Žalioji diena Balbieriškyje

Valstybinės Saugomų teritorijų tarnybos specialistai Balbieriškio pagrindinėje mokykloje surengė Žaliąją pamoką, o po jos visi rinkosi tvarkyti vienos vaizdingiausių Balbieriškio seniūnijos ir Nemuno kilpų regioninio parko vietų – Balbieriškio atodangos. 

Talkininkai nugrėbė, nušlavė aikštelę, surinko šiukšles šlaituose ir aikštelėje bei didžiulėje teritorijoje aplink ją.

Žaliojoje pamokoje ir talkoje, be šeimininkų – Balbieriškio pagrindinės mokyklos mokinių – dalyvavo Birštono gimnazijos ir „Revuonos“ pagrindinės mokyklos mokiniai, o į talką atskubėjo ir Balbieriškio seniūnijos, Alytaus RAAD Prienų agentūros, Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos darbuotojai.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Apsaugos ir tvarkymo skyriaus vyr. specialistė Dalia Čebatariūnaitė vaikams papasakojo apie biologinę įvairovę. Jos teigimu, pasaulyje yra priskaičiuojama apie du milijonus rūšių, daugiausia – vabzdžių. Nors Lietuvos teritorija užima tik 0,01278 proc. žemės paviršiaus, joje gyvena apie 30 tūkstančių arba 0,56 proc. visos biologinės įvairovės rūšių. Kasmet pasaulyje mokslininkai aptinka naujų rūšių, tačiau nemažai rūšių ir išnyksta. Saugomos rūšys yra įtrauktos į raudonąsias knygas, kurias turi beveik visos valstybės. Lietuvos Raudonojoje knygoje yra įrašyta daugiau nei 760 saugomųrūšių. Ji linkėjo pažinti kuo daugiau mus supančių biologinės įvairovės rūšių, jas saugoti.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Viešųjų ryšių skyriaus vedėja Diana Rakauskaitė mokiniams papasakojo apie saugomas teritorijas ir buveines Lietuvoje, kurios užima 17,5 proc. šalies ploto. Saugomose teritorijose yra įkurti 5 nacionaliniai ir 30 regioninių parkų. Ji priminė, ką reikia labiausiai saugoti, ką galima ir ko negalima veikti saugomose teritorijose ir pakvietė apsilankyti dešimtyje naujai sutvarkytų lankytinų vietų nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose.

Atidžiausi mokiniai, teisingai atsakę į užduotus klausimus, buvo apdovanoti prizais.

Tarp Alytaus ir Prienų, kur Nemunas, darydamas staigų vingį, atveria įspūdingą stačiašlaitę atodangą, pravažiuojantiems automobiliu, dviračiu ar keliaujantiems pėsčiomis smagu ne tik pasigėrėti nepakartojamais vaizdais, smagu ir… savo šiukšles palikti.

Įgyvendinus projektą „Saugomų teritorijų tvarkymas“, Balbieriškio atodangoje buvo pastatyta nauja apžvalgos aikštelė ir apžvalgos pakyla, skirta norintiems daugiau sužinoti apie Didžiųjų Nemuno kilpų suformuotą kraštovaizdį, įrengti informaciniai stendai, kuriuose pristatomas gamtos paminklas – Balbieriškio atodanga bei Nemuno kilpų regioninio parko lankytinos vietos. Pastatytos informacinės nuorodos bei ženklai, informuojantys lankytojus apie šios teritorijos lankymo ypatumus, įrengti dviračių stovai, suoliukai, pandusai žmonėms su negalia.

Kaip teigė NKRP vyr. specialistė Ramutė Milušauskienė, Balbieriškio atodanga kaip magnetas traukia šiukšlintojus – atvažiavę pasigėrėti gamtos panorama ar trumpam stabtelėję nesibodi palikti šiukšlių, kurias nuolat renka NKRP, Balbieriškio seniūnijos, Prienų kelių tarnybos darbuotojai, o talkų metu prisideda ir Balbieriškio pagrindinės mokyklos mokiniai bei mokytojai.

Todėl šiais metais NKRP direkcijai kartu su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba kilo mintis ne tik surinkti šiukšles Balbieriškio atodangoje, bet ir iš jų pastatyti skulptūrą, kad pravažiuojantys matytų, kokie kalnai butelių, vienkartinių indų, maišelių, buitinių atliekų paliekami gamtoje. „Realybė pranoko lūkesčius“, – liūdnai juokavo talkininkai, į bendrą krūvą risdami didžiules padangas, tempdami vielos ritinius ir begalę kitokių šiukšlių.

– Balbieriškio atodanga – viena nuostabiausių Lietuvoje. Mes, kaip ir vietiniai specialistai, gauname daug nusiskundimų, kad ši atodanga yra šiukšlinama. Neseniai buvome susitikę su Prienų rajono savivaldybės vadovais ir sutarėme, kad reikia kažką daryti iš esmės. Geriausia, kad atodanga būtų prižiūrima nuolat. Žinome, kad šalia yra žmonių, kurie čia yra susiformavę žemės sklypus ir norėtų įrengti Informacinį centrą – jame būtų galima ne tik gauti informacijos apie regioninio parko vertybes, bet ir atsigerti kavos bei apsistoti ilgesniam laikui. Antras žingsnis – pastatyti ženklus, draudžiančius čia sustoti sunkiasvoriam krovininiam transportui, jį nukreipiant į vos už poros kilometrų esančią degalinę Alytaus link. Ir, žinoma, auklėti visuomenę, – sakė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Rūta Baškytė.

Ji taip pat priminė, kad ši akcija – tvarkymas ir iš šiukšlių suformuota skulptūra – turėtų atkreipti dėmesį visų pro šalį važiuojančių ir aikštelėje sustojančių, parodyti, kiek šioje aplinkoje, skirtoje lankymuisi ir gėrėjimuisi, paliekama mūsų pačių atsivežtų šiukšlių.

R.Baškytės manymu, šioje aikštelėje, kur sustoja nemažai pravažiuojančių automobilių, šiukšlių konteineriai galėtų būti pastatyti. Tačiau iškyla kita problema – kas juos turi prižiūrėti, tvarkyti, nes, be pakeleivių paliekamų šiukšlių, nemažą dalį suveža ir aplinkiniai gyventojai. Tačiau daugumoje saugomų teritorijų šiukšlių konteinerių nėra ir negali būti. Ir taip yra ne tik Lietuvoje, bet ir daugumoje civilizuotų šalių. Nes, pasak direktorės, turime visus mokyti ir auklėti – jei sugebėjai atsinešti į gamtą pilną tarą, tai ir tuščią privalai išsinešti.

Didžiulis būrys talkininkų sutvarkė aikštelę ir „papuošė“ dar viena skulptūra, sukurta iš vietoje rastų šiukšlių. Rinkusieji kitų paliktas šiukšles tikrai nešiukšlins, o kaip elgsis kiti? Ar ilgai šiame nuostabiame gamtos kampelyje bus švaru?

Laima Duoblienė