Savivaldybėms pritrūksta verslumo ir investicijų

Vidurio Lietuvos savivaldybes skiria pajamų ir pensijų atotrūkis, vie­nija pradelsti mokėjimai. Tokią išvadą padarė „Swedbank“ As­me­ninių finansų institutas, ketvirtus metus iš eilės atlikęs savivaldybių lyginamąją analizę. Pasak šio instituto vadovės Lietuvoje Odetos Blo­žienės, nors Kaunas yra antras pagal dydį miestas, tačiau pagal daugelį ekonominių ir socialinių rodiklių jis nusileidžia ne tik sostinei, bet ir ma­žesniems šalies miestams. Tad aplink esančios savivaldybės, anks­čiau iš Kauno galėjusios tikėtis lyderio vaidmens, pastaraisiais de­šimtmečiais privalo labiau pasikliauti savimi, o ne dairytis į didmiestį.

 Gyventojų mažėja, Lietuva „sensta“

Per metus gyventojų skaičius ša­­lyje sumažėjo beveik 1 proc. Ma­žėjo ir Prienų rajono bei Birštono savivaldybėse. Remiantis Statisti­kos departamento duomenimis, Prie­nų r. savivaldybėje 2012 m. pra­džioje buvo 29365 gyventojai, 2013 m. pradžioje jų liko 29023. Birš­to­no savivaldybėje atitinkamai per me­tus gyventojų sumažėjo nuo 4532 iki 4460. Gyventojų skaičiaus mažėjimą labiau lėmė migracija nei kiti veiksniai. Tiesa, 2013 m. emig­ruojančiųjų svetur srautai, palyginti su 2012 m., sumažėjo, tačiau ne­reikš­mingai (- 1,73 proc.). Vis dėlto 19 – oje savivaldybių emigravusiųjų skaičius, tenkantis 1000 savivaldy­bės gyventojų, augo. Iš tūkstančio Lietuvos gyventojų į kitas šalis per­nai emigravo 13,7 gyventojo. Ati­tin­kamai iš Prienų r. išvyko 11,3, iš Birš­tono savivaldybės – 14,9 gyven­tojo. Be to, per metus Lietuva „pa­se­no“ dar vieneriais metais. Vi­dutinis gyventojų amžius 2013 m. pradžioje siekė 42 metus. Prienų rajone šis rodiklis 2012 m. buvo 44 m., pernai – 45 metai. Birštono savi­valdybės gyventojų amžiaus vidur­kis išliko nepakitęs – 46 metai.

Pajamų skirtumai

„Vidutinis darbo užmokestis 2013 m. augo visose šalies savival­dybėse. Tačiau nors Kaune jis augo sparčiau nei Vilniuje ar Klaipėdoje, pagal „į rankas“ gaunamo vidutinio atlyginimo dydį Kaunas praėjusių metų III ketvirtį buvo tik aštuntas savivaldybių sąraše (1764 Lt/mėn). Didesniu nei kauniečių vidutiniu dar­bo užmokesčiu Vidurio Lietu­vos regione gali pasigirti tik Jona­vos r. savivaldybė, kurioje jis siekė 1780 Lt/mėn. atskaičius mokesčius ir buvo septintas pagal dydį šalyje. Nepaisant to, Jonavoje ir nedarbas, ir emigracija buvo vieni iš didžiau­sių regione.

Sparčiausiai vidurio Lietuvoje vi­dutinis darbo užmokestis pernai augo Birštono ir Kašiadorių rajono savivaldybėse. Kadangi augimas buvo spartesnis nei didžiuosiuose ša­lies miestuose, galima daryti prie­laidą, jog šiose savivaldybėse ne­mažai gyventojų gauna minimalų darbo užmokestį, tad jo padidė­ji­mas ir lėmė reikšmingą pajamų po­kytį“,– teigia „Swedbank“ Asmeni­nių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė.

Mažiausias vidutinis darbo už­mokestis regione fiksuojamas Ra­seinių ir Prienų rajonų savivaldy­bėse. Prienų r. 2013 m. jis siekė tik 1389 Lt/mėn. atskaičius mokesčius ir buvo net 640 litų mažesnis nei sostinėje, kur uždirbama daugiau­sia. Prienų rajonas lentelės pabai­goje rikiuojasi ir pagal vidutinės pensijos dydį – čia senjorų vidutinė senatvės pensija siekė 747 Lt/mėn., kai, pavyzdžiui, Kaune ji buvo beveik pusantro karto didesnė.

Vis dėlto užpernai Prienuose sėk­mingai augo tiesioginės užsienio investicijos, pernai – veikiančių ūkio subjektų skaičius. Tad, pasak O. Bložienės, norisi tikėtis, kad šie faktoriai per ilgesnį laiką lems ir namų ūkių pajamų augimą.

Didžiausias nedarbas – mažo verslumo savivaldybėse

Nedarbas šalyje per metus su­mažėjo vos 0,3 procentinio punkto. Keletas savivaldybių kovoje su nedarbu pasiekė svaresnių rezulta­tų, tačiau nė viena – iš vidurio Lie­tuvos. Vienas iš didžiausių šalyje gy­ventojų verslumas iš dalies lemia ir palankesnius kurortinės savi­val­dybės – Birštono – darbo rinkos ro­diklius. Pernai nedarbas čia siekė 9,7 proc. (tačiau, palyginti su 2012 m., padidėjo 1,8 procentinio punk­to), o Prienų rajone per metus jis sumažėjo nuo 9,4 iki 9 proc.

Didžiausias nedarbas regione – beveik 14 proc. – 2013 m. užfiksuo­tas Jonavos r. savivaldybėje, kurioje bedarbių ir darbingų gyventojų san­tykis ne tik nesumažėjo, bet ir išaugo bene labiausiai šalyje. Todėl nieko keisto, jog šioje savivaldybėje, kaip ir kitose, kur didelė bedar­bystė, jaučiamas ir didelis socialinės paramos poreikis.

Įsiskolinimai auga

2013 m. Lietuvoje neliko nė vie­nos savivaldybės, kurioje vidutinis pradelstas mokėjimas būtų mažes­nis nei vidutinis darbo užmokestis, o skolas pradelsusių asmenų skai­čius per metus išaugo absoliučiai vi­sose savivaldybėse.

Pradelsti mokėjimai – vienas di­džiausių iššūkių Kauno regione. Šių metų pradžioje 1000 Kauno mies­to ir rajono gyventojų teko 107 pradelsę mokėjimus asmenys, vi­dutinė pradelsta suma siekė beveik 17 tūkst. Lt. Kad vidutinį darbo už­mokestį gaunantis Kauno gyvento­jas galėtų grąžinti tokią sumą, jam tektų dirbti beveik metus. Prienų r. 2012 m. pradžioje pradelsę mo­kė­jimus buvo 42,1 iš 1000 gyven­tojų, o 2013 m. pradžioje – 47,1. Vi­du­tinė vieno asmens pradelsta suma per šį laikotarpį išaugo nuo 4993,36 Lt iki 5478,57 Lt. Nors ekonomikai augant, pajamoms di­dė­jant įsiskolinimai turėtų ma­žėti, tačiau, pasak O. Bložienės, jie nemažėja, nes didėja ir vartojimas, žmonės prisiima įsipareigojimų neįvertinę savo finansinės situaci­jos. Tačiau yra ir gerų pavyzdžių. „Verslumas ir ketveriais metais didesnis už šalies vidurkį gyventojų amžius padeda birštoniečiams ne­paskęsti pradelstuose mokėjimuo­se net ir reikšmingai augant komu­nalinių paslaugų tarifams (šaltas van­duo brango 57 proc., karštas – daugiau nei 15 proc.). Bet vyresni žmonės tradiciškai nelinkę prisiimti daug finansinių įsipareigojimų ir su pinigais paprastai elgiasi atsakin­giau. Iš jų galima tik pasimokyti“, – sako „Swedbank“ Asmeninių fi­nan­sų instituto vadovė.

Regioninė atskirtis tebėra aktuali      

Pasak O. Bložienės, nors Lie­tu­va ir nedidelė, ekonominių skir­tumų regionuose nemažėja. Tam įta­kos turi natūralūs miestų centra­lizacijos procesai bei gyventojų as­meniniai ir vietos valdžios sprendi­mai. Tarp rajonų, labiausiai jau­čian­čių regioninę atskirtį, įvardija­mas ir Prienų rajonas, kuriame di­džiausi komunalinių paslaugų ta­rifai, tačiau mažiausi – vidutinis dar­bo užmokestis ir vidutinis senat­vės pensijos dydis, todėl finansinė našta gyventojams labai didelė. Pa­vyzdžiui, prieniečiams kub.m karš­to vandens kainuoja 32,39 Lt, o ute­niškiams  perpus mažiau – tik 16 Lt. Už šalto vandens kubą Prienų r. gyventojai moka 12,7 Lt, Šal­čininkų r. – tik 4,37 Lt.

Vis dėlto dirbtinai sustabdyti re­gioninę atskirtį, O. Bložienės įsiti­kinimu, nepavyks. Žmonės turi ga­li­mybę rinktis, judėti į didesnius miestus, tačiau savivaldybės, siek­damos tvaraus ekonominio vysty­mosi ir augančios ekonominės ge­ro­vės, privalo keisti savo strategiją, nebūti išrankios investicijoms. Juk 60 savivaldybių negali tapti turizmo centrais vienoje šalyje, reikia kitų verslo skatinimo idėjų, antraip Lietuva turėtų būti paskelbta… mu­ziejumi po atviru dangumi.

„ Gyvenimo“ informacija