Velykinė terapija „Velykės klėtelėje“

Prieš Verbų sekmadienį Birštono sakralinio muziejaus „Velykės klėtelėje“ vyko žolynų plastikos užsiėmimas „Mano Verba“, kurį vedė tautodailininkė Gintvilė Giedraitienė. Pailsėti nuo kasdienybės ir pasisemti stiprybės meno terapijoje žmonės susirinko ne tik iš Birštono, bet ir iš Nemajūnų bei kitų šalies vietovių. Iš Vilniaus specialiai į užsiėmimą atvykusi gydytoja Dalia teigė, kad su autore susipažinusi Facebook’e, taip sužinojo apie užsiėmimą. Ji džiaugėsi turėjusi puikią galimybę susipažinti ir su Birštono kurortu.

Užsiėmimo dalyvės prieš atvykstant tautodailininkei susidomėjusios žiūrėjo filmą „Vilniaus šokančios verbos“. G. Giedraitienė į „Velykės klėtelę“ atėjo nešina glėbiu kvepiančio šieno, kurį iš ryto supurškė vandeniu. Jos kuriamos verbos nėra tradicinės, turi daugiau baltiškų simbolių, kurie pritapę ir krikščionybėje. Tai ir ratas, saulė, mėnulis, kryžius, paukštis – gyvenimo rato, paros ir gyvenimo ciklo simboliai, pasaulio kryptys, Kristaus tikėjimas ir meilė.
„Į save įsiklausykit, pabūkit su savimi, – kvietė Gintvilė ir mokė moteris, glostant žolę, pasidaryti ratą, mėnulį. – Linkiu gaminti kaip palaiminimą savo namams. Ką sudėsit – rūpestį ar šviesą – tą turėsit“. Darbų kreivumo, ilgio nesureikšmino: „Tiesiog, kas kyla iš širdies, tegu ir plaukia; kas gimsta iš mūsų – toks ir turi būti… “
„Meilė pievoms, miškams, žolynams manyje nuo vaikystės. Jau daug metų, kaip ji išaugo į kūrybą“, – sakė tautodailininkė. Lietuvoje jos meno nepriskiria jokiai šakai, tačiau, pasirodo, kad jo žmonėms labai reikia. „Nemėgstu kopijuoti, – teigia ji. – Tai yra nuo nieko nenužiūrėta, mano pačios sugalvota technologija“.

Autorė iš tų pačių detalių sukuria didelę įvairovę. Pasakoja, kad buvo laikas, kai labai veržėsi į gamtą, norėjosi sodybos: „Dieve, sugalvok man kokį biznį“. Pirmiausia susirado seną sodybą, ją įsigijo, o ten rado ir pakulų. Iš jų pabandė daryti paukščius puošti namams. Suprato, kad ir žolė nieko nekainuoja, tik lipalas, ir pradėjo kurti.
„Kūrybai reikia leisti skleistis, nebijoti“, – patikino. Pristatydama technologiją, tautodailininkė pasakojo apie žolės rinkimą, kada ir kokią ją geriausia rinkti. Šieną būtina supurkšti prieš dirbant. Tvirtinimui naudoja lino pluoštą, bet neriša nė vieno mazgo, panaudoja lipalą. „Su siūlu gautųsi chaltūra, – sako ji. – Ir netiktų prie žolės, nes ji neperdirbta“.
„Draugauju su pieva, žolę pakalbinu ir jos atsiprašau. Kiekvienas augalas yra sieloj. Aš tarsi pratęsiu jų gyvenimą“, – pasakoja moteris. Simbolių pritvirtinimui naudoja lazdyną, kuris, pasak senolių, savy turi daug išminties ir stiprybės. Samanas burbuliukams renka nuo išvirtusių gluosnių, o baltas samanas – iš Dzūkijos. Rodo labai įdomų paukštį, padarytą iš pajūrio atpustytų šaknų. „Kurti galima iš bet ko, kas yra šalia“, – sako Gintvilė. Tačiau jos kūryboje nėra spalvotų dažytų gėlyčių… „Velykės klėtelė“ kvepia šienu, kurį kviečia tautodailininkė paglostyti: „Tai yra Velykinė terapija“. „Ne fabriko gamyba, visi kreivumai gražu“, – ragina moteris nebijoti kurti iš savo vidaus, neskubant įsijausti į kūrybos procesą. „Kiekvienam kūrinyj mes atspindim save“, – tikina G. Giedraitienė. Palieku moteris, kuriančias po savo Velykinę verbą…
Prieš užsiėmimą trumpai pakalbinau Birštono sakralinio muziejaus direktorę Romą Zajančkauskienę, kuri buvo dar nespėjusi nusirėdyti tautinių drabužių po edukacinio užsiėmimo „Margučio magija“. Dar klėtelė kvepia vašku, o margučių koks gražumas, įvairovė ir galybė! Pasak R. Zajančkauskienės, muziejuje vyksta įvairūs edukaciniai užsiėmimai, kuriuos lanko ir atskiri asmenys, ir šeimos, ir mokiniai bei kurorto svečiai. Tai ir – „Marginkime Velykinį margutį drauge“, „Kryždirbystė Lietuvoje“, „Kaip gimsta vaško žvakė“, o ypač populiarus ir visiems įdomus užsiėmimas yra kvepiančio Birštono miesto simbolio – banginio – gamyba. Nors jau pavakarė, kol vyksta užsiėmimas klėtelėje, muziejų lanko atskiri žmonės. Su parodomis juos supažindina muziejaus darbuotoja Joana. Ji džiaugiasi, kad ypač daug lankytojų, Birštono miesto svečių, sulaukia šeštadieniais ir sekmadieniais. Taigi pavargus sielai, dvasinę ramybę Birštono sakraliniame muziejuje atgauti tikrai galima. Kaip teigia šiuo metu eksponuojamos grafikos parodos „TAKAI“ autorė, grafikė Giedrė Gučaitė: „Kas žino, kokiais keliais einant rasi savąjį išminties trupinį“…
Palma Pugačiauskaitė