Žolininkės patarimai

Nors pats didysis vaistažolių rinkimas yra birželio mėnesį iki Joninių, tačiau tam tinkamas metas – ir visa vasara, tada, kai augalas dar žydi.

Liepos mėnesį dar pats laikas prisirinkti pelkinės vingiorykštės žiedynų ir žolės (antžeminės augalo dalies). Šis augalas labai vertingas ir reikalingas, jo turėtų būti mūsų vaistažolių vaistinėlėse.
Auga šlapiose pievose, pelkėse, upių ir ežerų pakrantėse, pagrioviuose. Birštono ir Prienų apylinkėse jo tikrai labai daug – pilnos panemunės ir drėgnos pievos.
Pelkinė vingiorykštė laikoma vienu iš svarbiausių virškinimo trakto vaistų, skiriamų nuo skrandžio uždegiminių ligų ir padidėjusio rūgštingumo. Ji subalansuoja skrandžio rūgščių gamybą, raminančiai veikia ir gydo viršutinį virškinamąjį traktą. Pelkinių vingiorykščių preparatai vartojami rūgščių refliuksui, gastrito simptomams palengvinti, virškinimui pagerinti, skrandžio opoms gydyti.
Pelkinė vingiorykštė turi į aspiriną panašių medžiagų, skausmą malšinančių ir uždegimą slopinančių savybių.
Liaudies medicinoje naudojama karščiuojant, sergant sloga, gripu, angina, bronchitu. Nuoviru gydoma daugelis virškinamojo trakto, plaučių ligų. Pelkinę vingiorykštę geria nuo galvos, kaulų, sąnarių skausmų. Duoda gerti įkandus gyvatei. Išoriškai žolės nuoviru plaunamos votys, egzemos, gydomos kitos ligos.
Užpilo ruošimas. 1 arbatinį šaukštelį žiedų arba žolės užplikoma stikline verdančio vandens, indas šiltai apklojamas (arba plikoma termose), po 25 – 30 min. nukošiama ir vartojama po 1 valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną.
Kitas augalas, kurio reikėtų šią vasarą prisirinkti (nes panašu, kad mažalapės liepos šiemet žydės negausiai) – siauralapis gauromedis, dar kitaip vadinamas siauralape ožkarože arba kazokais.
Auga pamiškėse, miško aikštelėse, kirtimuose, sausuose durpynuose, pakelėse.
Renkami jauni lapai ir viršūnėlės, taip pat žolė žydėjimo pradžioje. Jauni lapai tinka salotoms ir kaip arbatžolių pakaitalas.
Iš gauromedžių lapų ruošiama arbata: Suomijoje vadinama kopori, o Rusijoje – Ivano arbata.
Gauromedžių preparatai veikia raminančiai, priešuždegimiškai, normalizuoja virškinamojo trakto veiklą.
Įrodytas priešvėžinis žolės ištraukų, ekstraktų veikimas. Profilaktiškai reikėtų vieną mėnesį gerti gauromedžio arbatą.
Liaudies medicinoje gauromedžių lapų ištrauką vartoja nuo nemigos, galvos skausmo, medžiagų apykaitos sutrikimų, mažakraujystės, skrandžio opos.
Išoriškai – vonelėmis, kompresais, pavilgais gydė ausų, gerklės, nosies uždegimus. Lapų milteliais barsto ilgai negyjančias žaizdas.
Užpilo ruošimas. 1 valgomasis šaukštas susmulkintų lapų ar žolės užplikoma termose stikline verdančio vandens, po 30 min. nukošiama, geriama po pusę stiklinės 3 kartus per dieną prieš valgį.
Birutė Laukevičienė
Birštono krašto žolininkė