„Stenkimės kiekvienas kiek tik galime skleisti daugiau gerumo vieni kitiems, būkime iki galo nuoširdūs ir mylintys,” – tokius žodžius kažkada užrašė Amžinybėn išėjęs Seimo narys Juozas Palionis, gyvena ir Birštono „Bočių“ bendrijos nariai.
Kiekvieną pavasarį, vos tik nušvitus saulutei ir pasitaisius orams, bočiai skuba į talkas. Tvarko miesto prieigas, piliakalnius, neapleidžia senųjų, o kai kur jau ir visai pamirštamų kapinaičių. Šį pavasarį senjorai talkas pradėjo Birštono senosiose kapinėse, kuriose ne tik surinko šakas, sugrėbė nuo rudens likusius lapus, bet ir sutvarkė jau giminaičių nesulaukiančius kapelius. O dar labiau pašildžius saulutei ir pradžiovinus kelius. Vėliau vyko į Gudakalnio kapinaites, kuriose dauguma atgulusiųjų amžino poilsio jau niekada nebesulauks artimųjų. Tais artimaisiais tampa birštoniečiai, atvykstantys ne tik sutvarkyti kapelius, bet ir uždegti po žvakutę, o po talkos – sukalbėti maldelę už jų dūšeles. Niekada nepamirštama aplankyti ir sutvarkyti buvusią Panemunio kapinaičių teritoriją. Nors kauburėlių seniai nesimato, bet jų atminimą saugo pastatytas paminklas. Grįžtant atgalios birštoniečiai tradiciškai pagerbia žymius krašto gyventojus palaidotus Nemajiūnų kapinėse.
Šių metų talkos buvo kitokios, nes po sukalbėtų maldų buvo prisiminta ir šių vietovių istorija, žymių žmonių atlikti darbai, jų indėlis Lietuvos ir Birštono krašto kūrimesi, puoselėjime.
Sekime šiuo gražiu bočių pavyzdžiu, tuomet tapsime turtingesni savo vidiniu pasauliu, išmoksime gerbti šalia esančius.
NKRP direkcijos
Vyr. specialistė R.Milušauskienė
Laikraščio veiklą ir projektą „Gyvenimo medis augina naujas šakas“ iš dalies remia VšĮ „Medijų rėmimo fondas“ (2026 m. bendrai skirta suma – 38132 Eur).