„Ieškoti naujovių skatina sugrįžtantys klientai“…

Tik atvykus į Birštoną, ypač autobusu, iškart dėmesį atkreipia Caffeteria „Mažoji Italija“, įsikūrusi autobusų stoties patalpose. O šį vasaros sezoną – ir jauki lauko terasa, kurioje vis keičiasi ir keičiasi žmonės. Prisėdusi pasimėgauti kava po atviru Birštono dangumi, ilgokai laukiau, kol minutei kitai galės atsilaisvinti nuo darbų „Mažosios Italijos“ vadovas Dalius Dulskas, pats stovintis už baro ir maloniai aptarnaujantis klientus.

– Kai dirbi pats, žinai, ko klientas pageidauja, kokią nuomonę susidaro apie vieną ar kitą produktą. Ypač smagu išklausyti užsukančių svečių, ir miela, kai gali, kiek tai įmanoma, išpildyti jų pageidavimus. O ieškoti naujovių skatina sugrįžtantys klientai, – teigia Dalius Dulskas.

O kad jie sugrįžta ir sugrįžta, buvo galima pastebėti čia ir dabar. Sanatorijos poilsiautojai, atvykę į mūsų kurortą iš Vokietijos, sakė: „Mes vakar buvome pas jus atėję. Labai skanu ir jauku, todėl ir šiandien būtent čia užsukome“. Kita viešnia, užsisakiusi itališką karštą brusketą, dėkojo: „Labai skanus ir sotus valgis. Neparagavus nepasakysi – fantastika. Būtinai kitą dieną užsuksiu paskanauti salotų su Mocarela“. Didelį įspūdį kavinukė padarė dviems draugėms, pirmą kartą atvykusioms į Birštoną, su dideliais krepšiais užėjusioms tiesiai iš autobuso. Pasirodo, atvyko į „Versmės“ sanatoriją. Kaip teigė viešnios, net nežinančios į kurią pusę pasukti, kad ją rastų, pirmiausia pamatė jaukią kavinės lauko terasą ir užėjo. Išgėrusios po puodelį kavos ir susidomėjusios kitu gurmanišku asortimentu, draugės teigė, kad įsikūrusios sanatorijoje būtinai sugrįš atgal į „Mažąją Italiją“.

– Yra ir atvykstančių svečių, ir vietinių žmonių, kurie Birštone turi savo vietą – savo kavinukę, – teigia Dalius. – Yra ir birštoniečių, pasirenkančių mūsų kavinę, kad pasimėgautų bokalu belgiško tamsaus alaus „Petrus“, kurio Belgijoje yra net atskiros kavinės, o mes turime keletą rūšių. Žmonės renkasi itališkus produktus, kurių kiekvienas yra tiesiog išieškotas. Turime labai platų asortimentą gurmaniškų arbatų, kurios populiarios gero skonio mėgėjams, yra perkamos ir padovanoti viena ar kita proga.

Kavinukės sieną puošia 1936 metų senovinės fotografijos su Birštono kurorto vaizdais. Vienoje jų matyti autobusas „Kaunas – Birštonas“ bei gausus būrys keleivių, atvykusių į Birštoną ir sustojusių įsiamžinti bendrai akimirkai. Nuotrauka simboliška ir šiandien, kai kurortas sulaukia vis daugiau ir daugiau svečių. Birštono miesto simbolis – banginukas – puošia ir arbatos pakuotę. Jo prasmės nežinančiam pirkėjui Dalius paaiškina, kas tai per simbolis, ir kviečia sugrįžti į Birštoną ir kitą kartą.

O kodėl „Mažoji Italija“ Birštone? – maga klausti Daliaus Dulsko.

Todėl, kad negaliu taip stipriai išsiplėsti, sienos per siauros, kad būtų didžioji Italija, – šypsosi dvidešimties metų barmeno darbo patirtį turintis kavinės savininkas. – Asortimentą atnaujinam dažnai. Yra minčių praplėsti itališką virtuvę, tačiau, kaip dažnai būna versle, tam yra ir kliūčių. Mintis kilo paprastai – o kodėl neatvežus į Birštoną itališko gero produkto? Mūsų tautiečiai turi galimybę keliauti po visą pasaulį ir ten daug ko paragauti, tačiau reikia, kad ir čia tokią galimybę turėtų.

Dalius mielai sutinka pasidalinti su laikraščio skaitytojais savo mėgstamu patiekalu, gaminamu namuose. Tai – makaronai su Parmos kumpiu ir baravykų pesto:

– Galima gaminti ir su triumu – grybu, kuris auga žemėse, bet ne visiems patinka jo skonis. Į baravykų pesto sudėtį įeina: alyvuogių aliejus, džiovinti baravykai, petražolės, čili pipirai, anakardžių, lazdyno riešutai, Grana Padana sūris, Pecorino Romano sūris, česnakai, – pasakoja kavinės šeimininkas. – Reikia nebijoti improvizuoti, ir skonis bus dar savitesnis. Beje, makaronai turėtų būti rankų darbo, būtent kieto kviečių grūdo, sudėtyje turintys citrinos sulčių. Juos verdi apie dešimt minučių, nukoši, perpili šaltu vandeniu – ir į keptuvę. Prieš tai pakepini Parmos kumpį, į viską įdedi baravykų pesto, pabarstai dideliu kiekiu šviežio baziliko ir – skanaus! O užsigerti labai tinka tamsusis „Petrusas“, moterims rekomenduoju belgišką „Witteherhe rose“ alų.

– Trūksta tik gyvos ramios muzikos vakarais, – sakau Daliui. – Manau, susiburtų daugybė žmonių, net vietų neužtektų.

– Ir aš manau, kad ne tik birštoniečiams, bet ir miesto svečiams patiktų jaukioje vietoje, ypač vakarėjant, pasiklausyti, pavyzdžiui, romansų. Ir galbūt tai padarysime gerų pažįstamų, draugų, įvairios klasikinės muzikos, dainuojamosios poezijos atlikėjų dėka. Jie jau ne kartą siūlėsi padovanoti nemokamai pačių atliekamus kūrinius būtent „Mažojoje Italijoje“ savo atostogų ar poilsio Birštone metu.

Pokalbį su „Mažosios Italijos“ savininku Daliumi Dulsku tenka baigti, nes užsuka vienas po kito būrys klientų. Ramiai sėdėdama mąsčiau, kad tiesiog čia ir reikia ilgiau pasimėgauti kava ar kitu itališku skoniu, pasiklausyti ramios muzikos garsų užmiršus kasdienybę, kad pajustum tikrąjį „Mažosios Italijos“ Birštone savitumą ir išskirtinumą.