Kaimynų pažintis padeda atsirasti naujoms idėjoms

Zita Rasimienė atnešė parodyti unikalią Prienuose veikusio alaus bravoro nuotrauką.

Nemuno kilpų regioninio parko (NKRP) Prienų lankytojų centro administratorės Loretos Šaltienės iniciatyva buvo surengtas Kranto gatvės gyventojų ir čia įsikūrusiose įstaigose dirbančių darbuotojų susitikimas.

– Mes kas rytą ir vakarą praeiname Kranto gatve, pasisveikiname su jos gyventojais, tačiau vieni apie kitus mažai ką žinome, – apie idėją surengti susitikimą sakė L.Šaltienė.

Ir ji neapsiriko. Gyventojų teigimu, jie stebi į Lankytojų centrą atvykstančius autobusus su vaikais ir suaugusiaisiais, tačiau kodėl jie čia užsuka, nežinojo. O ką, be brakonierių „gaudymo“, dar veikia šalia Lankytojų centro įsikūrusios Alytaus RAAD Prienų agentūros darbuotojai, taip pat buvo smalsu sužinoti.

Apie Lietuvos saugomas teritorijas, regioninius ir nacionalinius parkus ir Nemuno kilpų regioninį parką, kurio teritorijoje – ir Kranto gatvė, papasakojo NKRP ekologas Žydrūnas Preikša. Pasakodamas ir rodydamas nuotraukas Žydrūnas daug dėmesio skyrė NKRP išskirtinumui, čia esantiems valstybės saugomiems gamtos objektams, augmenijai ir gyvūnijai, miškams ir čia gyvenantiems žmonėms. Dar vienas gyventojus labai dominęs klausimas – ką veikia NKRP darbuotojai? Pasirodo, kad jie atlieka mokslinius tyrimus, dirba kontroliuojančiais, organizuojančiais inspektoriais, tvarko ir prižiūri teritoriją (atlieka komunalinių tarnybų darbą), projektuoja, planuoja, išduoda sąlygas ir išvadas, organizuoja ekologinį švietimą.

NKRP architektė Simona Benetytė ragino visus, ką nors besistatančius ar rekonstruojančius, konsultuotis prieš pradedant darbus. Ji paneigė mitą, kad NKRP gyventojams galioja labai daug draudimų. Pasak architektės, Kranto gatvės gyventojams galiotų tik vienas draudimas – jiems matomoje vietoje nebūtų leista įsirengti saulės kolektorius.

O NKRP Lankytojų centre dažnai lankosi mokiniai, norintys apžiūrėti ekspoziciją, skirtą NATURA 2000 – paukščių bei gamtinių buveinių apsaugai svarbioms teritorijoms, keičiamas parodas, gauti įvairios informacijos. Lankytojų centre rengiami susitikimai, popietės, pristatomos naujos knygos, vyksta seminarai.

Alytaus RAAD Prienų agentūros vadovas Tomas Barkauskas priminė, kad aplinkosaugininkai, be brakonierių „gaudymo“, kontroliuoja, ar tinkamai tvarkomos transporto priemonės ir jų atliekos, bioskaidžios ir kitos atliekos, pakuotės, ar neteršiama aplinka buitinėmis nuotekomis ir naftos produktais, kontroliuoja oro taršą bei rūpinasi dar daugybe jiems pavestų funkcijų.

Kranto gatvės gyventojai džiaugiasi, jog gyvena tokioje gražioje ir išskirtinoje vietoje – ant Nemuno kranto, šalia gražaus tvenkinio ir parko su skulptūromis, netoli vietos, kur stovėjo garsioji Butlerių statyta Prienų pilis. Tačiau, matant atvykstančius svečius, jiems gėda už Prienus ir prieniečius, kad mūsų pasididžiavimas ir „vizitinė kortelė“ – buvęs „Revuonos“ viešbutis yra apleistas, niokojamas ir griūvantis.

„O kas čia darosi vakarais ir naktimis!“ – baisėjosi Kranto gatvės gyventojai. Jų manymu, dažniau užsukę policijos pareigūnai čia tikrai rastų savo „klientų“. Kad nors kiek sustabdytų nesibaigiančius lėbavimus, muštynes, neaiškią prekybą, kad būtų mažiau šiukšlinama ir niokojama, kad jie patys galėtų ramiau gyventi, jų vaikai jaustųsi saugūs, gyventojai planuoja savo lėšomis įrengti vaizdo stebėjimo kameras. Juk prie Lankytojų centro įrengtos kameros nubaido ketinančius nedorai elgtis.

Tačiau dingusio eismą draudžiančio ženklo, kuris mažumėlę drausmino ratuotus „turistus“, jie patys atstatyti negali. Kaip ir parke įrengti vaikų žaidimų aikštelės, sutvarkyti upelio, šaltinių.

– Gaila valdžios pastangų – juk buvo ir prieplauka, ir pavėsinė. Tačiau kultūringo poilsio mėgėjai neilgai galėjo tuo mėgautis, – apgailestavo susirinkusieji. – Negi negalime visi – valdžia, neabejingi prieniečiai, policija – susitelkti ir panaikinti šią „dėmę“.

Kranto gatvėje gimusi, augusi ir iki šiol gyvenanti Zita Rasimienė puikiai prisimena, kokia švari, tvarkinga gatvė buvo seniau, ypač kai dar veikė malūnas, kurio vadovas Syrovas labai rūpinosi tvarka ir grožiu. Neapleista ši teritorija buvo ir tada, kai veikė viešbutis, kavinė.

Daugiau nei pusę amžiaus Kranto gatvėje gyvenanti Marija Stanevičienė su nostalgija prisiminė laikus, kai parke vykdavo koncertai, šokiai, rodydavo kiną.

Jaunesnieji gatvės gyventojai kad ir neprisimena, kas čia vyko prieš pusę amžiaus, tačiau su džiaugsmu prisidėtų prie bet kokios iniciatyvos, kuri padėtų sutvarkyti šį, vieną iš gražiausių miesto kampelių.

Kaimynų susitikimas ir pasibuvimas prie kavos puodelio ne tik suteikė progą daugiau vieniems apie kitus sužinoti, išklausyti problemas ir ieškoti bendrų sprendimo būdų, bet ir atrasti naujų idėjų – nuo šiol Kranto gatvės gyventojai dalyvaus Lankytojų centro organizuojamuose renginiuose ir jau tariasi, kada vyks į ekskursiją po Nemuno kilpų regioninį parką.

Laima Duoblienė