Gamtai padarytą žalą teks atlyginti dosniau

(Informacija miškų savininkams ir naudotojams)

Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2014 m. kovo 6 d. parašė įsakymą Nr. D1-249 „Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio metodikos patvirtinimo“.

Patvirtintoje metodikoje nurodoma, kad:
Fiziniai ir juridiniai asmenys, neteisėta veika miškuose padarę žalą aplinkai, privalo ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti aplinkos objekto būklę. Padarytos aplinkai žalos dydis skaičiuojamas pagal šios metodikos priede nustatytus fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos aplinkai žalos dydžio skaičiavimo įkainius.
Naujieji padarytos žalos aplinkai įkainiai turėtų priversti susimąstyti pažeidėjus daryti neteisėtas veikas. Jeigu paimsime pavyzdį, kad iki šiol žalos atlyginimo įkainis už 1 kubinį metrą neteisėtai iškirstų I gr. miškuose plynaisiais kirtimais už 1 kub. metrą medienos teks pakloti 2000 Lt. Ir tai dar ne viskas, nes žalos dydis dar bus skaičiuojamas padauginant iš tam tikro koeficiento. Pavyzdžiui, už neteisėtai nukirstus ar kitaip sunaikintus arba sužalotus medžius II brandumo grupės (pusamžiuose) medynuose už 1 kubinį metrą teks pakloti 1500 Lt, padauginant iš 1,5 (nustatytas koeficientas 1,5). Už tokius pačius veiksmus III ir IV brandumo grupės (bręstančiuose ir brandžiuose) medynuose koeficientas jau yra nustatytas 2.
Pažeidėjams jau bus verta pagalvoti, ar imtis tokios veiklos.

Jeigu neteisėta veika miškuose padaroma žala aplinkai, šios metodikos priede nurodytas padarytos žalos dydis skaičiuojamas taikant koeficientą:
Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonose – 1,5;
Paviršinio vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose ar šlaituose, kurių polinkio kampas didesnis nei 10° – 1,2 (jeigu šlaitas, kurio polinkio kampas didesnis nei 10°, sutampa su vandens telkinio apsaugos zona, padarytos žalos dydis skaičiuojamas taikant koeficientą 1,7);
Retųjų paukščių veisimo vietose, lizdaviečių apsaugos zonose ir kurtinių tuokvietėse – 2,0.
Jeigu miškas sunaikinamas ar sužalojamas jį padegus, patvenkus ar neatsargiai elgiantis su ugnimi, nutekamuoju vandeniu, cheminėmis medžiagomis, naftos produktais, pramoniniais ir komunaliniais buitiniais teršalais bei atliekomis, šios metodikos priede nurodytas padarytos žalos aplinkai dydis skaičiuojamas taikant koeficientą 2,0.
Lėšos, įstatymų nustatyta tvarka išieškotos iš fizinių ir juridinių asmenų už neteisėta veika miškuose padarytą aplinkai žalą, pervedamos į Aplinkos apsaugos rėmimo programą
Šis LR aplinkos ministro įsakymas įsigaliojo nuo 2014 m. kovo 8 d.
Aplinkos ministras V.Mazuronis pinigines palengvins ir pernykštės žolės degintojams.
Už žolės deginimą gresia ir administracinė atsakomybė. Piliečiai gali būti nubausti nuo 200 Lt iki 1000 Lt bauda, pareigūnai – nuo 400 Lt iki 1200 Lt. Taip pat yra numatyta atsakomybė ir žemės savininkams, jos naudotojams ir valdytojams, kurie nesiima priešgaisrinės apsaugos priemonių, pastebėję savo žemėje žolės gaisrą. Jie gali būti baudžiami nuo 100 iki 600 Lt baudomis.
Prienų miškų urėdija irgi imasi papildomų priemonių prieš miško naudojimo pažeidimus, vagystes ir gaisrus, naudodami mobilias ir stacionarias stebėjimo kameras. Apie tai yra informuojama tam tikrais ženklais.

Parengta pagal LR aplinkos ministerijos ir VĮ Prienų miškų urėdijos informaciją