Įsipareigojo pateisinti taikdarystės idėjas

Balandžio 12 d. Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė ir Taikos vėliavos komiteto pirmininkė, Tarptautinio Taikos komiteto prie JT koordinatorė Lietuvoje dr. Auksė Narvilienė pasirašė bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią Birštonas buvo paskelbtas Taikos miestu. Šią iniciatyvą teigiamai įvertino LR Seimo narys A.Palionis, pasveikindamas sutarties pasirašymo proga.

Birštono kurortas tapo šeštuoju miestu Lietuvoje po Dubingių, Rietavo, Ylakių, Neringos ir Klaipėdos, kuriame nuolat plevėsuos iškelta Taikos vėliava. Baltos spalvos vėliava su trijų rubino spalvos rutulių žiedu simbolizuoja 1935 m. balandžio 15 d. Vašingtone pasirašytą Rericho Paktą – sutartį dėl meno, mokslo įstaigų ir istorinių paminklų apsaugos karo ir taikos metu. Būtent todėl ši diena pasirinkta ir Kultūros dienos paminėjimui, įvairiais renginiais, parodomis ir konferencijomis atkreipiant dėmesį į taikos kultūrą visose visuomenės gyvenimo srityse.

Kultūros dienos išvakarėse, šeštadienį, Birštono kultūros centre buvo atidaryta paroda, skirta Nikolajaus Rericho 140 – mečio paminėjimui. Šia proga susirinkusius pasveikino Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, mero pavaduotojas Juozas Aleksandravičius. Lietuvos Rericho draugijos Garbės pirmininkė Irena Zaleckienė pristatė parodoje eksponuojamą menininko, filosofo, Taikos pakto projekto autoriaus Nikolajaus Rericho kūrybą, kurioje atsispindi žmogaus dvasiniai ieškojimai, siekiant vienybės, taikos, meilės, gėrio ir grožio.

Apie tai, kaip šios amžinosios vertybės gali pasitarnauti kelyje į taikų žmonių ir tautų sambūvį, buvo diskutuojama vėliau Birštono savivaldybėje surengtoje tarptautinėje konferencijoje „Kultūra – taikos pagrindas“, kuri sulaukė garbingų svečių iš Vokietijos, Šveicarijos, Austrijos, Rusijos ir Lietuvos. Birštone susirinkę skirtingų šalių intelektualai – kultūros veikėjai, mokslininkai, gydytojai, pedagogai, politikai, Taikos vėliavos komiteto nariai savo sveikinimo kalbose ir pranešimuose akcentavo idėją plėsti Taikos miestų ir zonų tinklą visame pasaulyje.

 Kaip pabrėžė Tarptautinės Europos asociacijos Taika per kultūrą prezidentas Willy Augustat, ateitis be taikos neįsivaizduojama, ypač šiandien, kai kultūra išgyvena krizę, įvairiuose pasaulio regionuose kyla kariniai konfliktai ir įtampos. Taikos vėliavos komiteto pirmininkė Auksė Narvilienė pasidžiaugė, kad prieš dvejus metus pirmieji Lietuvos miestai įsitraukė į Taikos miestų sąjungą, kurios nariai renkasi į tarptautinius forumus, kad aptartų kultūrinių ryšių ir bendradarbiavimo tarp tautų bei taikdariškų iniciatyvų galimybes. Pernai vienas iš tarptautinių forumų vyko Neringoje Kultūros dienos renginių metu, šiemet balandžio 14 – ąją buvo surengtas Vilniuje, LR Seime.

Birštono, tapusio Taikos miestų sąjungos nariu, atvyko pasveikinti delegacijos iš Taikos miestų – Jeleco  (Rusija, Lipecko sritis) ir Ylakių (Skuodo rajonas). Jeleco Žemiečių draugijos atstovas Fiodoras Ovčinnikovas (pagal profesiją – gydytojas onkologas) konferencijos dalyvius supažindino su garbinga taikingo miesto istorija, per konkrečius pavyzdžius atskleisdamas, kiek daug dėl taikos gali nuveikti išsilavinę, tomis pačiomis vertybėmis besivadovaujantys žmonės. Jo žmona, Jeleco valstybinio I.A.Bunino vardo universiteto docentė Julia Ovčinnikova, paėmusi į rankas kankles, muzikos garsais paskatino susimąstyti apie kuriančią ir vienijančią muzikos galią, apie tai, kad kultūrinių mainų pagrindu užsimezga dvasiniai ryšiai tarp žmonių ir tautų.

Europos tarptautinės asociacijos „Taika per kultūrą“ Kultūros ir mokslo skyriaus atstovas Marko Vukovič kalbėjo apie tai, kokia yra visuotinių aktyvių tinklų ir taikos zonų svarba pasaulio taikai. Jo teigimu, kelias į taiką prasideda nedidelėse bendruomenėse, kurių nariai, įvairiomis priemonėmis pasisakydami prieš karą, tampa pavyzdžiu kitoms bendruomenėms. Pasak pranešėjo, dar daugiau galima nuveikti, steigiant Etikos tarybas prie šalių vyriausybių ir parlamentų ir darant įtaką įstatymų priėmimui, darant spaudimą vadovaujantis ne ekonominiais, bet kultūriniais  interesais.

Birštono savivaldybės merė N. Dirginčienė, beje, pirmoji moteris vadovė tarp Taikos miestų merų, teigė, kad Taikos miesto statusas įpareigoja dirbti taip, kad būtų pateisintos taikos, kultūros, meno, mokslo, ekologijos idėjos. 

Dalė Lazauskienė