„Kiekvienas pilietis turi turėti gebėjimų ginti savo šalį“

Visai neseniai susimąsčiau: kodėl taip retai pagalvojame ir kalbame apie tuos, kurie saugo ir gina mūsų šalį. Galbūt dėl to, jog mums netenka dvejoti dėl saugumo, jaučiamės ramūs ir tikime mumis besirūpinančia Lietuvos kariuomene? Mąsčiau, jog derėtų dažniau į juos atsigręžti, pasiteirauti, kaip jiems sekasi, ir padėkoti už tą neįkainojamą saugumo jausmą, kurį jaučiame. Pamąstymų ir dėkingumo vedina kalbinau Birštone gimusį ir augusį, mūsų šalim besirūpinantį Lietuvos kariuomenės ginkluotės ir karinės įrangos skyriaus viršininką Aurių Daškevičių.

Birštonas – gimtasis miestas
Aurius Daškevičius gimė ir augo Birštone. 1996 metais baigė Birštono vidurinę mokyklą ir tais pačiais metais įstojo į Karo akademiją. Birštonas Auriui svarbus kaip vieta, kurioje prabėgo vaikystė ir paauglystė. Paklaustas apie gimtąjį miestą Birštoną ir jo įtaką jam pačiam, sakė, jog, išaugęs kurorte, ramiame ir sveikame mieste, jis ir dabar stengiasi gyventi sveikai ir ramiai. Įstojęs į Karo akademiją į Birštoną sugrįždavo tik savaitgaliais ir atostogų metu. Pradėjęs dirbti parvažiuoja rečiau, nes buvusios ir dabartinė tarnybos vietos yra tolokai nuo Birštono, tačiau čia gyvena artimieji, draugai, todėl, nepaisant atstumo, stengiasi kuo dažniau juos aplankyti.

Likimą lėmė tarpukario nuotraukos
Aurius Daškevičius į Karo akademiją įstojo 1996 -aisiais. Paklaustas, ar Karo akademija buvo jo svajonė ir kas lėmė apsisprendimą, Aurius prisimena, kad sprendimą priėmė būdamas 12 klasėje.
– Be Karo akademijos, viliojo istorija ir archeologija, tačiau bevartydamas tarpukario nuotraukas apsisprendžiau stoti į Karo akademiją. Pirmąjį pusmetį buvo sunku, kadangi patekau į organizaciją, kuri veikia pagal griežtą dienotvarkę. Užimtumas buvo nuo 06.00 iki 22.00 valandos. Iš karto po mokyklos suolo buvo sunku, tačiau pripratau, – tvirtina vaikinas.

Užvėrus Karo akademijos vartus…
2001 m. Auriui Daškevičiui buvo suteiktas leitenanto laipsnis ir iškart po to karininko tarnybą jis pradėjo Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione Klaipėdoje. 2005 m. buvo paskirtas tarnybai į Arsenalą. Po logistikos kursų JAV, 2006 m. buvo perkeltas į Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos štabą. 2008 m. nauja tarnybos vieta – Krašto apsaugos ministerija. Nuo 2013 m. rugsėjo 9 d. iki 2014 m. kovo 27 d. Aurius dalyvavo Tarptautinėje taikos palaikymo misijoje Afganistano Islamo Respublikoje. Dabartinė tarnybos vieta – Lietuvos kariuomenės Materialinių resursų departamentas.

„Esame kariai, tam ruošėmės“
– Taikos misija – tai užsienio šalių sudarytas karinis ir civilinis kontingentas, kurio paskirtis yra padėti oficialiai šalies valdžiai įvesti, palaikyti šalyje taiką, padėti ją atstatyti. Afganistane tokią misiją vykdo NATO, tačiau taip pat prisijungia ir kitos šalys. Taikos misijos trukmę, mandatą nustato tos šalies valdžia, – pasakoja Aurius. – Dalyvavau tarptautinėje taikos palaikymo misijoje Afganistano Islamo Respublikoje. Mes buvome logistinė grupė, tad mūsų užduotis buvo remti misijoje dalyvaujančius Lietuvos karius.
– Pirmąkart dalyvaudamas misijoje jaučiausi ramiai, nerimo nebuvo. Esame kariai, tam ruošėmės. Įsimintiniausia diena dalyvaujant misijoje buvo pirmoji – nauja šalis, kultūra, tradicijos. Galiu pasidžiaugti, jog sunkių dienų man nebuvo. Kol kas ši misija – mano vienintelė, bet jau spėjau pajusti, kad tokios misijos duoda neįkainojamos patirties. Jų metu bendraujama su tarptautiniais partneriais. Kiekvienas karys asmeniškai, savo dalyvavimu, prisideda ir prie Lietuvos saugumo stiprinimo. Sąjungininkai, matydami mūsų šalies indėlį į tarptautinį saugumą, neliks abejingi, kai mus ištiks krizė – ką šiuo metu ir matome. Iki 2014 m. rugsėjo mėn. Lietuvos kariai ir civiliai asmenys padėjo atstatyti Goro provinciją, rėmė policiją, kariuomenę (apmokymai). Šalies sostinėje Kabule dislokuotas Nacionalinės paramos elementas, kariai tarnaujantys štabuose bei apsaugos grupė. Šalies pietuose, Kandahare, dislokuota mokomoji misija, specialistai štabuose bei Specialiųjų pajėgų kariai, – pasakoja Aurius.

Nuo privalomosios karo tarnybos iki profesionalios kariuomenės
Įstojus į NATO buvo atsisakyta privalomos karo tarnybos ir pereita prie profesionaliosios kariuomenės. Auriaus Daškevičiaus nuomone, šiandien Lietuvos profesionalioji kariuomenė atitinka NATO standartus, Lietuva galėtų save apginti. Pasak jo, iškilus krizei, tauta sugebės labiau susitelkti, ir kiekvienas pilietis atliks savo pilietinę pareigą, kuri nurodyta ir Konstitucijoje.
Paklausus, geras ar blogas sprendimas buvo panaikinti privalomą karo tarnybą, Aurius mano, kad kiekvienas pilietis turi turėti gebėjimų ginti savo šalį. Tai – kiekvieno pareiga. Nebūtinai tai turi būti tarnyba kariniuose daliniuose, tai gali būti įvairios alternatyvos – Šaulių sąjunga, Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP). Šiuo metu Lietuvoje yra apie 4000 kariuomenės savanorių, kurie, Auriaus manymu, yra pasirengę ne prasčiau už karius.
– Draugai tarnauja savanorių pajėgose ir tikrai žinau, kad jie yra puikūs kariai. Nemažai jaunimo ateina ir į savanorių pajėgas – Šaulių sąjungą, KASP ir tai, manau, parodo, kad jaunimas nėra pasyvus. Žinoma, reikia stengtis pritraukti jaunimą. Jiems, visų pirma, turi būti įdomi kažkokia veikla, todėl reikia stengtis ir siekti juos sudominti, – mano Aurius.
Karininko profesija – auklėjimo priemonė, vyriškumo mokykla, pilietiškumo pamoka
– Tikra tiesa, kad kariuomenė – auklėjimo priemonė, vyriškumo mokykla bei pilietiškumo pamoka. Man kariuomenė davė daug naudingų pamokų. Tenka stebėti į tarnybą pašauktus karius – kokie jie būna pirmosiomis savaitėmis ir kokie jie tampa po pusės metų – tai skirtumas yra nemažas. Kariuomenės dėka tampame labiau atsakingi, suvyriškėjame. Manau, kad karininko darbas toks pat kaip ir kitų profesijų žmonių. Policininkai, ugniagesiai – gelbėtojai ir kt. kiekvieną dieną rizikuoja savo sveikata, atlikdami savo pareigą. Mano tarnybos eigoje dar neteko susidurti su pavojingomis situacijomis. Žinoma, Afganistane buvo išpuolių prieš bazę, kurioje buvome dislokuoti, tačiau, kai žinai, kad tai gali nutikti – esi tam ir pasiruošęs, – tvirtina Aurius.
Paklaustas, ko reikia norint tapti kariuomenės nariu, Aurius atsakė: – noro.

Ateities vizija pagal Aurių Daškevičių
– Tikiuosi, kad pasaulyje ir ypač mūsų regione situacijos bus stabilios, be jokių krizių, tuomet nereikės įvedinėti naujų taikos palaikymo misijų, – viliasi Aurius ir kartu užtikrina neabejojantis dėl savo profesijos pasirinkimo.
Taigi gera ir įdomu kalbėtis su žmogumi, kuris myli tai, ką daro, kurio darbai mus saugo. Norėčiau pritarti Auriui Daškevičiui tikėdama, jog Lietuvą aplenks įvairios krizės ir „nekviesti svečiai“. Kita vertus, tikiuosi, jog Lietuvos kariuomenė vis stiprės, Lietuvos valstybė išliks vieninga ir stipri, o piliečiai – visuomet bus pasirengę ginti savo šalį.

Vytautė Lankevičiūtė