Ir „… vėl šaly, kur duoną kepa“… (Juozas Palionis)

Atvėrę vartus, paruošę svirnus, liepos 26 dieną į etnografinę rugiapjūtės šventę Siponių dvarvietėje daug svetelių ir dalyvių sukvietė LR Seimo narys Andrius Palionis ir Prienų krašto muziejaus šeimininkai. Gražiu bendrystės tiltu jie sujungė Dzūkijos ir Sūduvos (Suvalkijos) regionus.

Į dvarvietę atvykę Zanavykų krašto muziejaus atstovai pristatė tradicinį grūdų kūlimą spragilais, jų niekojimą bei grucės grūdimą piestoje. Marijampolės kraštotyros muziejaus, Birštono vienkiemio, Nemajūnų, Siponių krašto bendruomenių edukaciniuose kiemeliuose vyko rugiapjūtės kulinarinio paveldo valgių gamyba ir ragavimas. O Prienų krašto muziejaus kiemelyje buvo galima susimalti girnomis rugių, užraugti ir užminkyti duoną. Suvalkiečiai vaišino savo krašte kepama duona, o prieniškiai – savajame. Juk sakoma, kad raugas skiriasi…

Šventės gaspadorius, Siponių dvarvietės šeimininkas Andrius Palionis tęsia tėčio, šviesaus atminimo Juozo Palionio gražias tradicijas, puoselėja šį nuostabaus grožio kampelį prie Nemuno ir etnografiniams bendruomenių susibūrimams. Kaip pasakoja Andrius, žemės darbus tėčio gimtinėje dirbo jau tuomet, kai pastarasis būdavo užimtas LR Seime.

– Po darbų kaime, kol apeini laukus nuo vieno galo iki kito, toks mielas širdžiai nuovargis apima. Juk šita žemė mane užaugino. Dirbu, nes myliu žemę kaip ir jos žmones, – teigia Andrius.

Prieš išlydint dalgius išpusčiusius kirtėjus į rugių lauką, jis pasveikino visus susirinkusius į rugiapjūtės šventę:

– Saugokime vieni kitus, ir Dievas mus saugos, – linkėjo ir kvietė moraliai palaikyti ir kirtėjus, ir rugių ėmėjas.

Prienų krašto muziejaus direktorė Lolita Batutienė pasidžiaugė nutiestu etnografiniu tiltu tarp Dzukijos ir Sūduvos ir priminė, kad bus sukurtas DVD, kuriame užfiksuotas rugiapjūtės vyksmas ir projekte dalyvaujančių dviejų regionų partnerių patirtis.

Rugiapjūtės šventės gaspadoriui Andriui talkino puikios šeimininkės: Valė Petkevičienė ir Anelė Razmislavičienė.

Kad rugelius kirsti ir rišti būtų lengviau, kad pėdas taptų lengvesnis, kirtėjus į laukus išlydėjo „Raskilos“ ansamblio dainininkai ir Birštono vaikų lopšelio darželio „Vyturėlis“ dabartiniai ir buvę auklėtiniai drauge su auklėtoja L. Bagdonaite. Vaikams buvo įdomu rinkti rugių varpas, tikrinti pirmo grūdo kietumą. Vadinasi, bus dar kam perduoti šias mūsų protėvių tradicijas. O gal pavyks ir gyventi pagal jas: visus darbus dirbti su meile…

O rugiapjūtės talkininkai šalia Nemuno augę – Siponių, Birštono vienkiemio bendruomenių, Nemajūnų bendruomenės santalkos, Matiešionių kaimo žmonės.

Kaip ir dera, pirmą pradalgę rugių lauke stojo kirsti pats gaspadorius Andrius. Už jo rikiavosi kiti vyrai, moterys rišo pėdus, statė gubas. O sveteliai atidžiai stebėjo visus, ragino vis platesniu mostu kirsti. Sustatę dalgius, pertraukos metu talkininkai vaišinosi prapjovų duona ir sūriu. Moterys pynė jievaro ir pabaigtuvių vainiką. Dar nepavargę, su daina parėjo namo kirtėjai ir ėmėjos. Nusišluostęs prakaitą talkininkus sutiko gaspadorius su gaspadine ir garbingai iš jų priėmė paskutinį rugių pėdą ir pabaigtuvių vainiką. Šventės šeimininkė Valė dar ragino vyrus dalgiais pažvanginti, sustatyti juos pagarbiai į vieną ratelį.

Senolių išmintis byloja, kad „šventa Ona – duonos ponia“, taigi visos Onos ir Onutės užėmė garbingiausias vietas pramoginėje šventės dalyje. Beje, jos ir sveteliai patikrino, ar rugeliai varpose pakankamai prinokę.

Taip į namus parėjo Duona…

Rugiapjūtės šventės dalyvius bei svečius sveikino Birštono savivaldybės vicemeras Juozas Aleksandravičius ir administracijos direktorius Valentinas Revuckas. Nuo veiveriškių žemdirbių sveikinimus ir dovanas perdavė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Prienų skyriaus pirmininkė Dalytė Raslavičienė.

-Rugių lauke skambėjo rugiapjūtės dainos, o po talkos dainuokime tai, kas dūšiai miela, – kvietė „Raskilos“ vadovė Roma Ruočkienė su ansambliečiais.

Muzika ir daina šventę pagerbė Šakių folkloro ansamblis „Šakija“, Punsko senjorų klubo ansamblis „Tėviškės aidai“, Prienų KLC liaudies šokių ansamblis „Vajaunas“, kurio šokėjai linksmu pabaigtuvių šokiu „Malūnėlis“ „nukratė dulkes“ į šokio ratelį pakvietę ir patį gaspadorių.

Šventės svečiams A. Palionis įteikė dalelę krašto, kuriame visi pabuvome, istorijos – po V. Petkevičienės ir J. Palionio knygą „Čia Nemunas vingiuoja“. Ir visiems surinkusiems į dvarvietę linkėjo, kad ant kiekvieno darbštaus lietuvio stalo duona skalsi būtų, kad jos niekada nepritrūktų.

Kiekvienai Onutei Seimo narys A. Palionis įteikė po lauko gėlių vainiką, o Prienų krašto muziejaus atstovės – po simbolinį duonos kepaliuką.

„O ką paliksim prie rugių, / ką prie ugnelės pastatysim?“, – poeto Just. Marcinkevičiaus žodžiais į A. Palionį kreipėsi vyr. muziejininkė A. Razmislavičienė, perduodama šviežios duonos kepalą į Andriaus rankas. Siponių dvarvietės šeimininkas raikė duonos kepalą ir visiems ragauti dalijo. Šventės metu visi vaišinosi „Siponių vandeniu“ iš dvarvietėje išsaugoto šulinio.

Palma Pugačiauskaitė

1 2 ... 4 ►