Vienu balsu ištarėme: „Čia – mano namai“

Lietuvos dainų šventė – svarbiausias šalies kultūros įvykis, jungiantis visas kartas ir visus žmones, stiprinantis šalies tapatybę ir garsinantis Lietuvos vardą pasaulyje. Šalies tautines dainas, šokius, ansamblių, pučiamųjų orkestrų, kanklių muzikos ir teatro programas, amatus pristatę atlikėjai 2014 m. liepos 2–6 d. Vilniuje ištarė: „Čia – mano namai“. 350 kolektyvų pristatė visų laikų gražiausias lietuviškas dainas ir kartu prisiminė ne tik Dainų šventės ištakas, bet ir Baltijos kelio 25 –erių metų jubiliejų, o 21 val. susitelkė viso pasaulio lietuvius vienijančiai iniciatyvai – kartu giedojo „Tautišką giesmę“. 

Prienų kraštą garsino Prienų kultūros ir laisvalaikio centro liaudiškų šokių kolektyvai „Vajaunas“, „Trapukas“, „Tryptinis“, pučiamųjų orkestras ir pučiamųjų orkestro šokėjos, choras „Šilas“, Balbieriškio „Ringis“, folkloro kolektyvai „Gija“, „Jieznelė“, „Stakliškės“ bei Skriaudžių „Kanklės“, pavieniai atlikėjai, Prienų „Žiburio“ gimnazijos mišrusis choras, bei Prienų meno mokyklos choristai, Naujosios Ūtos laisvalaikio salės bei „Žiburio“ gimnazijos teatrinio meno mėgėjai.

Paklausėme kelių Prienams atstovavusių dalyvių, kokius įspūdžius jiems paliko šventė.

Rugilė: „Manau, kad šio įspūdžio neįmanoma nupasakoti. Norint pajausti tai, reikia būtinai pačiam dalyvauti. Tai yra nuostabu, kai beveik 12 tūkstančių žmonių traukia tas pačias dainas apie gimtąjį kraštą arba kai ne vien dainų šventės dalyviai, bet ir žiūrovai susikibę rankomis gieda Lietuvos himną. Tai suartina žmones, manau, tampame tolerantiškesni vieni kitiems ir vieningi.“

Marius: „Nelengvas repeticijas, beveik bemieges naktis atpirko didysis koncertas. Viso koncerto metu jautei kažką tokio, ką sunkiai apibūdinsiu. Energija, nuotaika sklandė tiesiog ore. Apskritai viskas buvo nuostabu. Jeigu tik galėčiau pakartoti, net nedvejodamas visiškai nieko nekeisčiau! Buvo nepakartojama!“

Augustė: ,,Su „Žiburio“ gimnazijos mišriu choru ir nuostabia vadove Roma Ruočkiene šiai Lietuvos dainų šventei ruošėmės beveik visus mokslo metus. Sunkus darbas tikrai atsipirko, nes šventė paliko neišdildomų įspūdžių. Nėra nieko nuostabesnio, kai iš širdies dainuoji mylimas dainas ne tik su draugais, artimaisiais, bet ir su visa Lietuva. O dar energingi, charizmatiški dirigentai, kurių dėka ir repeticijos neprailgo… Manau, Dainų šventė – tai ne tik renginys, kuriame dainuojame, šokame ar vaidiname. Tai įspūdžių ir jausmų pynė, kupina meilės dainai, draugystės, vienybės, jaunatviškumo, meilės gimtinei. Dainų šventė sužadina patriotiškumą kiekvieno širdyje. Tik pabuvusi šventėje supratau, kokia vis dėlto Lietuva man brangi, kaip reikia ją saugoti ir mylėti, nes čia – mano namai.“

Vytautas: „Nuostabu dainuoti tarp tūkstančio žmonių ir didžiuotis, kad esi lietuvis, kad gali vieningai trauki visiems iki širdies gelmių žinomas dainas ir jaustis tiesiog neapsakomai. Džiaugiuosi turėjęs galimybę dalyvauti šioje šventėje.“

Laura: „Šių metų dainų dienos nepamiršiu niekad! Labai džiaugiausi galėdama dainuoti daugiatūkstantiniame chore ir būti šios šventės dalimi. Labiausiai įsiminė, kai dainavome dainą ,,Mano kraštas“. Tada minioj įsižiebė švieselės, visi dainavom susikibę už rankų, o kūnu lakstė šiurpuliukai!“

Paula: „Įspūdžiai po dainų šventes nuostabūs. Nors grįžau labai pavargusi, tačiau su plačia šypsena veide. Visą dieną trunkančios repeticijos labai išvargino, bet finalinė diena, kai tūkstantinė minia vienbalsiai dainuoja vieną dainą, visą nuovargį tarsi ranka nubraukė. Ta jaučiama vienybė Vingio parke, manau, palietė ne vieną ir ne vieną sujaudino, sugraudino. Aš taip pat kartais net nustodavau dainavusi, nes kūnu bėgo šiurpuliukai, ir norėjosi išgirsti, išsaugoti tą nepaprastą skambesį, pajusti grožį.“

Ieva Brūzgaitė