Saugokime galvijus nuo vabzdžių

Lietuvoje kiekvienais metais tūkstančiai naminių galvijų nukenčia nuo įvairių vabzdžių, kurie platina ligas, o patekę į gyvūnų kvėpavimo takus gali juos užkimšti. Sukandžiotiems gyvūnams neretai pabrinksta liežuvis, padidėja limfmazgiai ir net sutrinka širdies darbas. Tad ūkininkai patiria nemažų nuostolių. Kokie parazituojantys vabzdžiai ypač pavojingi ir kaip nuo jų apsaugoti gyvulius?

Tvarto musės. Jos gyvena ir veisiasi gyvulių bei paukščių mėšle, žmonių išmatose, virtuvės atliekose, pūvančiuose augaluose, ežerų pakrantėse. Šių musių įkandimas labai skausmingas, todėl gyvuliai ypač erzinami. Norint juos apsaugoti, svarbu naikinti ne tik pačias muses, bet ir jų lervas. Vietas, kur veisiasi musių lervos ir kur dažniausiai tupia musės, rekomenduojama išpurkšti insekticidais. Tinka preparatai, kurių veikliosios medžiagos – permetrinas, peritroidas ir kt. Apsaugai nuo vabzdžių taip pat rekomenduojama naudoti tinklelius, lipnias juostas – gaudykles, įvairius elektrinius prietaisus, insekticidines lempas. Be to, būtina laikytis bendrųjų higienos reikalavimų: atliekas laikyti sandariai, plauti atliekų surinkimo indus, valyti santechnikos įrenginius, dažniau vėdinti patalpas ir t.t.

Uodai, upiniai mašalai ir kiti kraujasiurbiai. Vieni įkyriausių kraujasiurbių yra upiniai mašalai – maži, į museles panašūs vabzdžiai, kurių įkandimai pavojingi dėl jų seilėse esančių medžiagų. Mašalų sukandžiotam gyvuliui gali pasireikšti simuliotoksikozė, nuo kurios galvijas gali nugaišti vos per 15 min. Be to, upiniai mašalai ir kiti kraujasiurbiai platina įvairias ligas: Šmalenbergo viruso, Mėlynojo liežuvio, Rifto slėnio karštinės ir kt. Uodų sugeltą gyvulį vargina niežėjimas, patinimas. Kraujasiurbiai gyvūnus ir erzina, nes nuolat aplink suka ratus, lenda į akis, šnerves, ausis. Viena efektyviausių apsaugos priemonių – patraukti gyvulius toliau nuo vandens telkinių, drėgnų pievų ir pamiškių, o intensyviausiu vabzdžių skraidymo metu laikyti juos tvarte. Taip pat gyvūnams apsaugoti reikėtų naudoti veterinarinius vaistus, skirtus naikinti parazitiniams vabzdžiams. Pavyzdžiui, permitriną, deltametriną. Specialiomis priemonėmis patartina apdoroti ir gyvūnų laikymo vietas, guolius. Renkantis preparatus ar vaistus, svarbu atkreipti dėmesį, kokia pagrindinė jų sudėties dalis – aliejus ar vanduo. Aliejiniai ilgiau išsilaiko, o panaudojus vandeninius po lietaus reikia iš naujo nupurkšti.

Bitės, širšės, vapsvos. Šių vabzdžių įkandimas gyvuliui sukelia labai stiprų skausmą, patinimą, įvairias alergines reakcijas, kurios gali nusinešti net gyvybę. Bičių nuodams ypač jautrūs jauni kumeliukai, todėl pastebėjus įgėlimo požymius (paraudimą, ištinimą, pasunkėjusį kvėpavimą, pakilusią temperatūrą, viduriavimą, traukulius) labai svarbu kuo greičiau kreiptis į veterinarijos gydytoją.

Gyliai. Jų lervos žaloja galvijus ir sukelia hipodermozę, dar vadinamą galvijų inkštirais. Smarkiai užsikrėtusio galvijo nugara būna labai gumbuota, nes lervos prasiskverbia per odą ir migruoja į raumenis. Jos ten vystosi ir žiemoja, o pavasarį odoje pragraužia skylutes, per kurias išlenda. Galvijų nugaroje gali susiformuoti net 100 ir daugiau inkštirų. Dėl ligos sumažėja galvijų produktyvumas, blogėja skerdenos kokybė. Užsikrėtę gyvuliai gali net nugaišti. Vietovėse, kur paplitęs šis susirgimas, gylių skraidymo metu (birželio–rugpjūčio mėnesiais) gyvulius rekomenduojama laikyti tvartuose arba apipurkšti specialiais preparatais.

Renkantis vieną ar kitą preparatą, išsamesnės informacijos apie jo naudojimą, galimus šalutinius poveikius ir kitus svarbius klausimus gali suteikti tik kvalifikuotas veterinarijos gydytojas ar vaistininkas. Atsižvelgę į laikomų gyvulių skaičių, vietovę, kitus veiksnius, veterinarijos gydytojai gali suteikti konsultaciją ir patarti, kokias apsaugos priemones pasirinkti kovai su įvairiais vabzdžiais.

Pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informaciją paruošė Prienų VMVT vyriausioji veterinarijos gydytoja – inspektorė Eglė Grigienė