Šilumos kainą keiksnojantys jiezniečiai jaučiasi atsidūrę užburtame rate

Daugiau nei prieš dvejus metus, kai UAB „Prienų energija“ Jiezno miesto katilinę grąžino savivaldybės įmonei AB „Prienų šilumos tinklai“, o ši perdavė šilumos gamybą į privačios įmonės UAB „Roalsa“ rankas, spaudoje sklandė optimistiškos prognozės, rajono gyventojams buvo žadama, kad centralizuotai tiekiamos šilumos tarifas sumažės. Tačiau, net ir atsisakius brangaus dyzelino bei įrengus biokuru kūrenamą katilinę, Jiezno daugiabučių namų gyventojai iki šiol gauna dideles sąskaitas už šildymą, nepaisant temperatūrų svyravimo lauke.

Mokyklos g. 2 namo gyventojai A.O. Sebeikienei kaimynai patikėjo savo galvos skausmą dėl didelių sąskaitų už šildymą.

„Palengvėjimas – tik piniginėse…“
Taip pro ašaras juokauja Jiezno pensininkai. Gruodį, kai lauke laikėsi pliusinė temperatūra, Jiezno miestelio Mokyklos g. 2 namo, esančio prie pat katilinės, gyventojai už dviejų kambarių buto (48,81 kv.m plotas) šildymą su „gyvatuko“ mokesčiu vidutiniškai mokėjo po 459,88 Lt, išskirtinai šaltą sausį – po 621,58 Lt. Šildymas keturių kambarių butui (78,1 kv. m) sausį atsiėjo maždaug 958,31 Lt. Tokio dydžio suma gali išversti „iš koto“ ne tik pensininkus, negaunančius kompensacijos už viršplotį, bet ir dirbančiuosius. Bet gal suteikta paslauga verta tokios kainos?
Minėto namo gyventoja Aldona Ona Sebeikienė, kuriai sausį priskaičiuota per 961 Lt (maždaug pusę šios sumos sudaro kompensacija), pasakojo, kad per didžiausius šalčius temperatūra jos bute tesiekė 9 laipsnius, nors jame sudėti plastikiniai langai, apšiltintas ir įstiklintas balkonas. Moteris neslėpė, kad, nenorėdama sušalti, vieną kambarį papildomai šildžiusi elektriniu šildytuvu. Pas kaimynus temperatūra kambariuose buvusi dar dviem laipsniais žemesnė. A.O.Sebeikienė tvirtino, kad prieš dvejus metus, kai šilumos punkte dar nebuvo įrengtas automatinis skaitiklis, ir temperatūrą reguliavo patys namo gyventojai, už šildymą reikėjo mokėti mažiau. Tačiau, pasak jos, pasidalinusi savo pastebėjimais su rodmenis tikrinančiu „Prienų šilumos tinklų“ specialistu, ji nesulaukė įtikinamo paaiškinimo, kodėl taip atsitiko. Tuo tarpu AB „Prienų šilumos tinklai“ direktorė Albina Minciuvienė teigia priešingai – tie namai, kurie atsisakė automatiškai reguliuojamų skaitiklių, moka daugiau.

Kaina mažėja palaipsniui

Gyventojai ir šilumininkai nesutaria dėl daugiabučių šilumos punktuose įrengtų automatinių skaitiklių patikimumo.

Kodėl, modernizavus katilinę, Jiezne tiekiamos šilumos kaina išlieka aukšta?
Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus A.Marcinkevičiaus nuomone, kainai įtaką daro šilumos nuostoliai, patiriami trasose ir nerenovuotuose senos statybos daugiabučiuose namuose.
AB „Prienų šilumos tinklai“ direktorė A.Minciuvienė teigė, kad, bendrovei perėmus šilumos tiekimą Jiezne, nuostoliai trasose šiek tiek sumažėjo ir siekia 15 proc. Tiesa, jiems sumažinti iki minimumo reikia investicijų, tačiau, pasak direktorės, bendrovė neturi lėšų atnaujinti vamzdynus, nebent po 2015 m. atsirastų galimybė dalyvauti ES struktūrinių fondų siūlomose priemonėse.
Be to, kaip teigė direktorė, vartotojams šilumos kainą iškelia šilumos paruošimo kaštai, kurie mažo miestelio katilinėje, reikalaujančioje rankų darbo, yra žymiai didesni, nei stambioje, aptarnaujančioje didelį vartotojų skaičių.
A.Minciuvienė pripažino, kad šilumos ūkis Jiezne išlieka nuostolingas ir dėl vartotojų nemokumo, nežymiai kainą lemia ir šilumininkų pasiimama pelno dalis, ji yra kiek mažesnė nei 5 proc. norma, bet pagrįsta ekonominės logikos principais, pagal kuriuos įdėtos investicijos turi atsipirkti.
Direktorės teigimu, šilumos kainos mažėjimas – nuoseklus procesas, to nepasieksi per vienerius metus. Jos žiniomis, vien tik per laikotarpį, kai Jiezno šilumos ūkis buvo perduotas savivaldybės žinion, 1kWh kaina Jiezno katilinėje sumažėjo nuo 43 centų iki 32,06 cento.
A.Minciuvienė ir A.Marcinkevičius pasidžiaugė, kad AB „Prienų šilumos tinklai“ kartu su Prienų rajono savivaldybe surado būdų šilumos kainą sumažinti dar 3,43 cento. Šią savaitę vykusiame savivaldybės Tarybos posėdyje buvo patvirtinta nauja šilumos kaina – 29,17 ct/ kWh be PVM, karšto vandens kaina – 29,15 Lt/kub. m (mažėja 0,24 Lt/kub. m).
Ir AB „Prienų šilumos tinklai“, ir Prienų rajono savivaldybės atstovai teigė, kad tokia galimybė atsirado, bendrovei savo lėšomis įrengus granulėmis kūrenamus katilus Jiezno, N.Ūtos ir Balbieriškio seniūnijose bei sumažinus darbuotojų skaičių nuo 10 iki 7, pertvarkius kitas seniūnijose esančias katilines.
Pašnekovai tvirtino, jog kaina mažėja šilumos tiekėjo, o ne gamintojo sąskaita, ir ji niekaip nepaveiks UAB „Roalsa“ pagamintos šilumos supirkimo kainos (18 ct už kWh).

Įsipareigojimai – abipusiai

Vaizdelis prie Jiezno katilinės nesikeičia jau antrus metus.

Pradėjus aiškintis, kaip UAB „Roalsa“ pagal sutartį vykdo savo įsipareigojimus, susijusius su katilinės atnaujinimu ir šilumos kainos mažėjimu, susidarė įspūdis, kad pašnekovams tai neparanki tema.
Savivaldybės administracijos direktorius Algis Marcinkevičius teigė žodžiu gavęs bendrovės vadovo patikinimą, kad lauke statoma stoginė kurui uždengti, išspręstas ir kuro padavimo klausimas. Taigi šiuo metu gyventojai gali būti ramūs: durpės kaušu nekraunamos, traktoriumi nevežiojamos, triukšmo nesigirdi. Tačiau jis sakė savo akimis nematęs, ar žadėta automatinė kuro padavimo linija įrengta. Tiesa, prisiminė, kad prieš kurį laiką savivaldybė gavo raštą iš UAB „Roalsa“, tačiau, prieš akis jo neturėdamas, negalėjo pacituoti jo turinio. Ne ką daugiau galėjo pasakyti Statybos ir ekonominės plėtros skyriaus vyr. specialistas Dainius Sodaitis.
UAB „Prienų šilumos tinklai“ direktorė A.Minciuvienė užsiminė, kad UAB „Roalsa“, be abejonės, atsilieka nuo sutartų terminų: dengta kuro saugykla ir automatinė kuro padavimo linija jau turėjo būti įrengta, dabar bendrovė terminą prašo pratęsti. Bet ji bendrovės vadovų neskubėjo kaltinti, nes, anot jos, ir pati savivaldybė vėluoja atsiskaityti už biudžetinėms įstaigoms tiekiamą šilumą. Todėl susidaro užburtas ratas: bendrovė negauna lėšų, kurias galėtų panaudoti investicijoms.
UAB „Roalsa“ direktorius Saulius Bartašiūnas „Gyvenimui“ patvirtino, jog Prienų rajono savivaldybė už pagamintą ir pateiktą šilumą bendrovei skolinga beveik 0,5 mln. litų. Anot jo, skola už Pakuonio pagrindinės mokyklos šildymą tebesitęsia nuo 2011 – 2012 metų šildymo sezono. Direktoriaus tvirtinimu, savivaldybės vadovai pažadėję atsiskaityti iškart po naujo biudžeto patvirtinimo, kai tik pinigai bus gauti – prasidės stoginės statyba. Pasak S.Bartašiūno, bendrovė jau investavo į biokuro katilų ir automatinės kuro padavimo linijos įrengimą.
-Suprantame, kad savivaldybės biudžetas yra įtemptas ir atsiskaityti sunku, tačiau mums mokėjimų niekas neatideda, privalome laiku sumokėti mokesčius, atsiskaityti su darbuotojais, todėl tikimės geranoriško susitarimo, – sakė S.Bartašiūnas. – Bendrovė šilumos gamybos kainos nedidino nuo pat katilinės perėmimo, nors pabrango ir kuras, ir elektros energija, išaugo ir darbo užmokestis. Bandome įvairiais būdais šilumos kainą išlaikyti stabilią. Ieškome pigesnio kuro, kūrename durpes, gero ekonominio efekto pasiekėme degindami durpes ir medžio „čipsus“. O tai, kad investicijas planuojame iš pačių uždirbtų lėšų, nesiskolindami iš bankų, manau, yra bendrovės privalumas, nes palūkanos už paskolą tik padidintų šilumos kainą.

Situacija papiktino Seimo narį
Jiezno daugiabučių gyventojams nė motais šie savivaldybės ir šilumininkų rašytiniai ar žodiniai susitarimai. Kas mėnesį gaudami nedidelius atlyginimus ar pensijas, didžiąją dalį lėšų jie pirmiausia atideda mokesčiams už šildymą, tikėdamiesi kaip nors prasimaitinti, kol, pasak jų, rankos ir kojos sveikos. Tačiau labai pikta, kad laikas bėga, o mokesčiai nemažėja, kaip nesikeičia ir pro butų langus matomas vaizdas. Kuras iki šiol saugomas po atviru dangumi, aikštelėje suverstas durpes ir medžio atliekas bei tolėliau supiltus pelenų kauburius merkia lietus ar pusto vėjas. Kelias, pro katilinę vedantis į garažus, išmaltas, vėžės sklidinos purvo ir vandens. Aplinkui mėtosi ir neišvežtas metalo laužas.
Seimo narys Vytautas Kamblevičius, nagrinėjęs jiezniečių skundus dėl aukštos šilumos kainos, liko nemaloniai nustebintas, jo žodžiais tariant, rajono vadovų ir seniūnijos atstovų nejautrumu gyventojų lūkesčiams.
– Galbūt tai analogų neturinti situacija: Jiezno katilinė buvo rekonstruota, pritaikyta kūrenti pigesniu biokuru, tačiau gyventojai teigia už šilumą mokantys kur kas daugiau, nei prieš dvejus metus. Tačiau, atvykus į vietą ir pamačius, kokiomis sąlygomis laikomas kuras, peršasi mintis, kad galbūt kaina ir verta sąnaudų. Kokia gali būti su purvu maišomų šlapių durpių kaitra, jos tik smilksta, negamindamos šilumos? Akis akivaizdžiai bado katilinės naudotojų neūkiškumas ir netvarka, tačiau savivaldybė, atidavusi katilinę privatininkams, „nusiplovė rankas“, jos specialistai nekontroliuoja, kaip pasiruošta kūrenimo sezonui, ar vykdomi įsipareigojimai. Keisčiausia, kad prieš tai užsimerkę Jiezne gyvenantys savivaldybės Tarybos nariai – o jų net keturi. Tuomet į ką kreiptis pensininkams, vos suduriantiems galą su galu? Kur jie besiskųstų – sulaukia vien pažadų, o sąskaitos nemažėja. Reikėtų pasiūlyti valdininkams, kad šie pagyventų jiezniečių butuose esant 7 laipsnių temperatūrai, o mėnesio pabaigoje už „suteiktą“ paslaugą sumokėtų po tūkstantį litų… Galbūt tuomet greičiau ieškotų būdų, kurie pagerintų padėtį, – po apsilankymo pas gyventojus piktinosi parlamentaras.
Nuomones išklausė Dalė Lazauskienė