Informuojame, kad iškilusius klausimus dėl bankroto proceso, darbo santykių reguliavimo, įvairių sutarčių sudarymo, juridinių asmenų steigimo, paskolos raštelių (kitų skolos dokumentų) galiojimo, palikimo priėmimo ir/ar atsisakymo bei kitų paveldėjimo ypatybių, vekselių išrašymo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir kitus klausimus galite siųsti elektroniniu paštu linajuodsnukyte@gmail.com. Atsakymai į užduotus klausimus bus pateikiami kituose laikraščio numeriuose. Konfidencialumas garantuojamas.
Juridinio asmens pavadinimas
Kiekvienas juridinis asmuo, nepriklausomai nuo jo teisinės formos bei veiklos pobūdžio, privalo turėti savo pavadinimą, pagal kurį jį būtų galima identifikuoti ir atskirti nuo kitų juridinių asmenų. Svarbu nepamiršti, kad pavadinimas (ir steigiant naują juridinį asmenį, ir keičiant jau įsteigto juridinio asmens pavadinimą) privalo atitikti teisės aktų keliamus reikalavimus.
Civilinis kodeksas numato, jog juridinio asmens pavadinimas:
. neturi prieštarauti viešajai tvarkai ar gerai moralei;
. neturi klaidinti visuomenę dėl juridinio asmens steigėjo, dalyvio, buveinės, veiklos tikslo, teisinės formos, tapatumo ar panašumo į kitų juridinių asmenų pavadinimus, žinomesnių Lietuvos visuomenei užsienio įmonių, įstaigų ir organizacijų vardus, prekių ir paslaugų ženklus;
. neturi klaidinti dėl jo tapatumo ar panašumo į anksčiau už juridinį asmenį Lietuvos Respublikoje pateiktus registruoti, įregistruotus ar pripažintus žinomus prekių ir paslaugų ženklus.
Pažymėtina, kad Juridinių asmenų registro nuostatai gali nustatyti papildomus reikalavimus juridinių asmenų pavadinimui.
Juridinio asmens
pavadinimo sudarymas
Juridinio asmens pavadinimas gali būti sudaromas iš žodžių ar žodžių junginių, vartojamų perkeltine reikšme arba turinčių tiesioginę reikšmę. Tuo tarpu iš raidžių, kurios negali būti suprantamos kaip žodžiai, ir skaitmenų arba jų derinių juridinio asmens pavadinimas gali būti sudarytas tik tada, jeigu toks pavadinimas yra nusistovėjęs visuomenėje. Negalima sudaryti pavadinimo tik iš tiesioginę veiklos daiktų ar paslaugų rūšį nurodančio bendrinio žodžio (žodžių) arba tik iš vietovardžio, arba tik iš kitokio skiriamojo požymio neturinčio žodžio.
Atkreiptinas dėmesys, jog juridinio asmens pavadinimas turi būti sudarytas, laikantis lietuvių bendrinės kalbos normų, todėl juridinių asmenų pavadinimai užsienio kalbomis negali būti registruojami. Išskyrus tuos atvejus, kai juridinis asmuo yra susijęs su užsienio juridiniu asmeniu ar kita organizacija. Tokiu atveju pavadinimas gali būti sudaromas taip, kad jis būtų tapatus ar panašus į užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos pavadinimą, jei yra šių sutikimas naudoti pavadinimą.
Juridinio asmens pavadinimo registravimo naujovės
Atsižvelgiant į tai, kad juridinio asmens pavadinimas turi būti sudarytas laikantis lietuvių bendrinės kalbos normų, Juridinių asmenų registro tvarkytojas, gavęs prašymą laikinai įtraukti juridinio asmens pavadinimą į Juridinių asmenų registrą, nustatyta tvarka kreipiasi į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją konsultacijos dėl juridinio asmens pavadinimo atitikties lietuvių kalbos bendrinės kalbos normoms.
Tuo atveju, jei steigiant juridinį asmenį, taip pat keičiant įsteigto juridinio asmens pavadinimą, pavadinimas nebuvo laikinai įtrauktas į Juridinių asmenų registrą, nėra užtikrinamas pavadinimo atitikimas lietuvių bendrinės kalbos normoms, nes Juridinių asmenų registro tvarkytojas į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją konsultacijos nesikreipia ir pats juridinio asmens pavadinimo atitikties lietuvių bendrinės kalbos normoms netikrina.
Lietuvos notarų rūmai nurodė, jog siekiant užtikrinti įstatymų keliamus reikalavimus juridinių asmenų pavadinimams, notaras, tvirtindamas juridinių asmenų steigimo dokumentus, visais atvejais turi siūlyti asmenims laikinai įtraukti pavadinimą į Juridinių asmenų registrą ir pateikti notarui tai patvirtinantį dokumentą, nes notaras taip pat kaip ir Juridinių asmenų registro tvarkytojas netikrina juridinio asmens pavadinimo atitikties lietuvių bendrinės kalbos normoms.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 91(2) straipsnį Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo klausimais bei Valstybinės kalbos inspekcijos pareigūnų nurodymų dėl valstybinės kalbos vartojimo nevykdymas užtraukia įspėjimą arba baudą įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams, pareigūnams ar kitiems nutarimų arba nurodymų nevykdantiems asmenims nuo trijų šimtų iki šešių šimtų litų.
Straipsnyje informacija yra pateikiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais ir teismų praktika, tačiau ji negali būti vertinama kaip galutinė teisinė išvada, nes kiekvienas atvejis yra individualus ir reikalauja atskiro teisinio įvertinimo. Straipsnyje pateikiama nuomonė nėra privaloma ginčus nagrinėjantiems organams.
Lina Juodsnukytė







Laikraščio veiklą ir projektą „Gyvenimo medis augina naujas šakas“ iš dalies remia VšĮ „Medijų rėmimo fondas“ (2026 m. bendrai skirta suma – 38132 Eur).