Ginčas dėl „švaraus“ vandens buvo išspręstas teisme

Prieš keletą metų buvo labai populiari „paslauga“- geriamojo vandens „valymas“ nuo įvairių priemaišų. O ir dabar retkarčiais masinėse informacijos priemonėse dar pasirodo pranešimų apie tai, kad pas gyventojus buvo atvykę įvairių bendrovių atstovai, kurie patikliems gyventojams „akivaizdžiai“ demonstravo, kaip jie žaloja savo sveikatą, gerdami iš centrinės vandens tiekimo sistemos gaunamą vandenį. Akivaizdu, kad strategija pasiteisina: juk žmogus nebus sau priešas ir nepagailės keliasdešimties litų sveikatos būklei pagerinti. Aš ne prieš tai, bet, papasakodamas atvejį iš advokato praktikos, gyventojus noriu įspėti atidžiau rinktis taip aktyviai reklamuojamas prekes ar paslaugas.
Į mane kreipėsi Birštono gyventoja (pavadinkime ją Daiva), kuri papasakojo apie tai, kad vienos firmos atstovai, pasinaudodami jos patiklumu, jai nesuprantamais prietaisais atlikę kai kurias manipuliacijas su iš čiaupų jos bute tekančiu vandeniu, paskatino ją pasirašyti sutartį, pagal kurią jos bute buvo sumontuotas vandenį valantis įrenginys. Žinant, kad Birštono miesto gyventojams geriamą vandenį tiekia AB „Birštono vandenvietė“, kurios tiekiamas vanduo atitinka sanitarijos normas, kilo abejonių dėl sudarytos Sutarties tikslingumo (teisėtumo problema pirmo pokalbio metu dar nebuvo svarstoma). Tačiau iš Sutarties teksto buvo matyti, kad ji sudaryta ne kokių nors šarlatanų, o rimtos firmos UAB „Ekologiški vandenys“, kurios reklama masinėse informavimo priemonėse mirgėte mirgėjo įspėjimais apie blogą geriamo vandens, taip pat ir tiekiamo centralizuotai, būklę Lietuvoje bei jos gerinimo būdus. Todėl ir mano klientė, ir aš netikėjome, kad oficiali firma, sudarydama sutartis, gali žmonių patiklumą panaudoti savo naudai.
Regėjimo bei kitų sveikatos problemų turinti klientė pasakojo, kad pas ją atvykę tvarkingai atrodantys ir savo darbą išmanantys vaikinai čia pat, buto virtuvėje, iš čiaupo įleidę vandens į mėgintuvėlį ir prijungę prietaisą, „akivaizdžiai pademonstravo“, kokį baisiai nešvarų vandenį jinai vartojanti maistui ir kaip save nuodijanti. Stikliniame inde, į kurį buvo prileista vandens iš čiaupo virtuvėje, taip pat ir vonioje, veikiant atvykėlių įjungtiems prietaisams, vanduo pakeitė spalvą, iškrito nuosėdos, atsirado nemalonus kvapas. Buvo akivaizdu, kad tokio vandens negalima naudoti maistui. Todėl Daiva ir sutiko, kad jos bute būtų sumontuotas prietaisas, nukenksminantis visus vandens nešvarumus.
Sumontavus tą prietaisą, jai buvo duota pasirašyti Sutartį. Neįsigilinusi į jos esmę, neperskaičiusi teksto, kuris buvo surašytas tokiomis mažomis raidelėmis, kad ne tik regėjimo negalią turintis, bet ir gerai regintis asmuo be padidinimo stiklo neįskaitytų, moteris jį pasirašė. Jai buvo paaiškinta, kad prietaisas pabus keletą savaičių ir, jeigu nepatiks Daivai, bus išmontuotas. Tačiau tekste buvo parašyta visai kas kita: Daiva įrangą vandeniui „valyti“ įsigijo išsimokėtinai, o už įrenginio sumontavimą, jo priežiūrą privalo per kelerius metus sumokėti 4529 Lt. Tik išstudijavus visą Sutarties tekstą bei įstatymus, paaiškėjo, kad UAB „Ekologiški vandenys“ pažeidė pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo taisykles (Civilinio kodekso 6.357str.).
Šiame įstatyme numatyta, kad pirkėjas, įgijęs daiktą ne prekybai skirtose vietose (prekybos įstaigose, biuruose ir t. t.), turi teisę nutraukti Sutartį per septynias dienas nuo dokumento apie daikto pateikimą pirkėjui dienos, jeigu toks dokumentas nebuvo įteiktas – per tris mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos. Tik pasinaudojant šia įstatymo reikalavimo norma, ir Prienų rajono apylinkės teismas, ir Kauno apygardos teismas pripažino, kad Daivos reikalavimas nutraukti jos namuose sudarytą sutartį buvo pagrįstas. Teismas pripažino, kad sutartis nutraukta vienašališku Daivos reikalavimu, nepažeidžiant tokios rūšies sutarčių nutraukimo tvarkos (CK 6,217 str. 2 d. 1 p. ir 6.218 str. 1 d.).
Pažymėtina, kad ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, išnagrinėjusi Daivos pareiškimą, pripažino, kad Sutartis sudaryta, pažeidžiant įstatymo reikalavimus ir yra naikintina. Tačiau šios Tarnybos sprendimas UAB „Ekologiški vandenys“ neįtikino, ir ji jo nevykdė, nes Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimai tokios rūšies ginčuose yra rekomendacinio pobūdžio. Be to, UAB „Ekologiški vandenys“ buvo viena iš UAB „Snoro lizingas“ įmonių. Todėl, turėdama finansinį „užnugarį“, UAB „Snoro lizingas“ kreipėsi į teismą, reikalaudama iš Daivos priteisti 4529.84 Lt už vandens valymo prietaiso naudojimą, jo įrengimą bei 5 procentus metinių palūkanų iki galutino atsiskaitymo momento. Taigi Daivai teko bylinėtis jau su UAB „Snoro lizingas“, o jos namuose vandens valymo aparatą montavusi įmonė šioje byloje tebuvo tik trečiasis asmuo.
Po ilgo bylinėjimosi teisybė vis tik nugalėjo. Daivos teisės teisme buvo apgintos. Tačiau kas gali pasakyti, kiek nemigo naktų teko išgyventi Daivai dėl nesąžiningų, kad ir gražiai apsirėdžiusių bei solidžios firmos vardu veikiančių vyrukų veiksmų. Juk moteriai, gyvenančiai iš pensijos, 4529 Lt bei penki procentai metinių palūkanų nuo skolos sumos vertės, kaip to reikalavo ieškovas UAB „Snoro lizingas“, buvo dideli pinigai.
Pateikdamas šį pavyzdį, dar kartą noriu įspėti skaitytojus: nepasiduokit bet kokiems, kad ir solidžiai atrodančių asmenų įtikinėjimams, kad jie rūpinasi Jūsų sveikata, gerove ir t.t. Šiais laikais būtina įsigilinti į kiekvieno Jūsų pasirašomo dokumento esmę. Juk nežinia, ar savo paslaugas siūlantis asmuo nesivadovauja sena patarle: „ Apgauk artimą, nes artimas apgaus tave ir džiūgaus“.
Alfredas Besusparis
Advokatas