Ar ateityje ligonius slaugys robotai?

Angelė Bajorienė
Europos ilgalaikės priežiūros įstaigų vadovų asociacijos (E.D.E.) generalinės tarybos ir vykdomosios valdybos narė

Technologijų galimybės ir limitai
Europos ilgalaikės priežiūros įstaigų vadovų kongrese 18 valstybių socialinės ir sveikatos priežiūros sistemų praktikai klausė pranešimus, diskutavo tema „Technologijos globoje – galimybės ir limitai“ apie technologijų naudojimą ilgalaikėje žmogaus priežiūroje. Mokslininkai lektoriai iš Austrijos, Šveicarijos, Vokietijos, Švedijos, Suomijos, Italijos, Prancūzijos ir kitų šalių teikė tyrimų išvadas, įžvalgas, šalių – technologijų naudotojų – praktikai analizavo įdiegtų įvairių elementų teigiamą ir neigiamą įtaką žmogui.

Ar norėčiau, kad ateityje mane, globojamą ar slaugomą, aptarnautų robotas? Ar norėčiau, kad ten, kur gyvenu, visi žinotų, kada einu miegoti, kiek kartų per naktį keliuosi į WC, kiek išgeriu vandens ir pan? Sujungus informaciją į sistemą, davikliai kontroliuotų šiuos procesus, personalas analizuotų ir darytų išvadas. Dėl to žmogaus priežiūra taptų efektyvesnė, jam būtų saugiau. Bet ar nepažeistume etikos normų? Vokietijos prof. dr. T.Klie prieštarauja šioms technologijoms žmogaus gyvenime: niekas neturi teisės kištis į žmogaus gyvenimą, nors jis ir silpnesnės sveikatos. Galbūt technologijos pašalins nemažai rizikų žmogaus gyvenime, bet nėra pasaulyje tokios sistemos, kuri nuimtų visas rizikas.

Technologijų naudojimas tam, kad būtų greitai keičiamasi informacija tarp paslaugų teikėjų – socialinės sistemos ir sveikatos priežiūros personalo – turėtų labai pagelbėti paslaugos gavėjui. Jam būtų naudingas operatyvumas. Žmogų, besigydžiusį ligoninėje, sugrįžusį iš reabilitacijos, toliau prižiūri globos, slaugos namų ar į namus ateinantis personalas, kuriam tą pačią dieną technologijų pagalba perduodami nurodymai, kaip efektyviai, profesionaliai prižiūrėti asmenį, kaip gydyti, kokias atlikti medicinines procedūras, prevencijas ir t. t. Sveikatos sektorius paruošia rekomendacijas slaugos ir globos įstaigai, paslaugų į namus teikėjams, kaip geriausiai padėti po gydymo. Fantazijos? Ne. Šalyse šie modeliai pradeda sėkmingai veikti.

Daugiafunkcė sistema – telemedicina – diegiama Prancūzijoje: per 20 miestų sujungti į elektroninę sveikatos sistemą, centras – Paryžiuje. Sistema sėkmingai naudojasi gydytojai, slaugos darbuotojai ir gyventojai. Tinkle rengiamose konferencijose supažindinama su medicinos naujovėmis, neišeinant iš savo namų galima gauti gydytojų konsultacijas. Po šios sistemos įvedimo atsisakyta dalies medikų visuose eksperimente dalyvaujančiuose miestuose, sumažėjo ekonominės išlaidos. Sutaupoma gydytojų ir besikreipiančiųjų laiko, nes technologijų dėka gerai apmokytas vidurinysis medicinos personalas perduoda gydytojų centrui visą informaciją (pvz., paciento tyrimų rezultatus, kitus duomenis). Ligonio ir sveikatos sektoriaus bendradarbiavimo efektyvumui didinti valstybė kuria infrastruktūrą, kurioje – techninės galimybės, gebantys jomis naudotis paslaugų teikėjai ir gavėjai, ypač kvalifikuotas personalas, bendra analizės sistema, teisės aktai.

Suomijoje, Helsinkyje, 2012 m. atidaryti 70 gyventojų išmanieji globos namai pagal koncepciją „turėk savo gyvenimą“. Projektas skirtas sergantiems demencija: pastate kambariai išdėstyti ratu, viduryje – virtuvėlė, valgomasis, darbuotojai, užimtumo erdvės. Kiekviename kambaryje – išmaniosios grindys: naktį žmogui atsistojus, nugriuvus jos siunčia signalą personalui. Vaistų dozatoriai kiekvienam vaistus paskirsto individualiomis dozėmis. Išmaniosios šiukšliadėžės sugeria panaudotų slaugos priemonių kvapą. Kiekvienas nešioja savijautos apyrankę, kuri reikalinga išsikviesti pagalbą, fiksuoti informaciją: koks spaudimas, širdies ritmas, kiek laiko miegojo ir t. t. Dėl panašių technologijų žmogus turi daugiau privatumo, nes jo kambaryje nuolat nesilanko personalas, užtikrinamas saugumas, ypač naktį, taupomas darbuotojų darbo laikas, stebimas ir kontroliuojamas jų darbo efektyvumas, kaip greitai reaguojama į technologinius signalus. Taip stiprinama ir personalo atsakomybė.

Japonijos sveikatos priežiūros sistemoje sėkmingai taikomi robotai, padedantys judėti poinsultiniams ligoniams, bei robotai, duodantys garsines komandas. „Išmanusis tualetas“ iškart nusiunčia gydytojui įvairius duomenis po šlapimo tyrimo.
Austrijoje 1993 – 2009 m. valstybės finansuojama mokslininkų darbo grupė sukūrė keletą senjorų gyvenimo modelių, juos išanalizavo ir pateikė visuomenei pasirinkti pageidaujamus ir priimtiniausius. „Šeimos namų“ (Lietuvoje – kartų namai?) modelis: kartu gyvena kelios kartos, prižiūri vieni kitus, teikia pagalbą, tačiau gauna daug įvairių paslaugų iš išorės. „Kaimo“ modelyje sukurta infrastruktūra tarnauja panašių poreikių, pomėgių, netgi „keistumų“ turintiems žmonėms iš tos gyvenamosios teritorijos (Lietuvoje panašu į savivaldybių globos namus). „Normalios bendrystės“ (senjorų rezidencijos, neįgalaus jaunimo namai ir pan.) modelis – kai viename name kaip šeima gyvena būrys asmenų, turinčių panašų socialinį statusą ar panašius požymius. „Pasakiško gyvenimo“ (Lietuvoje – privatūs namai?) modelyje puikiai sutvarkyta aplinka, pritaikyta infrastruktūra, teikiamos visos pageidaujamos sveikatos, reabilitacijos, SPA, edukacinės, kultūros paslaugos. Idealu, bet kas už tai apmoka?

Prižiūrėtų robotai. O ką veiktų personalas?
Lietuvoje prieš 20 metų, ko gero, net nepagalvojome apie tai, kad dažno rankoje bus vienas ar du mobilūs telefonai, kad neįgalusis, senjoras iš globos namų galės bendrauti „skaipu“ su savo vaikais, giminaičiais, esančiais bet kuriame pasaulio krašte, kad sunkus ligonis galės valdyti kompiuterį ir pan. Austrijos mokslininkai kartu su praktikais mėgino prognozuoti ilgalaikę priežiūrą 2150 metais, kai gyventume 120 metų, o į pensiją išeitume būdami 85 metų. Greitėjant pokyčiams žmonijos istorijoje, „kelionė“ į ateitį, prognozuojant pokyčius po daugiau nei 100 metų – ne fantazijos, o, kaip teigė mokslininkai, „sunkus darbas“.

Ar tiesa, kad tolimesnėje ateityje žmonės gyvens be rūpesčių? Kaip praleis senatvę? Valstybės gerovė formuojasi sparčiau nei kiekvieno žmogaus individuali gerovė. Kaip reikės išvengti sunkių ligų? Už ką pirkti medikamentus, maistą, paslaugas pensininkui, jei dirbančių, mokančių mokesčius ir turinčių pajamas skaičius didės ne taip grėsmingai, kaip gyvenimo trukmė? Kaip bus konstruojamas senjoro, ligonio gyvenimas? Kas jį prižiūrės? Tik robotai? Koks bus robotas? Panašus į žmogų? Kalbantis? Jei ne, jo nepriims senoliai. Kokios roboto funkcijos: pagalba kasdienos buityje, pvz., išplaus galvą (bet ar žmogus nepasijus tarsi mašina plovykloje?), pamaitins, pakeis sauskelnes? Ar tai bus priimtina gaunančiam paslaugas? Stebės, kontroliuos išėjimus, judėjimą, griuvimus, teiks kitas pagalbas? Japonijoje, naudojant robotus, nekyla nei finansinių, nei etikos problemų.

2150 m. prognozuojamas kitas specialistų vaidmuo: priežiūra bus robotizuota, o darbuotojams liks bendravimas, integracija. Žmogus turės teisę pasirinkti, pirmiausia – jo pasirinkimas, po to – technologijos. Žmogui reikia žmogaus, taip buvo, yra ir bus ateityje, nes žmogiškų santykių svarbos niekas negalės pakeisti ir po šimto metų. Baziniai priežiūros principai išliks: nepriklausomybė, pasirinkimo galimybės, privatumas, orios sąlygos. Technologijos bus standartas.

Kongrese nagrinėtos technologijų kūrimo, naudojimo socialinėje, sveikatos srityse temos kėlė daug klausimų ir mokslininkams, ir praktikams. Pasaulio demografinėje situacijoje, kai žmogus gyvena vis ilgiau, technologijų naudojimas sveikatos, socialinėje sistemose – iššūkis valstybėms. Reikia daug lėšų, tačiau technologijų gamyba, įdiegimas – taip pat ir ekonomikos vystymo skatinimas.

Lietuvoje diskusijos prasidėjusios

Yra technologijų (iškvietimo sistemos, saugumo pulteliai, skype, slidžios paklodės ir t.t.). Tačiau šie patobulinimai padidina paslaugos kainą. Reikalavimai priežiūros kokybei teisės aktuose auga (orių sąlygų sukūrimas, socialinės veiklos pagal sveikatos būklę, personalo normatyvai, įvairios priemonės kokybei užtikrinti, lengvinant prižiūrimo žmogaus gyvenimą ir personalo darbą ir t.t.), lėšų valstybėje trūksta. Didinama savivaldos atsakomybė už žmonių sveikatos, socialinę priežiūrą. Kol kas savivaldybės priverstos globos namuose apgyvendinti tik slaugomus, nes jų priežiūrą dotuoja valstybė. Gauti slaugomo asmens statusą pagal galiojančią tvarką nėra lengva (pažyma SPS-1). Institucinės slaugos kaina Lietuvoje taip pat labai skiriasi.

Tikėtina, kad vietos valdžiai valstybės perduotas savarankiškumas nuo 2014 m. padės geriau spręsti socialines problemas. Tarp jų – ir kokybišką stacionarią priežiūrą, nesvarbu, socialinėje ar sveikatos priežiūros sistemoje būtų slaugomas/globojamas (tik ne gyvenimą tęsiantis „globos“ lovoje vietos slaugos ligoninėse). Paslaugų į namus gražių pavyzdžių yra visoje Lietuvoje. Tačiau kiekvieno senyvo amžiaus ar neįgalaus žmogaus jo reikalingos paslaugos nepasiekia, šiandien dar nėra aktyvaus, efektyvaus sisteminio, darniai besikoordinuojančio su sveikatos paslaugomis tinklo.

Taigi kol kas robotų slauga mums negresia. Bet būtina ieškoti daugiau galimybių teikti integruotas globos ir slaugos paslaugas į namus, nesant jų, bet esant poreikiui – valstybei ir savivaldai turėti finansines galimybes institucinei priežiūrai. Tik nepalikti žmogaus be nieko.

Europoje politiniame lygmenyje jau aktyviai diskutuojama ilgalaikės priežiūros kokybės ir plėtros tema. Tai skatina daryti demografinė situacija. Lietuvoje, skirtingai nei mūsų kaimyninėse šalyse -Latvijoje ir Estijoje, diskusijos dar tik prasidėjusios. Demografinės prognozės – tai užduotys valdžiai, politikams.