Išdėstė savo poziciją

Vasario 19 d. surengtoje spaudos konferencijoje Prienų rajono savivaldybės vadovai  pristatė savo poziciją ir ketinimus šiuo metu aktualiausiais ir daugiausia diskusijų bei kritikos sulaukusiais klausimais dėl biudžeto sudarymo, biokatilinės statybos, piniginės socialinės paramos skirstymo, „Rail Baltica“ projekto, vietinio susisiekimo maršrutų pakeitimų.

Prienų rajono savivaldybės ad­mi­nistracijos direktorius Algis Mar­cinkevičius pasidžiaugė tuo, kad buvo susitarta dėl biudžeto, tačiau, jo teigimu, 69 mln. litų nepakaks sa­vivaldybės poreikiams ir daliai įsiskolinimų už šildymą, pavėžėjimą, gyventojų išlaikymą globos įstaigose padengti, juolab kad dėl nepa­lan­kios biudžeto skirstymo meto­dikos šiais metais rajonas negaus 9 mln. litų. Savivaldybės įstaigų vardu jis kreipėsi į Seimo narius, prašy­damas šią problemą kelti aukščiau­siu lygiu, nes ankstesnieji savival­dybės krei­pimaisi į Finansų minis­teriją ir Seimą likdavo be atgarsio.

A.Marcinkevičiaus teigimu, pernai, pritaikius taupymo planą, savivaldybėje pa­sisekė sutaupyti per 500 tūkst. litų, iš jų – apie 200 tūkst. sutaupyta savivaldybės admi­nis­tracijoje. Tačiau, pasak adminis­t­racijos direk­toriaus, šiais metais apsispręsta neversti spe­cialistų dirbti už du, į laisvas vietas jau paskelbti konkursai.

Jis informavo, kad, norint iš­sklaidyti pasėtą nepasitikėjimą vietos specialistais ir ekspertais, pra­ėjusią savaitę vykusiame AB „Prie­nų šilumos tinklai“ valdybos po­sėdyje priimtas spren­dimas kreiptis į Centrinę perkančiąją organizaciją (CPO) ir jai patikėti biokatilinės statybos pirkimą. Žinant, kaip ilgai trunka teis­mai, skųsti Viešųjų pirki­mų tarnybos išvadų neketina­ma, sie­kiama katilinę pastatyti kuo grei­čiau. Reikalavimai išlieka tie patys: bus statomi du katilai ir įrengiamas eko­nomaizeris.

Savivaldybės mero pavaduo­tojas Egidijus Visockas, pristaty­damas praėjusiame Tarybos posė­dyje priimtus vietinio susisiekimo mar­šrutų pakeitimus, pabrėžė, kad, su­trumpinus maršrutus 16 tūkst. kilometrų, per mėnesį bus sutau­poma maždaug po 41 tūkst. litų (per me­tus iki 0,5 mln. litų). Dėl to, jo nuo­mone, gyven­tojai nenukentės. „Ten, kur bus keleivių, auto­busai kursuos,“ – pabrėžė jis.

Spalio mėnesį baigsis sutartis su pagrin­diniu vežėju – UAB „Kau­t­ra“, savivaldybės va­dovai nemato nieko blogo, jei naujame konkurse dėl atskirų maršrutų pirkimo daly­vaus ir privatūs vežėjai.

Savivaldybės administracijos direk­toriaus pavaduotoja Rima Zablac­kienė supažindino su pasikei­timais piniginės socialinės paramos išmokėjimo tvarkoje. Nuo sausio, skirstant pa­šalpas, daugiau galių ir atsakomybės suteik­ta savivaldybei. Anot R.Zablackienės, ne pas­laptis, kad piniginę paramą ne visuomet gau­davo tie asmenys, kuriems jos reikia, todėl kiekvienoje seniūnijoje sudarytos komisijos, kurios iš naujo įvertins šį poreikį, patikrin­damos, ar socialinės paramos gavėjai nepikt­naudžiauja valstybės parama.  R. Zablackienę nustebino tai, kad sau­sio mėnesį paramos ga­vėjų pa­daugėjo 18 (asmenų – 40), o pini­ginės paramos buvo išmokėta per 20 tūkst. litų dau­giau, palyginti su gruodžiu. Ji perspėjo, kad, siekiant ra­cionaliai panaudoti lėšas, sa­vi­valdybėje bus įdiegtas visą parą vei­kiantis pa­sitikėjimo telefonas, kuriuo paskam­binę žmonės galės anonimiškai informuoti apie ga­li­mus piktnau­džiavimo atvejus. R.Zablac­kienė teigė, jog kartu su Darbo bei Mokes­čių inspekcijomis bus organizuojami įmonių, ūkininkų patikrinimai, nes jau pasitaikė at­vejų, kai Darbo bir­žos klientai oficialiai buvo įdar­binti ne pilnai darbo dienai, tačiau realiai dirbdavo ilgiau ir gauda­vo didesnį atlygį, ne­pra­rasdami ir socialinės pašalpos.

Meras Vytas Bujanauskas, ko­men­tuo­damas plačiai spaudoje nu­skambėjusią situ­aciją dėl „Rail Bal­tica“ geležinkelio vėžės tiesimo, pastebėjo, kad Veiverių seniūnijos aktyvistai, susirinkimuose keldami triukšmą dėl to, jog projekto spren­diniai nebuvo su­de­rinti su šalia gele­žin­kelio gyvenančiais žmo­nėmis, sako netiesą. Tai liudija ir dau­giau nei dešimties gyventojų parašai, kuriais jie pat­virtino su­tin­kantys su jiems pasiūlytomis triukš­mo slopinimo priemonėmis ir ne­turintys pretenzijų projekto rengė­jams.

R.Zablackienė tame įžvelgė bandymus politizuoti ir suversti kaltę savivaldybės va­dovams. Algis Marcinkevičius taip pat nea­­be­jojo, jog gyventojais buvo manipu­liuojama. Administracijos vadovai sakė neįžvelgiantys savivaldybės specialistų, kurie derino projektą pagal priklausančias pro­cedūras, kaltės. R.Zablackienė svarstė, kad galbūt Veiverių seniūnas, kuris taip pat pa­sirašė ant projekto, tuo metu ir galėjo seniū­nijoje surengti susi­rinkimą bei atsiklausti gyventojų nuomonės.

Visuomenininkų surengtų su­sitikimų su projekto rengėjais ir vyk­dytojais metu buvo iškeltos kelios vietos gyventojams ir ūkinin­kams svarbios problemos – būtinybė atstatyti sunkiasvorės technikos sugadintus kelius, abi­pus geležin­ke­lio pastatyti apsaugines sienas, Mauručių gyvenvietėje įrengti pože­minę ar antžeminę geležinkelio pe­rėją, Pažėrų per­važoje – viaduką že­mės ūkio technikai ir gy­vulių per­ginimui.  Kadangi, tiesiant europinę vėžę, šiame projekto etape nėra numatyta lėšų prie geležinkelio esančių vietovių infra­struk­tūrai atkurti ir sutvarkyti, savivaldybė raš­tu jau kreipėsi į Vyriausybę, Susisie­kimo ministeriją ir Seimo narius, prašydama užtikrinti finan­savimą papildomiems darbams.

Statybos ir ekonominės plėtros skyriaus vedėjas Henrikas Vepštas informavo, kad su geležinkelio rekonstrukciją ruože nuo Mau­ručių iki Jūrės atliekančiu rangovu AB „Eu­rovia Lietuva“ pasirašytas aktas, kuriame užfiksuota dabartinė kelių būklė ir reika­lavimas atstatyti sugadintus. Bendra­dar­biau­jant su UAB „Kelprojekto“ specia­listais, tiki­masi iki kovo 15 dienos aptarti visas su keliais, jų infrastruktūra, karjerų įrengimu susijusias grėsmes Veiverių seniūnijoje.

Dalė Lazauskienė