RINKIMŲ PRANCŪZIJOJE YPATUMAI

Iš Prancūzijos –  Dana ARNAUD

Vietinės savivaldos rinkimai Prancūzijoje jau praeityje, atnešę skaudžias pasekmes šalies valdantiesiems socialistams. Prancūzijos vyriausybė išgyvena permainas nuo pirmos porinkimininės dienos, prezidento sprendimams, politologų pasisakymams skiriamas didesnis dėmesys negu pačių rinkimų rezultatams. Nors Prancūzijoje jau antrą kartą teko stebėti vietinės savivaldos rinkimus, tačiau šį kartą su šiuo įvykiu susidūriau iš arti, kas man suteikė galimybę pasigilinti į šios šalies rinkimų sistemą ir pastebėti, kad Prancūzijoje ji gerokai skiriasi nuo rinkimų Lietuvoje.

Savivaldybė, kurioje gyvenu, nedidelė, nuo 1990 metų joje nebuvo jokios konkurencijos, tačiau šiemet gyventojams atsirado pasirinkimas tarp trijų kandidatų. Merai kandidatai savo komandas pradėjo formuoti daugiau nei prieš metus, kuomet gavau pirmą pasiūlymą kandidatuoti viename sąraše. Kadangi Lietuvoje teko kandidatuoti vietinės savivaldos rinkimuose, o taip pat būti savivaldybės tarybos nare (baigiantis mandatui išvykau gyventi į Prancūziją ), todėl iš pradžių šis pasiūlymas sudomino. Tačiau greitai supratau, kad mano lietuviška patirtis nelabai derinasi su vietine situacija, kandidatuoti atsisakiau tiek pirmam, tiek vėliau kvietusiam kitam kandidatui.

Prancūzijoje rinkimai į vietinės valdžios institucijas vyksta kas 6 metus. Meras ir jo komanda renkama tiesiogiai. Meras kandidatas pats suformuoja savo komandą, sudaro taip vadinamą sąrašą. Mažose savivaldybėse sąrašai paprastai būna nepartiniai, tame pačiame būna ir dešiniesiems, ir kairiesiems, ir centristams prijaučiantys kandidatai, tarp jų gali būti ir kurios nors partijos nariai. Žinoma, neišvengiamai pagal nepartinio mero prijautimą vienai ar kitai politinei srovei, visam jo sąrašui klijuojama etiketė dešinė/kairė….

Sudaryti sąrašai yra užregistruojami Prefektūroje.  Jie yra blokuoti, piliečiai balsuoja už visą pasirinkto mero sąrašą.

Mero kandidato komandą sudaro tiek narių, kiek yra tarybos narių vietų,  sąrašas sudaromas griežtai remiantis  moterų ir vyrų lygybės principu – jeigu meras kandidatas vyras, toliau sąraše kas antra privalo būti moteris.  Pasitaiko, kad mažoje komunoje nesusidaro pakankamas kandidatuoti pageidaujančių moterų skaičius, tokiu atveju meras iš viso praranda galimybę  kandidatuoti. Šiais metais per 60 Prancūzijos savivaldybių nesusidarė pilnos kandidatų komandos, savivaldybės liko be vadovaujančios institucijos, į jas bus išsiųstos prefektūros sudarytos darbo grupės, kurios laikinai vykdys mero ir tarybos narių funkcijas, kol šios komunos bus prijungtos prie kitų savivaldybių.

Įdomu buvo stebėti ir priešrinkiminę kampaniją, nors šiuo atveju ji panašiai vyksta kaip ir Lietuvoje : ruošiami bukletai, reklamuojami būsimi planai spaudoje, internete, organizuojami susitikimai su gyventojais, lankomasi namuose, turguose, viešosiose vietose, trumpai pristatant savo programas ir kviečiant balsuoti. Šių metų rinkiminė kampanija vyko labai įtemptai, Prancūzijos politikoje vis stipresnius sparnus besiauginantis Nacionalinis Frontas – ekstremali dešinioji, kurios programoje nacionalistiniai siekiai – tapo rimta grėsme tradicinėms partijoms, šį kartą jų kandidatai laimėjo valdžią dideliuose miestuose, tokiuose, kaip Beziers ar Frejus, iš viso 12 -oje miestų.

Rinkimai vykdomi 2 turais. Pirmame ture dalyvauja visi pageidaujantys kandidatai, kurių sąrašus patvirtina Prefektūra (Vyriausybės atstovybė departamente arba regione). Rinkimai gali pasibaigti pirmuoju turu, jeigu dalyvauja tik vienas sąrašas arba jeigu vienas iš dalyvaujančių sąrašų gauna per 50% galiojančių balsų. Negaliojantys biuleteniai (jeigu yra du ar daugiau biuletenių viename balsavimo voke, arba jeigu yra kažkas taisoma pateiktuose biuleteniuose) atskirų sąrašų rinkimų rezultams tiesioginės įtakos neturi, gauti procentai skaičiuojami tik nuo galliojančių biuletenių skaičiaus.

 Į antrą rinkimų turą patenka tie sąrašai, kurie pirmame ture surenka ne mažiau 10% galiojančių balsų. Antram turui sąrašus taip pat reikia užregistruoti prefektūroje per dvi dienas, sąrašai gali būti jungiami arba jie turi teisę  pasitraukti iš 2 turo.

Laimėjusių-pralaimėjusių vietų santykis savivaldybės taryboje priklauso tradiciškai nuo gautų galiojančių balsų skaičiaus, bet laimėjusieji gauna vietų ne procentaliai pagal balsavimo UŽ rezultatus, o didžiąją daugumą, skaičiuojant principu : 50% +1 + vietos, gautos padalinus likusius 49% II turo rezultatus procentaliai kiekvienam sąrašui.

Pvz, Albi miesto taryboje yra 43 vietos, laimėjusios merės dešiniųjų partijų sąrašas gavo 46,07 % balsų ir užsitikrino 22 vietas ( 50% + 1) ir papildomai gavo dar 10 vietų , kurios tenka už surinktus 46,07% , padalinus likusius  49% visiems 4 sąrašams, taigi  socialistams, Nacionaliniam frontui ir žaliesiems Taryboje teliko 11 vietų. Pagal tokį reglamentą išrinktas mero kandidato sąrašas nesusiduria su jokiomis problemomis, balsuojant už mero ir jo pavaduotojų kandidatūras, kurios sąrašo viduje paprastai būna nuspręstos rinkiminės kampanijos metu,  nei už bet kuriuos kitus siūlymus. Mero pavaduotojų skaičius neturi viršyti 30%  savivaldybės tarybos narių skaičiaus. Pavaduotojai renkami principu: ne mažiau 2/3 tos pačios lyties narių. Merui ir pavaduotojams įstatymas numato atlyginimus priklausomai nuo gyventojų skaičiaus, tarybos narių nutarimu jų atlyginimai gali būti padalinti visiems tarybos nariams. Nedidelėse savivaldybėse šios išmokos yra simboliškos, merai ir pavaduotojai lieka dirbti savo tiesioginio darbo, todėl dažnai tokiose savivaldybėse merais pageidauja tapti į pensiją  išėję piliečiai.

Prancūzijoje mero statusas yra labai svarus. Meras ne tik organizuoja visą savivaldybės veiklą, vykdo sprendimus, bet  ir turi  išskirtinę valdžią ir išskirtinę atsakomybę, į kurią įeina municipalinės policijos veikla bei savivaldybės administracijos darbuotojų valdymas. Savivaldybei priklauso ir pradinės mokyklos valdymas.

Meras Prancūzijoje yra valstybės atstovas savivaldybėje, jo statusas apima civilinės būklės pareigūno ir kriminalinės policijos pareigūno funkcijas.  Tik meras arba jo įgaliotas pareigūnas turi teisę tvirtinti visus civilinės būklės aktus, tuokti ir tvirtinti santuokas. Taip pat meras turi teisę tvirtinti dokumentų kopijas, legalizuoti asmens parašą. Kaip kriminalinės policijos pareigūnas jis gali, prokuroro arba kriminalisto tyrėjo įsakymu, vykdyti tyrimą apie įtariamą asmenį, tikrinti jo materialinę, šeiminę ir socialinę situaciją.

Jo pareigų sąrašas ilgas, numatytas Bendrajame teritorinių bendrijų Kodekse. Jas gyventojai patiki tik jiems gerai pažįstamam, juos mylinčiam piliečiui.