Prisiminė ir Prezidento vizitus Birštone

Birštoniškiai vieni pirmųjų turėjo progos pamatyti žinomos žurnalistės, prodiuserės ir aktyvios visuomenės veikėjos Editos Mildažytės sukurtą dokumentinį filmą apie vieną iškiliausių šalies asmenybių – po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo tapusį pirmuoju tautos išrinktu Lietuvos Prezidentu – Algirdą Mykolą Brazauską.

Filmą „Post Scriptum. Pamiršti sakiniai“ į Birštoną atlydėjo A. M. Brazausko partijos bičiuliai ir bendražygiai Algirdas Sysas, Irena Šaulienė, Gediminas Kirkilas ir Juozas Olekas. Ypač įdomiai ir atvirai apie bendrą darbą ir buvimą šalia pasakojo Seimo narys ir Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas Gediminas Kirkilas, kurį bendras darbas ir politinė veikla su filmo herojumi suvedė dar 1989 metais. Būdamas šalia, kaip prisiminė G. Kirkilas, jis  A. M. Brazauską matė ir labai sudėtingais Prezidento gyvenimo momentais ir visada žavėjosi jo santūrumu, giliu mąstymu ir ryžtingumu. Pasak G. Kirkilo, A. M. Brazauskas visada ilgai galvodavo, neskubėdavo, bet, priėmęs sprendimą, veikdavo ryžtingai. Seimo narės ir Socialdemokratų frakcijos seniūnės Irenos Šaulienės nuomone, A. M. Brazauskas buvo labai vientisa asmenybė. Jo oficialus bendravimas nesiskyrė ir nuo asmeninio bendravimo. Kaip prisiminė partijos bičiulė, Prezidentas visada ištaikydavo laiko paklausti, kaip sekasi, visada šalia matė moterį.

Filmą „Post Scriptum. Pamiršti sakiniai“ į Birštoną atlydėjo A. M. Brazausko partijos bičiuliai ir bendražygiai Algirdas Sysas, Irena Šaulienė, Gediminas Kirkilas ir Juozas Olekas. Ypač įdomiai ir atvirai apie bendrą darbą ir buvimą šalia pasakojo Seimo narys ir Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas Gediminas Kirkilas, kurį bendras darbas ir politinė veikla su filmo herojumi suvedė dar 1989 metais. Būdamas šalia, kaip prisiminė G. Kirkilas, jis A. M. Brazauską matė ir labai sudėtingais Prezidento gyvenimo momentais ir visada žavėjosi jo santūrumu, giliu mąstymu ir ryžtingumu. Pasak G. Kirkilo, A. M. Brazauskas visada ilgai galvodavo, neskubėdavo, bet, priėmęs sprendimą, veikdavo ryžtingai. Seimo narės ir Socialdemokratų frakcijos seniūnės Irenos Šaulienės nuomone, A. M. Brazauskas buvo labai vientisa asmenybė. Jo oficialus bendravimas nesiskyrė ir nuo asmeninio bendravimo. Kaip prisiminė partijos bičiulė, Prezidentas visada ištaikydavo laiko paklausti, kaip sekasi, visada šalia matė moterį.

Šiemet kaip tik sukanka dvide­šimt metų nuo tos Lietuvos istorijoje svarbios datos, todėl, žiūrint filmą, mintys nejučiomis grįžo ir į 1994 – uosius, į to laikmečio įvykius ir su­dėtingas politines situacijas. Ir ne tik, nes „Pamirštuose sakiniuose“ gir­dimos pokalbių su Prezidentu iš­trau­kos ir mintys, kuriomis jis da­li­nasi, paremtos viso jo brandaus aktyvios darbinės ir politinės veiklos gyvenimo patirtimi. Juo labiau, kad A. M. Brazauskui, kaip nė vienam kitam politikui, Lietuvai keičiant politinį statusą, teko užimti visus aukščiausios valdžios postus.

Po filmo peržiūros vyko diskusija ir buvo organizuota viktorina, kurios metu žiūrovai atsakinėjo į klausimus, susijusius su faktais, minimais filme apie Prezidentą A. M. Brazauską. Teisingai atsakiusiems į klausimus Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė atminimui įteikė nuotraukų albumą, kuriose užfiksuoti svarbiausi iškilaus politiko gyvenimo momentai.

Po filmo peržiūros vyko diskusija ir buvo organizuota viktorina, kurios metu žiūrovai atsakinėjo į klausimus, susijusius su faktais, minimais filme apie Prezidentą A. M. Brazauską. Teisingai atsakiusiems į klausimus Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė atminimui įteikė nuotraukų albumą, kuriose užfiksuoti svarbiausi iškilaus politiko gyvenimo momentai.

Kokį gi mes jį pamatėme  fil­me?  Prezidentas  jame įamžintas ramiai dėstantis mintis apie Lietuvą,  pasisakantis apie bendražmo­giš­kąsias vertybes, filosofiškai susi­mąstęs, žavintis humoro jausmu, ge­bantis betarpiškai bendrauti, taikliai, vyriškai pasakyti, šiltas, nuoširdus ir kartu tiesus. Beje, toks įspūdis apie buvusį inžinierių, prem­jerą, Pre­zidentą likęs ir ne vieno iš žiūrė­jusiųjų filmą atmintyje. Mat tarp žiūrovų buvo dar tų, kurie kartu statė Kauno HES, ir tų, kurie gražiai prisiminė jaukų bendravimą su A.M. Brazausku atidarant Birštono sakralinį muziejų ar kuria kita proga jam viešint kurorte.

Taigi rodytas filmas sulaukė didelio susidomėjimo. Net ir tuos, kurie galbūt dažnai ir nepritarė A. M. Brazausko siūlomiems spren­di­mams, jis paragino giliau susi­mąstyti apie atsakomybę, pareigą ir kitas moralines nuostatas, apie tai, kas tu­rėtų būti svarbu kiekvienam ir kiek­vieną dieną.

„ Birštono versmių“ informacija

Rubrikoje „Birštono versmės“. Bookmark the permalink.