Žemdirbių susirinkime – ir priešprieša, ir nuogąstavimai dėl ateities

Kovo 28 dieną į Prienų kultūros ir laisvalaikio centro salę susirinkę Prienų rajono ir Birštono savivaldybių žemdirbiai visuotiniame susirinkime aptarė dabartinę žemės ūkio situaciją, išklausė Žemės ūkio ministerijos specialistų pranešimus apie tai, kokie pokyčiai ir žemės ūkio finansavimo galimybės laukia naujuoju programavimo laikotarpiu, diskutavo žemės ūkio paskirties žemės pirkimo ir nuomos, naujų mokestinių prievolių ūkininkams, melioracijos įrengimų priežiūros ir renovacijos bei kitais aktualiais klausimais.

Susirinkimo organizatoriai Jonas Vilionis ir Martynas Butkevičius su Seimo nariu Andriumi Palioniu.

Savo skaudulius išsakė ministrui
Susirinkimo organizatoriai – Lietuvos ūkininkų sąjungos Prienų skyriaus pirmininkas Martynas Butkevičius ir Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Jonas Vilionis – į susitikimą su ūkininkais pakvietė žemės ūkio ministrą Vigilijų Jukną ir atsakingus specialistus, Seimo Kaimo reikalų komiteto narius, žemdirbių savivaldos lyderius. Todėl ūkininkai gavo visą juos dominančią informaciją iš pirmų lūpų, o jų išsakyti priekaištai bei pastabos nukeliavo „reikiamu adresu“. Belieka valdžios atstovams, formuojantiems žemės ūkio ir kaimo plėtros politiką, atsižvelgti į susirinkimo pabaigoje bendru žemdirbių sutarimu priimtą rezoliuciją.
Visuotinį susirinkimą pradėjo Jonas Vilionis, įvardijęs nerimą keliančias tendencijas visuose žemės ūkio sektoriuose – neguodžiančias produkcijos supirkimo kainas, perdirbėjų savivalę, įvežtinės produkcijos konkuravimą su vietine, sumažėjusią investicinę paramą, augančią žemės nuomos kainą, per menką vietos savivaldos dėmesį ir paramą rajono ūkininkams.
Prienų rajono savivaldybės meras Vytas Bujanauskas priminė, kad savivaldybė tik perskirsto tas lėšas, kurias gauna iš aukščiau. Jo teigimu, viešai skelbiant, kad Kaimo rėmimo programai teskirta 20 tūkst. litų, prie šios sumos dar reikėtų pridėti bent 140 tūkst. litų, kurie papildomai skiriami investiciniams projektams.

Nepaisant kritikos, meras kvietė žemdirbius dirbti sutartinai, kartu su savivaldybe ir žemės ūkio specialistais spręsti pasitaikančias problemas.
Martyno Butkevičiaus teigimu, mūsų krašto ūkininkai turi perspektyvą, tik, pasak jo, problema ta, kad iš Prienų rajono ūkininkų dirbamų plotų tik 20 proc. yra nuosava žemė, Birštono savivaldybės ūkininkai turi 44 proc. nuosavos žemės. Laisvos žemės beveik nebeliko, todėl didėja konkurencija tarp ūkininkų, ir auga žemės nuomos bei pirkimo kainos. Rajone sumažėjo laikomų karvių skaičius, tūkstančiai veršelių išvežami į kitas šalis, kritusi jautienos kaina neskatina galvijų auginimo.

Parama – pagal galimybes…
Žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna, atsakydamas į pastabas, teigė, kad artimiausiu metu Pieno taryba, sudaryta iš pieno gamintojų, perdirbėjų, valstybės bei mokslo institucijų ir įstaigų atstovų, aptars pieno sektoriaus aktualijas.

Pasak jo, kai kurių priemonių jau imtasi. Žemės ūkio ministras priminė, kad, perskirsčius Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programai įgyvendinti skirtas lėšas tarp šios programos priemonių, ministerija gyvulininkystės sektoriui 2013 metais papildomai skyrė 60 mln. Lt paramos lėšų investicijoms. Buvo surinkta per 700 paraiškų maždaug 190 mln. Lt paramos sumai gauti, tai net 3 kartus viršija skirtą biudžetą, todėl, ministro teigimu, likusios paraiškos bus finansuojamos iš naujojo laikotarpio paramos. 2014 m. numatoma skirti papildomą paramą pieno sektoriui – apie 3 proc. tiesioginių investicijų. Parama siektų apie 40 mln. Lt.
Oponuodamas LŪS Prienų skyriaus pirmininkui M.Butkevičiui, išsakiusiam susirūpinimą dėl to, kad kaime nyksta žemdirbiškos profesijos, ministras patikino, jog bus rengiama jaunų specialistų įsikūrimą kaime skatinanti programa. Jau sutarta, kad 175 studijų vietoms, į kurias pretenduos pasirinkusieji žemdirbiškas profesijas, bus skirtas valstybės finansavimas, ministerija per tikslinę programą galės apmokėti agronomų, žemės ūkio technologų ir kt. studijas.

Naujasis finansavimo laikotarpis įneš sumaišties
Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Kompensacijų ir investicijų skyriaus vedėjas Audrius Kunigėlis savo pranešime informavo, kad 2014-2020 metų finansiniu laikotarpiu Žemės ūkio ministerija kaimo plėtrai skirs 6,804 mlrd. litų, tai beveik 1 mlrd. litų mažiau, nei per praėjusį laikotarpį. Be to, A.Kunigėlio teigimu, dalį sumos reikės skirti privalomiems įsipareigojimams (LEADER priemonėms, klimato kaitos mažinimui, agrarinei aplinkosaugai, tęstiniams mokėjimams, rezervui ir kt.), todėl investicinių projektų rengėjai realiai galės pretenduoti į 52 proc. paramos sumos. Pranešėjas pristatė programos priemones (parama ekonominės veiklos pradžiai bei parama investicijoms, skirtoms ekonominei veiklai kurti ir plėsti), jų finansavimo intensyvumą, tinkamas finansuoti išlaidas.
Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis žemdirbiams priminė, kad šiemet žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas prasidės balandžio 14 d., pereinamuoju laikotarpiu paramos schema išliks tokia pat, kaip ir 2013 metais. Kartu su tiesioginėmis išmokomis bus teikiama ir nacionalinė parama, todėl kvietė protingai išnaudoti šią galimybę, kad išmokos pasiektų tuos, kurie gamina pridėtinę vertę. Jis taip pat atkreipė dėmesį į patikslintus geros agrarinės būklės reikalavimus paramai gauti: ganantiems gyvulius iki 10 proc. pievų bus galima palikti sėjomainai, iki spalio 15 d. iš pievų ir ganyklų bus privalu išvežti paruoštą šieną.
R.Krasuckis pažymėjo, kad smulkiesiems ūkiams remti bus skiriama vadinamoji perskirstymo išmoka, kuri bus teikiama pirmiesiems 30 ha paremti (101 Lt/ha), taip pat didesniu intensyvumu (iki 80 proc.) bus remiamas jaunųjų ūkininkų įsikūrimas.
Kaip buvo galima spręsti iš pasisakymų, ES paramos kriterijų – prioritetą skirti smulkiems 10-30 ha ūkiams – stambesnieji ūkininkai priima skausmingai ir nevienareikšmiai. LPGA tarybos pirmininkas Jonas Vilionis replikavo, kad anksčiau ES paramą skyrė pasitraukiantiesiems iš žemės ūkio gamybos, o dabar žada remti ankstyvąjį sugrįžimą atgalios. M.Butkevičius, o ir kiti pranešėjai nerimavo dėl to, ar tie milijonai, kurie bus skirti smulkiųjų ūkių rėmimui, nenusės žemės savininkų ar „sofos“ ūkininkų rankose.
Tačiau, svarstant susirinkimo rezoliuciją, salėje sėdintys smulkieji ūkininkai kėlė rankas už tai, kad joje liktų nuostata dėl pirmųjų hektarų išmokos taikymo, tiesa, jų buvo mažuma.

Pristatė papildomus saugiklius dėl žemės pirkimo
Į Žemės ūkio rūmų pirmininko Andriejaus Stančiko nuogąstavimus dėl to, kad užsieniečių valdomi UAB – ai šiandien jau superka ne tik žemę, bet ir modernizuotus ūkius, o išmokos ne visuomet pasiekia realiai žemę dirbančius ūkininkus, iš dalies atsakė ŽŪM Žemės politikos departamento Žemės teisės skyriaus vedėja Gintarė Tumalavičienė.
Ji pakomentavo Vyriausybės jau palaimintą ir perduotą svarstyti Seimui įstatymo pakeitimo projektą dėl sąlygų įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę, kuriuo sukuriami papildomi saugikliai, siekiant išvengti spekuliacijos žeme.
Be 3 metų žemės ūkio veiklos patirties ir kvalifikacijos reikalavimų, įsipareigojimų įsigytoje žemėje 5 metus vykdyti žemės ūkio veiklą, baudų, taip pat siūloma patvirtinti ir kitus saugiklius, pavyzdžiui, į žemės perleidimo procesą įtraukti vietos savivaldos sudarytas komisijas. Sugriežtinta ir susijusių asmenų sąvoka.

Dėl socialinio draudimo įmokų dar diskutuojama
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistė Živilė Grybaitė pristatė ūkininkų prieštaravimų sulaukusį ir vis dar taisomą Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisų projektą, pagal kurį socialinio draudimo įmokas „Sodrai“ turėtų mokėti visi ūkininkai, registruoti ūkininkų registre ir gaunantys iš ūkio veiklos pajamų, neatsižvelgiant į jų ūkio dydį.

Melioracijai lėšų nepakanka
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos GIS ir kartografijos skyriaus vedėja Aušra Kalantaitė, kalbėdama apie melioracijos įrengimų priežiūrai ir renovacijai reikalingų lėšų poreikį, įvardino 120 mln. litų sumą, tačiau, anot jos, pernai valstybė iš biudžeto teskyrė 27 mln. litų, šiemet ši suma padidėjo iki 36 mln. Lt. Prienų rajono melioracijos reikmėms skirta 439 tūkst. litų, o realus poreikis – 1,5 mln. Lt. Per praėjusį laikotarpį iš Lietuvos kaimo plėtros programos papildomai melioracijos priemonėms buvo skirta 600 mln. Lt, todėl, pasak pranešėjos, reikėtų siekti, kad naujuoju laikotarpiu ES parama nesumažėtų ir iki 2020 metų pasiektų reikiamą lygį.

Apie atsakomybę ir pagrindą po kojomis
Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Bronius Pauža referavo apie žemdirbiams svarbių klausimų svarstymo eigą komitete, o jo kolega Vytautas Kamblevičius ragino politikus bei atsakingus specialistus prisiimti atsakomybę už dirbančio kaime žmogaus gerovę.
Savo nuomonę dėl nestabilios žemės ūkio politikos, skatinančios žemės ūkio bendrovių ir ūkininkų priešpriešą, tribūnoje išsakė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis. Dėl būtinybės sukurti aktyvaus ūkininko sąvoką, vienodu santykiu remti augalininkystę ir gyvulininkystę pasisakė Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas. Jis ragino neapkrauti ūkininkų papildomais mokesčiais, o gautas pajamas leisti investuoti į ūkius. Savo emocingą kalbą jis baigė palinkėjimu žemdirbiams: „Kad Dievas padėtų, ir valdžia netrukdytų“.
AB „Lytagra“ komercijos atstovas Ugnius Stančiauskas, pasinaudodamas gera proga, į susirinkimą atvykusius žemdirbius pakvietė balandžio 3 – 5 dienomis apsilankyti tarptautinėje žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi…2014“, susipažinti su žemės ūkio technikos gamintojų naujovėmis, o galbūt ir kai ką įsigyti.

Dalė Lazauskienė