Apie dėmesį keliams ir kylančias problemas

Pasitarti dėl valstybinės ir vietinės reikšmės kelių (gatvių) priežiūros ir plėtros Prienų ir aplinkinėse savivaldybėse susirinko Prienų rajono savivaldybės, Valstybės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovai bei Kauno, Alytaus rajono, Kazlų Rūdos, Marijampolės ir Birštono savivaldybių vadovai, atsakingi specialistai.

Kelių direkcijos direktorius Skirmantas Skrinskas, Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė, Valstybės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Rūta Baškytė, Prienų rajono savivaldybės meras Vytas Bujanauskas, Kelių direkcijos Vietinių kelių skyriaus vedėjas Stanislovas Stančikas.

Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorius Algis Marcinkevičius kalbėjo apie kelių būklę Prienų rajono savivaldybėje ir perspektyvas kelių būklei bei eismo saugumui gerinti. Pateikęs informacijos apie Prienų rajono savivaldybės teritoriją, gyventojų skaičių, gamtą, administracijos direktorius pasidžiaugė, kad rajono keliai tvarkomi neblogai.
– Tačiau kai užpuola bėdos, tokios, kaip prieš kelerius metus praūžęs ir kelias seniūnijas ypač nuniokojęs škvalas, su jomis susidoroti sunku ir padariniai jaučiami iki šiol, – sakė administracijos direktorius.
A.Marcinkevičius įvardijo didžiausias problemas, apie kurias kalbama jau ne vienerius metus: labai apkrautas ir avaringas kelias Kauno link, F.Martišiaus gatvė Prienų mieste, kuria pravažiuoja daug sunkiasvorių automobilių, dėl remonto ar avarijos uždarius magistralinį kelią A5 Kaunas – Marijampolė – Suvalkai, didelis automobilių srautas nukreipiamas keliu Garliava – Pažėrai – Veiveriai, kuris tam nepritaikytas, likę neasfaltuotos kelios 1 – 4 km rajoninių kelių atkarpos, kai kurie tiltai neturi šeimininkų ir likę tarsi vaikai be tėvų.

Administracijos direktorius dėkojo Lietuvos automobilių kelių direkcijos darbuotojams, su kuriais visuomet randa bendrą kalbą ir problemų sprendimo būdus, sulaukia paramos ir patarimų.
Prienų rajono savivaldybės gydytojas Virginijus Slauta pateikė Prienų miesto F.Martišiaus gatvėje atlikto tyrimo dėl sunkiasvorio transporto poveikio žmonių sveikatai rezultatus. Tyrimas buvo atliktas 2010 ir 2011 m. Lyginant rezultatus, paaiškėjo, kad, apribojus sunkiasvorio transporto greitį, triukšmas truputį sumažėjo, tačiau tarša – padidėjo. Dėl to, kad Prienų miestas yra išsidėstęs dauboje, esant žemam slėgiui, tarša normas viršija 1,6 – 7,7 karto.
Valstybės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Rūta Baškytė kalbėjo apie pagrindinius reikalavimus valstybinės ir vietinės reikšmės keliams (gatvėms), einantiems per valstybės saugomas teritorijas (nacionalinius ir regioninius parkus, draustinius ir rezervatus), priežiūrai ir plėtrai. Ji paneigė mitą, kad saugomose teritorijose kelių nereikia ir negalima jų plėtra, remontas.
– Kelių reikia ir norintiems privažiuoti prie pažintinių objektų, ir ten gyvenantiems žmonėms, – sakė R.Baškytė. – Skirtingos saugomos teritorijos, skirtingi poreikiai.
Gamtiniuose rezervatuose kelių nereikia, nes ten nevykdoma jokia ūkinė veikla, draustiniuose kelių reikia nedaug, o dideles teritorijas užimančiuose nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose keliai reikalingi.
Ji pateikė medžių „tvarkymo“ pavyzdžių, kai šalia kelių iškertami vertingi medžiai (susiduriama net su ištisiniu miškų kirtimu), sužalojami medžių kamienai arba pažeidžiamos jų šaknys, kalbėjo apie tvoras, kurios įrengiamos ne tik šalia kelių, bet pasitaiko, kad aptveriamos ir poilsio aikštelės. Direktorė taip pat priminė ir apie iš ES fondų įsisavinamas lėšas, kurios kartais įsisavinamos tik tam, kad būtų įsisavintos. Visą šią veiklą ji apibūdino, kaip elementaraus supratimo stoką.
– Galima nežinoti teisės aktų, bet būtina žinoti, kad negalima sunaikinti vertingų elementų – svarbu išsaugoti kraštovaizdžio savitumų, – sakė R.Baškytė. – Vertybės reikalauja kitokio požiūrio, pajutimo, kurio neįmanoma aprašyti jokiuose dokumentuose. Čia negali būti „patinka – nepatinka“, turi būti „tinka – netinka“.
R.Baškytė kalbėjo ir apie tai, ko reikia parkuose, kad būtų sudarytos sąlygos pėstiesiems, dviračiu ar automobiliu važiuojantiems lankytojams, bei galimybes ir būtinybes, objektyvias ir subjektyvias problemas, iškylančias remontuojant kelius. Ji atkreipė dėmesį į Balbieriškio atodangą, kurioje pravažiuojantys palieka kalnus šiukšlių. Jos teigimu, su šia problema bendrai turi kovoti savivaldybė, Kelių direkcija ir saugomų teritorijų (šiuo atveju NKRP) atstovai. Jos manymu, lankytojai, kurie atvažiuoja pažintiniais tikslais, elgiasi tvarkingai, o didžiausi šiukšlintojai – poilsiui ar nakvynei sustoję tolimųjų reisų vairuotojai.
R.Baškytės teigimu, Prienų aplinkkelis, kuris nukreiptų sunkiasvorį transportą piečiau Prienų, sunkiai įsivaizduojamas ne tik dėl sudėtingų gamtinių sąlygų, bet ir dėl to, kad eitų per saugomas teritorijas. Kadangi su šia problema susiduria ir Trakų bei Aukštadvario gyventojai, ji siūlė sunkiasvorį transportą, važiuojantį iš Vilniaus Marijampolės link, nukreipti per Kauną, nes tai būtų tik 15 km ilgesnis atstumas.
Kelių direkcijos Eismo saugumo skyriaus vedėjas Nemunas Abukauskas kalbėjo apie eismo saugumo situaciją Prienų rajone ir perspektyvas jai pagerinti. Jis pateikė statistinius duomenis, rodančius, kad per ketverius metus Prienų mieste buvo užregistruota 15 eismo įvykių, kurių metu buvo sužalota 15 pėsčiųjų. 5 eismo įvykiai įvyko J.Basanavičiaus gatvėje, po 3 – Kauno ir Vytauto gatvėse ir po vieną – F.Martišiaus, S.Dariaus ir S.Girėno, F.Vaitkaus ir Volungių gatvėse. Šiuose eismo įvykiuose net penki pėstieji buvo sužaloti pėsčiųjų perėjose.
Jo teigimu, gatves saugesnėmis pėstiesiems galima užtikrinti inžinerinėmis priemonėmis, tačiau reikia apsispręsti, kam atiduot prioritetus – ar gatvė skirta tranzitiniam eismui, ar vietiniams gyventojams. Vardindamas pagrindines avaringumo priežastis, jis paminėjo ir dviprasmiškas eismo situacijas, kurios pastebimos įvažiuojant į Prienus Vilniaus, Basanavičiaus ar F.Martišiaus gatvėmis – tai tarsi užmiesčio kelio tęsiniai, nėra jokių greičio mažinimo priemonių. Taip pat atkreipė dėmesį į labai plačias Vytauto (nuo šviesoforo iki Maximos ir ties Sodra) bei Kauno gatves, kuriose pėstiesiems nesaugu. N.Abukauskas parodė projektų pavyzdžių, kaip šiose gatvėse būtų galima sumažinti automobilių greičius. Jis taip pat pabrėžė, kad, siekiant užtikrinti eismo saugumą, reikia parengt kompleksinę saugaus eismo studiją, planuoti, kaip inžinerinėmis eismo saugumo priemonėmis formuoti vizualiai patrauklią ir saugią aplinką.
Kelių direkcijos perspektyvinio planavimo skyriaus vedėjo patarėjas Artūras Rutka apžvelgė pagrindinius krovininio transporto srautus valstybinės reikšmės keliais Lietuvoje, atkreipdamas dėmesį į didžiausią eismo intensyvumą. Tarptautiniame kelių tinklo (TEN-T) žemėlapyje kelio A16 Vilnius – Prienai – Marijampolė net nėra pažymėto – pagrindinis tranzitinio transporto srautas šia kryptimi važiuoja Via Baltica automagistrale. Jo teigimu, keliaujantiems iš Vilniaus į Lenkiją per Prienus alternatyva būtų kelias per Alytų, Simną, Kalvariją, kurį numatoma rekonstruoti.
Jis sakė, kad jau pradėti Via Baltica automagistralės rekonstrukcijos darbai. Ši automagistralė bus praplatinta dviem eismo juostomis ir taps greitkeliu su skiriamąja juosta. Šiais metais projektas bus įgyvendintas Kauno rajono savivaldybėje, o situacija Prienų ir Marijampolės savivaldybėse – neprognozuojama, nes dar neišspręsti teisiniai žemės paėmimo visuomenės poreikiams klausimai.
Yra numatyta iki 6 eismo juostų praplatinti ir Kauno vakarinį aplinkkelį, kuriuo važiuoja ne tik tranzitinis transportas, bet ir vietinis, atskiriant šiuos du srautus.
Prieniečius turėtų nudžiuginti ir žinia, kad yra baigiamas rengti kelio Kaunas – Prienai – Alytus rekonstrukcijos planas, o nuliūdinti, kad tik 2016 m. gali atsirasti galimybė sutvarkyti F.Martišiaus gatvę. E.Skrodenis pažadėjo, kad šiais metais bus išasfaltuota 1 km atkarpa kelyje Kazlų Rūda – Pažėrai, tačiau kitiems žvyrkeliams asfaltuoti kol kas pinigų nenumatyta. Ar šiais metais įvažiavime į Birštoną bus įrengta žiedinė sankryža, taip pat neaišku, tačiau buvo pažadėta, kad techninis projektas bus baigtas rengti.
Kelių direkcijos perspektyvinio planavimo skyriaus vyriausioji specialistė Jūratė Šarpytė – Vaičiulionienė kalbėjo apie valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros projektų sąsajas su valstybės saugomomis teritorijomis. Jos teigimu, rekonstruojant kelią Kaunas- Prienai – Alytus, bus kertamos tik NKRP buferinės zonos, todėl ypatingų reikalavimų nekyla. Plečiant kelią Kaunas – Marijampolė, jis kirs Skriaudžių geomorfologinį draustinį, todėl projektuojant iškilo sunkumų.
– Kadangi kelias bus dviejų lygių, reikia daug naujų kelių. Buvo atsisakyta kelius tiesti draustinio teritorijoje ir pasirinkti kiti variantai, – kalbėjo pranešėja, pasidžiaugdama, kad nuo viaduko atsivers vaizdas į visą draustinį.
Kalbėdama apie galimo Prienų aplinkkelio statybą, ji pabrėžė, kad jis eitų per Prienų šilo ir Naravų kaimo kraštovaizdžio draustinius ir juos pažeistų. Pranešėja parodė nuotraukas iš Lazdijų rajone įrengto varliagyvių apsaugos įrenginio, kaip pavyzdį, kad bendradarbiaujant įvairioms institucijoms ir pasinaudojant užsienio šalių patirtimi galima pasiekti susitarimą.
Prienų rajono savivaldybės Statybos ir ekonominės plėtros skyriaus vyr. specialistas Juozas Šiugždinis pateikė informaciją apie rajono vietinės reikšmės kelių su žvyro danga būklę, priežiūrą ir finansavimą. Jo teigimu, šiuo metu daugiausia problemų kyla dėl Rial Baltica geležinkelio rekonstrukcijos, nes statybinės medžiagos vežamos keliais, kurie nėra pritaikyti tokių sunkiasvorių transporto priemonių eismui ir padidėjusiam intensyvumui.
– O sugadintų kelių atstatymui projekte nėra numatyta lėšų, – teigė J.Šiugždinis.
Pasak pranešėjo, prasidėjus automagistralės Via Baltica rekonstrukcijai, transporto srautas bus nukreiptas taip pat tam nepritaikytais keliais. Jis kvietė projekto įgyvendintojus bendradarbiauti ir projektus derinti su vietos gyventojais.
J.Šiugždinis palietė ir dar vieną opią problemą – miškovežius, kurie vieną kartą pravažiavę šlapiu keliu, jį gali padaryti neišvažiuojamu.
Veiverių seniūnas Vaclovas Ramanauskas, kurio vadovaujamos seniūnijos teritoriją kerta ir Via Baltica, ir Rial Baltica, ne tik džiaugėsi projektais, bet ir išsakė savo nuogąstavimus dėl sugadintų kelių, kurių atstatymas nėra numatytas. Seniūnas priminė ir apie dar nuo pirmojo kelio Via Baltica statybos etapo likusią skolą – maždaug 400 metrų neišasfaltuoto kelio. Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nėra lėšų atstatyti neprižiūrimiems dviračių takams.
Kelių direkcijos Vietinių kelių skyriaus vedėjas Stanislovas Stančikas akcentavo vietinės reikšmės kelių (gatvių) tiesimo, taisymo, priežiūros ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo darbų atlikimo kokybės svarbą. Jo teigimu, svarbūs objektai yra prižiūrimi ir darbų kokybė kontroliuojama geriau, tačiau vietinės reikšmės kelių remonto kokybei skiriamas per mažas dėmesys. Jis ragino nepamiršti ir garantinės kontrolės. S.Stančikas taip pat kalbėjo apie žvyrkelių gadinimą pavasarinių polaidžių metu ir miško kelių gadinimą, dėl ko, jo manymu, kalti privačių miškų savininkai.
Jis pasidžiaugė, kad susitikime buvo išsakyta daug konstruktyvių minčių, pasiūlyta daug konkrečių sprendimo būdų. Jam pritarė ir Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorius A.Marcinkevičius, kuris dėkojo atvykusiems ir bendrus darbus dirbantiems žmonėms.

Laima Duoblienė