Gamtos kalendorius

Liepa – pats brandžiausias metų mėnuo. Prinoksta pirmieji obuoliai, prisirpsta vyšnios, avietės, miško mėlynės. Sakoma, kad prisivalgęs šių melynų uogų tampi akylas it sakalas. Ne veltui jas lesa miško paukščiai, laukinės antys, smaguriauja lapės, kiaunės ir netgi elniai.

O pirmos raudonosios musmirės praneša ir apie prasidedantį grybavimo sezoną. Tai baravykų ir raudonviršių palydovės. Dzūkai „grybaute“ – grybų paukšte – vadina volungę, mat ji šiltą grybų lietų pranašaujanti…

Vasaros vidurys. Spiečiasi bitės. Sušilusiose perpuvusiose žemėse suranda šiltą vietą žalčiai, padėdami po 15 – 30 kiaušinių, o perėti juos palikdami saulei.

Septynių miegančių brolių diena (liepos 10 d.) laikoma šį mėnesį labai reikšminga, apipinta legendomis. Kaimuose iki šiol manoma, kad septyni broliai rikiuoja šianapjūtės, rugiapjūtės darbus, bičių medunešį. Jeigu liepos 10 – ąją pradeda lyti, tuomet lietus nesiliaus septynias dienas, o gal ir septynias savaites. Jeigu visai tądien nelyja – didelės bėdos nebus, bet derlius byrės ne maišais, o tik rieškučiom. Bažnyčia liepos 10 -ąją susiejo su 7 šventaisiais kankiniais, kurių visą mėnesį verkė dangus.

Liepos 16 – oji – Švenčiausios Mergelės Marijos arba Škaplierinės diena. Senovėje tomis dienomis paprastai prasidėdavo rugiapjūtė – Prapjovos. Būdavo sakoma: jei pageltusių javų varpas perbraukus kepure jon pribyra grūdų, reikia pustyti dalgius. Rugiapjūtę buvo stengiamasi pradėti šeštadienį dar saulei nenusileidus. Jei pradėsi kirsti penktadienį, pasninko dieną, duona bus juoda.

Rugiapjūtė liepą būdavusi vienu iš sunkiausių darbų. Todėl ir strėnų skausmai, ir rankos riešo gėlimas buvo įprastos pjūties meto ligos. Nuo to moterys sugebėjo gydytis: kad pusiaujo neskaudėtų, pirmosios nupjautos rugių saujos šiaudų ryšeliu juosmenį perrišdavo.
Rugiapjūtę paprastai baigdavo per Onines – liepos 26 dieną. Šv. Oną valstiečiai vadindavo Pjovėja arba Dievo ponia, Dievo bobute. Lietuviai nuo seno gerbė Oną ir iš moterų šventųjų ji buvo laikoma antrąja po šv. Marijos.

Orų spėjimai

• Kokia liepa, toks bus ir sausis.
• Karšta liepa – šaltas sausis.
• Jei liepa vos šilta, lietinga, tai sausis taip pat bus darganotas, be sniego.
• Koks oras Septynių miegančių brolių (t.y. liepos 10 d.) dieną, toks bus septynias savaites.
• Jeigu liepos 10 d. lyja, lysią ištisas 7 dienas arba savaites.
• Ko liepa, rugpjūtis neišvirs, to rugsėjis neiškeps.
• Liepos viduryje kukuojanti gegutė pranašauja ilgą vasarą.
• Gausiai žydi liepos – bus lietingas ruduo.
• Jei liepos šakos šiek tiek pakyla nuo žemės, rytoj bus giedra, jei dar labiau nusvyra – lis.
• Jeigu paukščiai suka lizdus į pietų pusę, bus šalta vasaros pabaiga.
• Uodų spiečiai pranašauja gerą orą.
• Perkūnija per Magdaleną (liepos 22 d.) pranašauja būsiant daug lietaus.
• Didelė rasa per Onines (liepos 26 d.) žada gražų orą rugpjūtį, pradėję rausti šermukšniai – ankstyvą, šaltą žiemą.
• Jei vieversys čirena iki šv. Onos, pavasarį jį išgirsime prieš šv. Kazimierą; jei čirena ir po Oninių, pavasarį jį išgirsime po Kazimierinių.