Gyvenimas tęsiasi, rašydamas vaikų šeimų istorijas…

„Jūs užauginote dorus ir darbščius vaikus bei sąmoningus Lietuvos piliečius, išmokėte juos mylėti ir užjausti, gerbti ir dalintis. Per kasdienius vargus ir džiaugsmus nepastebėjote, kaip prabėgo metai, ir jūsų vaikai patys tapo tėvais. Šiandien jūsų šeimos jau džiaugiasi anūkais ir proanūkiais. Esate vertos pačių kilniausių žodžių ir begalinės pagarbos,“ – sakė LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė, šią savaitę apdovanodama daugiavaikes motinas.

Per praėjusias Kalėdas Žiogų bute, Basanavičiaus gatvėje, susirinkę vaikai, jų antrosios pusės ir vaikaičiai. Trūksta tik Gintaro, Giedrės ir Lauros.

Irena Žiogienė – apdovanojimo dieną su LR Prezidente D.Grybauskaite.

Prezidentė ordiną „Už nuopelnus Lietuvai“ prisegė ir prienietei Irenai Žiogienei, kartu su vyru išauginusiai septynis vaikus. Buvusi Prienų 1 -osios vidurinės mokyklos, vėliau „Žiburio“ gimnazijos rusų kalbos mokytoja sakė neturėjusi ypatingos auklėjimo metodikos, visi keturi sūnūs ir trys dukros nuo mažens buvo labai savarankiški ir užimti įvairiose veiklose: dalyvavo visuose renginiuose, deklamavo, šoko, lankė muzikos mokyklą ir sporto būrelius.

Mokykloje mokytoja I.Žiogienė pasižymėjo reiklumu, jai buvo ne vis tiek, kokia intonacija skaitomas eilėraštis. Tačiau, pasak jos, namuose ji nebuvo labai griežta mama, nors vaikai žinojo savo pareigas ir laikėsi drausmės. Tiesa, jos Kristina, Giedrė ir Laura mokykloje ne kartą kentėjo dėl to, kad jų mama – mokytoja, buvo tokių situacijų, kai kiti mokiniai, joms atsakinėjant prie lentos ar įvairiuose atsitiktinumuose įžvelgdavo ir „korupciją“.

Irena Žiogienė pasakoja savo vaikų nevertusi daryti to, ko jie nenori, duodavusi pasirinkimo laisvę. Antai, vyriausias Gintaras, dar būdamas pradinukas, savarankiškai nuėjo užsiregistruoti į muzikos mokyklą, nes norėjo išmokti groti armonika. Muzikos mokyklos pedagogai paskambino mamai, atkalbinėdami, kad tokiam mažučiui vaikui bus per sunku tampyti instrumentą ir parekomendavo smuiką. Vėliau Gintaras profesionaliai susidomėjo imtynėmis, tačiau Panevėžio sporto mokyklą paliko, supratęs, kad, būdamas smulkaus sudėjimo, neužsiaugins imtynininkui reikalingo svorio.

Antrasis, Algirdas, mamos teigimu, nuo mažų dienų buvo „krapštukas“, vienu metu buvo įnikęs iš plastilino lipdyti smulkiausias kareivukų su ginkluote figūrėles. O rašinį apie Lietuvos kunigaikščius jis susikaupęs rašė kelias savaites ir mokytojai A. Adamonienei įteikė du sąsiuvinius teksto. Tokio kruopštumo Algirdui prireikė ir vėliau.Vilniaus universitete baigęs specialybę, susijusią su žmogaus genetika, dirbo Mokslinių tyrimų institute, tęsė mokslus Šveicarijoje. Šioje šalyje apsigynęs genetikos mokslų daktaro laipsnį, keletą metų dirbo laboratorijoje, bandant atrasti veiksmingus vaistus prieš vėžį ir širdies ligas. Sukauptas žinias jis ketina pritaikyti ir Lietuvoje, nes neseniai su šeima sugrįžo į Vilnių.

Mama sako, kad jos trečiasis – Jaunius – buvo labai užsispyręs, tikras kovotojas už teisybę, gal todėl, baigęs VU Ekonomikos ir finansų specialybę ir tapęs Mokesčių inspekcijos viršininku, susidūrė su pasipriešinimu, kai, siekdamas socialinio teisingumo, paragino visus piliečius mokėti mokesčius pagal savo pajamas. Šiuo metu jis – verslininkas.

Sūnus Edgaras buvo aktyvus sportininkas, geras boksininkas. Mokėsi Kauno politechnikume, baigė koledžą Anglijoje, ten dirbo, tačiau apsisprendė su šeima kurtis Lietuvoje.

Vyresnieji sūnūs augina po dvi atžalas, o Edgaras – dukrelę.

I. Žiogienė sako, kad, turėdama keturis sūnus, labai norėjo dukrytės, todėl Dievulis jas davė net tris. Kristina baigė muzikos mokyklą, grojo smuiku, dainavo kultūros centro merginų ansamblyje. Vilniaus universitete studijavo pedagogiką ir anglų kalbą. Ištekėjusi, augina dukrytę, su vyru verslininku gyvena Šiauliuose.

Giedrės buvo pilna visur: ji ir dainavo, ir grojo kapeloje. Aktyviai gyvena ir dabar. Baigė VU, studijavo slovėnistiką, moka bulgarų, lenkų, čekų, anglų, vokiečių ir rusų kalbas. Įgijo magistro laipsnį M.Riomerio universitete. Šiuo metu dirba advokatų kontoroje Vilniuje, dainuoja ir šoka ansamblyje „Ratilio“.

„Pagrandukė“ Laura baigė socialinius mokslus, dar besimokydama turizmo ir viešbučių administravimo specialybės, vasaromis dirbo Graikijoje, kur susipažino su savo širdies draugu. Šiuo metu jie abu bando įsitvirtinti Australijoje, kur juos supa mieli žmonės ir puiki gamta.

„Džiaugiuosi vaikais. Jie ir darbus turi, ir gyvena gerai, ir šeimas myli, ir mane palepina kelionėmis, įvairiomis pramogomis,“ – sako I.Žiogienė.

Ji skersai išilgai „išmaišė“ Šveicariją ir Angliją, kur gyveno sūnūs Algirdas ir Edgaras, ne kartą lankėsi Norvegijoje pas čia dirbantį Gintarą. Jaunius kasmet mamą kviečia kartu pailsėti į Nidą. Ką gali žinoti, gal išsipildys ir mamos svajonė kada nors nuvykti ir į Australiją.

Dukra Giedrė, dalyvaujanti jaunimo sambūrio veikloje ir kartu su jo nariais daug keliaujanti, kasmet ją pakviečia į tėvams skirtą koncertą. I. Žiogienė džiaugiasi, kad vaikų dėka šio sambūrio narių tėvai vieni kitus pažįsta ir tarpusavyje maloniai bendrauja.

Irenos Žiogienės vaikai stengiasi atsidėkoti mamai už supratingumą, toleranciją, atsidavimą šeimai ir pagalbą, auklėjant jų pačių atžalas. Močiutės dėmesio mažiesiems anūkėliams neretai prireikia: juos pagloboja tėvams išvykus, studijų ar atostogų metu. Apie kiekvieną Irena gali pasakoti valandų valandas – kokie jie meilūs, ne pagal savo amžių gudrūs, „kremtantys“ knygas, mėgstantys pafilosofuoti.

Mama rami, kad jos vaikai sukūrė puikias šeimas ir rašo savo gyvenimo istorijas. Kokios nors sukakties proga tai vienam, tai kitam ji padovanoja po šeimos albumą su vaikystės, mokyklos metų, tėvų nuotraukomis, kad ir jie patys, ir jų atžalos nepamirštų, iš kokio medžio kamieno jų šeimos prasidėjo. Šiandien septynių atžalų ir aštuonių atžalėlių tėvai ir protėviai Irena ir Juozas Algirdas Žiogai vėl, kaip jaunystėje, gyvena vienudu. Vyras po persirgto insulto remiasi į smulkutės, tačiau stiprios savo dvasia žmonos petį. Gyvenimas tęsiasi…

Dalė Lazauskienė