Užuguosčio mokykla laiko tėkmėje (IV dalis)

1960 m. Statybininkų brigada (brigadininkas Pranas Dulkė) prie statomo pirmo Užuguosčio mokyklos priestato.

Antanas Krūvelis

Nemažą poveikį mokyklos darbui daro visa išorinė aplinka, visuomenės požiūris į ją, bendravimo su mokinių tėvais formos ir būdai, bendradarbiavimas su ūkių vadovybe. Užuguosčio mokyklos administracija palaikė gerus ryšius su Užuguosčio tarybinio ūkio vadovybe, ypač su direktoriais Albertu Grigoniu, vėliau – Alfonsu Venslavičiumi bei su Kaišiadorių rajono J. Janonio ir Varkalių kolūkių vadovais. Šių vadovų požiūris į mokyklą buvo itin palankus ne tik dėl to, kad mokykloje mokėsi ir jų vaikai, bet ir pasikeitusio požiūrio. Direktorius A. Venslavičius pats ir kiti ūkio specialistai vedė mokiniams gamybinio mokymo pamokas bei praktinius užsiėmimus. Dalyvaudavo mokinių tėvų susirinkimuose, padėdavo spręsti vieną kitą iškilusią problemą. Daugiausia padėdavo, kai prireikdavo mokytojams transporto ar sutvarkyti vieną kitą ūkinį reikalą. Žinoma, ir mokykla ūkiui padėdavo, ypač bulviakasio metu.
Toks mokyklos ir ūkių bendravimas labai prisidėjo prie teigiamo visuomenės požiūrio į mokyklą formavimo. Nemažai Užuguosčio žmonių savo gyvenimą su mokykla siejo kaip su nuolatine darboviete. Tai – tarnybinių patalpų valytojos, kūrikai, pagalbiniai darbininkai, naktiniai sargai, virėjos, rūbininkės, kiemsargis ir kt. Tokių darbuotojų buvo apie dvidešimt. Galima įvardinti net dinastijas šeimų, kai baigus dirbti vienam šeimos nariui, jo vieton įsidarbindavo kitas. Tą galima pasakyti apie Stanionių šeimą, kurią darbiniai ryšiai su mokykla siejo ne vieną dešimtmetį. Tai paliudija ne tik žmonių pasakojimai, bet ir išlikę dokumentai. Štai 1950 m. rugsėjo mėn. 25 d. Užuguosčio septynmetės mokyklos sutartis suolams padaryti. Joje rašoma: „Komisija iš Užuguosčio mokykl. direkt. Keršio M., Užuguosčio apyl. pirm. Našlėno Aleksiaus ir Jiezno raj. Šviet. skyr. vedėjo Narvičiaus padarė sekančią sutartį su pil. Stanioniu Kaziu gyv. Bunciškių km. Užuguosčio apyl.“ Toliau sutartyje K. Stanionis pasižada iki sutarto laiko padaryti 10 naujo tipo dviviečių suolų už atitinkamą atlyginimą ir kt.

Užuguostiškiai Mikas Zagurskas ir Karolina Stanionytė – Zagurskienė susiję su mokykla. Mikas – buvęs šios mokyklos mokinys, o jo žmona daug metų dirbo mokyklos valytoja.

Panaši sutartis pasirašoma ir 1951 m. dėl pertvaros mokyklos koridoriuje iš dvigubų lentų bei durų įstatymo ir t. t. Mokyklos direktorius buvo patenkintas atliktų darbų kokybe. Tai liudija išlikę jo darbų priėmimo komisijos aktai. Todėl K.Stanionis panašių darbų mokykloje atlikdavo dažnai. Kazį Stanionį galima laikyti kaip mokyklos darbininkų dinastijos pradininką. Jo sūnus Izidorius, gim. 1925 m. (apie jį jau rašiau aukščiau) 1960/1961 m. m. pradeda dirbti darbų mokytoju V – VII klasėse. Jo žmona Stasė daug metų dirbo mokykloje patalpų valytoja. K. Stanionio dukra Karolina Stanionytė – Zagurskienė taip pat nemažai metų dirbo mokyklos patalpų valytoja. Izidoriaus Stanionio vyriausioji dukra Damutė buvo III laidos abiturientė. Ją, dar nebaigusią mokyklos, 1965 m. direktorė įdarbino mokykloje valytoja. Mokėsi gerai ir dirbo gerai. Šeimoje buvo nelengva padėtis. 1963 m. tragiška mirtis ištiko tėvelį, sulaukusį vos 38 metų. Liko keturi vaikai. Reikėjo padėti jaunesnėms sesutėms – Meilutei ir Onutei bei pačiam jauniausiam broliukui Jonui. Vienai motinai buvo sunku… 1967/ 1968 m. m. baigusi vidurinę, Damutė pradėjo dirbti mokytoja. Žemesnėse klasėse dėstė istoriją, braižybą, fizinę kultūrą. Vėliau neakivaizdiniu būdu baigė ŠPI ir nuo 1981 m. pradėjo dirbti pradinėse klasėse. Šiose pareigose dirbo iki pat mokyklos uždarymo.

1995 m. XXX laidos abiturientei Rimai Našlėnaitei atestatą įteikia l.e.p. direktorius A.Krūvelis.

Damutės sesuo Onutė, XII laidos abiturientė, mokyklą baigė 1976/1977 m. m. Padirbėjusi kiek Alytaus rajono mokyklose ir kitur, 1982 metais grįžo į Užuguosčio mokyklą, kurioje dirbo matematikos mokytoja. 1986 metais neakivaizdiniu būdu baigė VVPI ir įsigijo matematikos mokytojos specialybę. Dirbo iki mokyklos uždarymo 2008 metais. Jos vyras – Ročas Aurimas keletą metų dirbo kūriku.
Brolis Jonas kartu su žmona Regina keletą metų taip pat darbavosi mokykloje. Jonas dirbo kūriku ir užsirekomendavo, kaip labai pareigingas darbuotojas. Nesunku būdavo nuspėti, kada pamainoje dirba Jonas – mokykloje būdavo šilta. Regina dirbo laborante. Mokytojai Reginos, kaip pagalbininkės, darbu, buvo labai patenkinti, nes ji savo darbą atlikdavo itin kruopščiai ir pareigingai. Taigi Stanionių „dinastija“ ir mokymusi, ir nuo 1950 metų savo darbine veikla buvo glaudžiai susijusi su mokyklos gyvenimu iki pat jos uždarymo.
Mokytojus, mokinius ir jų tėvus teigiamai nuteikdavo mokyklos pasiruošimas naujiems mokslo metams. Mokyklos patalpų paruošimas, aplinkos sutvarkymas, mokyklos inventoriaus remontas, atnaujinimas, šių nemažų darbų atlikimo rūpestis labiausiai gulė ant mokyklos ūkvedžio Alekso Ptašniko pečių. Jis buvo, kaip dabar sakoma, komunikabilus, veiklus žmogus. Kai reikėdavo, sugebėjo „suveikti“, „gauti“, mokėjo „prieiti“. Mokyklos remontui, atnaujinimui medžiagų nepritrūkdavo.

1999.04.12 Margučių ridenimo šventė mokykloje.

Iš anksto ūkvedys tuo pasirūpindavo. Turėjo gerą ypatybę neatidėlioti darbų. Užbaigus mokslo metus, atšventus abiturientų išleistuves, jau rytojaus dieną ūkvedys sukviesdavo aptarnaujančio personalo darbuotojų pasitarimą. Jame suplanuodavo darbų eigą, pasiskirstydavo darbo barais ir sutartą dieną pradėdavo darbus. Darbų nemažai – tai visų patalpų grindų perdažymas, langų bei durų išvalymas ir nudažymas, sienų balinimas, dažymas, inventoriaus remontas ir t. t. Pabaigus darbus ūkvedys visada darbuotojams suruošdavo padėkos pabaigtuves. Kai mokykla naujiems mokslo metams paruošta, jos vadovybė ramiai galėjo laukti komisijos iš rajono, kuri prieš mokslo metus apvažiuodavo visas rajono mokyklas ir įvertindavo pasiruošimą darbui. Priekaištų iš komisijos nebūdavo, nebent viena kita pastaba, kad vienur kitur kas nors gal galėjo būti padaryta geriau. Ūkvedys tada buvo lyg mūsų „finansų ministras“, jis parveždavo ir išmokėdavo visiems darbuotojams atlyginimus, komunalines išmokas, išmokas už komandiruotes (bet kuri mokytojų kelionė tarnybiniais reikalais buvo kompensuojama). Jis pasirūpindavo, kad mokytojams skirtas kuras (daugiausia malkos) būtų laiku atvežtos į jų namus. Aleksas Ptašnikas buvo įsimintiniausias, ilgiausiai mokykloje dirbęs ūkvedys. Mirė 1979 metais, palaidotas Užuguosčio kapinėse.
Mokykla visuomenę traukė ir kaip vietos kultūros centras. Glaudus buvo jos bendradarbiavimas su kultūros namais. Kartu ruošė minėjimus, jaunimo vakarus, vaidinimus. Ypač įsimintinos buvo Naujųjų metų sutiktuvės, karnavalai. Erdvi mokyklos sporto salė būdavo pilnutėlė. Tais vakarais Užuguostyje, ko gero, mažai kas likdavo namuose. Visada karnavalinį pasirodymą paruošdavo ir mokytojai. Labai išradingai karnavalus, Užgavėnių šventes ir kitus paminėjimus paruošdavo, surežisuodavo dailės mokytojas Audrius Mickevičius. Tai buvo išradingas, aktyvus mokyklos ir bendruomenės kultūrinės veiklos entuziastas.

Mokytojo dieną pedagogai pasijusdavo mokinių „kailyje“.

Sėkmingam mokymuisi įtakos turėjo ne tik jauki aplinka, mokyklos materialinė – techninė bazė, mokytojų kvalifikacija, bet ir taip vadinamas mokyklos bendruomenės mikroklimatas, mokyklos administracijos ir mokytojų, kolegų, mokytojų ir mokinių, mokyklos darbuotojų ir mokinių tėvų, visuomenės tarpusavio bendravimo kokybė, įsiklausymas ir sugebėjimas išgirsti vienas kitą. Tai va, tas mikroklimatas, kaip aš jį suvokiau per tuos 38 darbo metus Užuguosčio mokykloje, pagrįstai galiu teigti, buvo geras, tarp kolegų vyravo draugiška, geranoriška atmosfera. Nebuvo bendravime irzlumo, pagiežos, įtarumo, nepasitikėjimo, apkalbų, kolektyvo skaidymosi į grupeles ir kitų reiškinių, kurie keltų neigiamas emocijas. Tai nėra pasigyrimas, tą patvirtina ir žinomi rajone mokytojai, kuriems teko padirbėti mūsų mokykloje: A.Adamonienė, M. Simonaitienė, O. Grybauskienė, R. Žukauskas, šviesios atminties mokytojai A. Stankaitis, E. Vaišnorienė ir kiti. Visada malonu su buvusiais kolegomis susitikti, prisiminti… Be abejo, smagu, kai išgirsti tokius atsiliepimus: „Darbas Užuguostyje man buvo savotiškas dvasinis poilsis“ arba „Jūsų mokykloje buvo kažkokia gera aura.“ Esu įsitikinęs, jeigu ji mūsų mokykloje buvo, tai mes patys ją ir susikūrėme…
Mokykla buvo traukos centras ir buvusiems mokyklos auklėtiniams. Atsiradus galimybėms ir susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, jie mielai grįždavo padirbėti į savo mokyklą. Baigusi VVPI, keletą metų mokymo dalies vedėjos pareigas atliko 1 – os laidos abiturientė Ona Juodytė – Dičkienė, tokias pat pareigas ėjo ir 2 – os laidos abiturientė Janina Ptašnikaitė – Narusevičienė, minėtos Damutė ir Onutė Stanionytės. 11 – tos laidos abiturientas Jasionis Juozas, baigęs VVPI, dirbo darbų mokytoju, 15 – tos laidos abiturientė Danguolė Karvelytė – Kederienė, baigusi VVPI, 7 metus dirbo direktore ir fizikos mokytoja, 19–tos laidos abiturientė Saikauskaitė – Bekešienė – dailės, etikos bei tikybos mokytoja, 32 – os laidos abiturientė Vida Žarnauskaitė – istorijos mokytoja, na ir kitose pareigose dar yra dirbę Aldona Staliulionytė, Algis Juodis, Donata Žvirblytė, Ramunė Kuchnauskaitė, Vytas Žvirblis, Aldona Juodytė – Iešmantienė.
(Bus daugiau)