„Dirbu savo seniūnijos žmonėms“…

Žvarbus sausio pabaigos vėjas neišblaškė Jiezno seniūnijos neįgaliųjų padalinio narių. Nors ir ne visi, bet vis tiek gausiai susirinko į ataskaitinį susirinkimą, kuriame dalyvavo ir svečiių. Tai – Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkas Zigmas Jančiauskis, Prienų neįgaliųjų draugijos pirmininkė Julija Juodsnukienė, Jiezno seniūnas Algis Bartusevičius ir socialinė darbuotoja Birutė Mockevičienė.

Ataskaitą už 10 mėnesių, nuo to laiko, kada pradėjo vadovauti padaliniui, perskaitė Augenija Stoškuvienė. Ji paminėjo nuveiktus darbus, dalyvavimą kviestiniuose renginiuose ir jų pačių organizuotose renginiuose: „Draugystė, sklindanti iš širdies“, „Naujus metus palydint“. Padalinio nariai brangina draugystę su Veiverių, Pakuonio, Naujosios Ūtos, Balbieriškio grupių žmonėmis. Yra pabuvoję ne vieną kartą ir Prienų socialinių paslaugų centre, o Dienos užimtumo centrą kasdien lanko trys nariai. Džiaugiasi išvykomis į Seimą, Valdovų rūmus, prie jūros, ir kitomis. Dėkingi už bendradarbiavimą LSDMS Prienų klubo narėms, laikraščiams „Bičiulystė“ ir „Gyvenimas“. Padalinio moterys ir mezga, ir neria, tad daugybę savo darbų padovanojo Jiezno globos namų vaikams, o surinktas per 200 knygų – Prienų ligoninei. Vadovė A. Stoškuvienė teigė, kad jų veikla neįmanoma be glaudaus bendradarbiavimo su seniūnija, su Kultūros ir laisvalaikio centru, kurio patalpose buvo susirinkę ir į ataskaitinį susirinkimą. Augenija visų vardu dėkojo už pagalbą Seimo nariui A. Palioniui, J. P. L. P fondui, kraštiečiams tarybos nariui A. Šidlauskui, V. ir A. Vaidogams ir R. Žvirblienės fondui.
Padalinio vadovė kėlė ir rūpimus klausimus, minėdama daugybę skaičių… Dėl kurių, matyt, dar tęsis diskusijos ir kitame susirinkime. „Mes jaučiame socialinę atskirtį, nors esame didelis padalinys, mokantis nario mokestį. Jieznas – miestas, bet neturime patalpų, todėl negalime teikt labai reikalingas skalbimo paslaugas – nėra kur statyti skalbimo mašinos“, – teigė Augenija. Buvo išreikštas noras Jiezne steigti neįgaliųjų klubą, nors būti tiesiog stipresniems, nenusižengiant nei Prienų, nei Lietuvos neįgaliųjų draugijų įstatams.
„Rūpesčių per akis. Sugebėkime juos pakelti tvirta širdimi, o žmonių silpnybėms ir neteisingumui – būkime atlaidūs ir neabejingi“, – kvietė A. Stoškuvienė. 2013 metų ataskaitai buvo vieningai pritarta. Kadangi kiekvieno žodis labai svarbus, visi, dalyvaujantys susirinkime, buvo pakviesti diskusijai. „Džiaugiuosi, kad šiandien esu čia, kad neužmiršta“ – sakė buvusi bibliotekininkė, neįgaliųjų pirmininkė Adelė Pranckevičienė. Ji pasiūlė įsteigti mezgėjų klubą, nes senovinis mezgimas ant šakučių sudominęs daugelį moterų. Sigutė Kimbirauskienė siūlė įkurti savo padalinio fondą. Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkas Z. Jančiauskis siūlė glaudžiau bendradarbiauti su Prienų draugija, kuri yra asociacija. O pasak jo, daugelį einamų rūpimų klausimų galima išspręsti susirinkus draugijos tarybai. „Bet, jeigu yra noras steigti klubą, tam užtenka trijų jūsų narių“, – sakė pirmininkas. Jis siūlė visiems drauge spręsti ir iškeltą klausimą dėl patalpų.
Seniūnas A. Bartusevičius taip pat pasidžiaugė neįgaliųjų draugijos veiklumu. „Jei visi dirbtų taip kaip Augenija, tai turėtume labai veiklų miestą“. Seniūnas sveikino padalinio iniciatyvas, o patalpos, jo manymu, atsiras. O ir į kultūros centrą niekada nedraudė ir nedraudžia susirinkti. Jis kvietė kartu spręsti rūpimus klausimus.
Prienų neįgaliųjų draugijos pirmininkė J. Juodsnukienė supažindino su 2014 metų projektu bei kokioje seniūnijoje vyks seminarai, programos, apjungiant kelias seniūnijas. Diskusijų sukėlė klausimas dėl kirpėjos atvykimo į namus. Rūpimais klausimais kalbėjo socialinė darbuotoja. Seniūnijoje yra daug visišką negalią turinčių žmonių, o pati seniūnija didelė, tad ir rūpesčių pakanka. Išgirdęs daugiau apiežmonėms rūpimas problemas, Z. Jančiauskis kvietė pačius jiezniškius būti aktyvesniems.
Likus neišspręstam klausimui dėl klubo steigimo, padalinio vadovė pakvietė vėl visus draugėn susirinkti po savaitės. Ji taip pat padėkojo svečiams už patarimus ir skirtą laiką. „Dirbu savo seniūnijos žmonėms, – sakė A. Stoškuvienė. – Į kitą jokį postą nepretenduoju“, – pabrėžė lyg juokais, lyg rimtai… O diskusijos tęsėsi vaišinantis A. Pranckevičienės keptomis bandomis, bendraujant prie kavos puodelio.
Susirinkimo metu stebėjau visada ramų, su šypsena veide svečią Z. Jančiauskį, su visais bendraujantį sėdint neįgaliojo vežimėlyje. Gerbiamas Zigmas, net nešamas laiptais „Uolos“ vyrų, vis dar aiškino, kaip geriau pasielgti padaliniui. Rodės, šis žmogus neturi jokių problemų… Vis mąsčiau: „Ar ne per mažai gerų žodžių kasdien skiriame vieni kitiems? Ar ne per daug mumyse pavydo ir pykčio, kai nei vienas nežinom, koks LAIKAS ir kiek jo skirta mūsų ateičiai“…
Palma Pugačiauskaitė