Ar atsakingai elgsimės su pinigais pajamoms didėjant?

Ekonomikos recesijos metu Lietuvos gyventojai mažiau vartojo, daugiau taupė, tačiau 2013 metais jų lūkesčiams ėmus gerėti augo ir vartojimas. Pernai pirmą kartą nuo 2008 metų realus darbo užmokestis buvo teigiamas ir didėjo visais metų ketvirčiais, mažėjo nedarbo lygis, o nominalios namų ūkių vartojimo išlaidos pasiekė ikirecesinį lygį. 2014 metais statistinių rodiklių gerėjimą turėtų realiai pajusti dar daugiau Lietuvos šeimų. Vis dėlto didžiausiais finansiniais iššūkiais gyventojams taps atsakingas vartojimas ir tvarios asmeninės gerovės kūrimas. Taip teigiama „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto tradicinėje namų ūkių finansinių metų apžvalgoje, kurią Kauno regiono žiniasklaidai pristatė šio instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė.

Vartojame daugiau, nei turėtume
Apžvalgos duomenimis, 2012 metų pabaigoje keturių asmenų šeima, gaudama 3400 Lt per mėnesį pajamų, išleisdavo 3000 Lt, o šiemet, jos pajamoms padidėjus iki 3600 Lt, išlaidos jau siekė 3140 litų. „Vartojimą skatino ne tik atlyginimų padidėjimas, kurį labiausiai pajuto minimalią mėnesinę algą gaunantys asmenys, taip pat itin aukštos kvalifikacijos darbuotojai bei kai kurie specialistai, bet ir beveik trečdaliu augusios perlaidos iš užsienio, taupyti neskatinantis palūkanų lygis, sumažėjęs nedarbas, ūgtelėjęs skolinimasis vartojimo reikmėms, kiti veiksniai. Kita vertus, net ir gerėjant ekonominėms aplinkybėms, toliau augo pradelsti gyventojų mokėjimai. Tai liudija, kad dar ne visi išmokome atsakingo vartojimo pamokas“, – atkreipė dėmesį „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė.

Darbo rinkos iššūkiai
O. Bložienės teigimu, pernai toliau gerėjo gyventojų užimtumo tendencijos. Beveik visais 2013 m. mėnesiais, palyginti su 2012 m., mažėjo į darbo biržą besikreipiančių bedarbių. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, lapkritį verslo liudijimus įsigijusių asmenų buvo 9 proc., o vykdančių individualią veiklą gyventojų – 21 proc. daugiau nei prieš metus. Tačiau aktualiausia problema išlieka ilgalaikis arba struktūrinis nedarbas, kurį mažinti padėtų didesnis dėmesys darbuotojų perkvalifikavimui, taip pat mokestinės naštos mažinimas darbdaviui (Lietuva priskiriama prie didžiausią mokestinę naštą darbdaviams užkrovusių ES šalių). Nedarbą skatino ir socialinių pašalpų didėjimas. Apžvalgos duomenimis, pernai statistinis darbuotojas, sakykim, Petras, dirbdamas gavo tik 33 proc. daugiau pajamų nei nedirbantis jo kaimynas Aloyzas, todėl motyvacijos dirbti nebuvo. Tiesa, nuo šių metų situacija socialinių pašalpų mokėjimo srityje keičiama, pašalpų gavėjų skaičius mažinamas.

Ir pajamoms augant, vartojama skolon
Asmeninių finansų instituto vadovė atkreipė dėmesį į gerokai išaugusias gyventojų perlaidas iš užsienio. Emigrantų pinigai pildė gyventojų pinigines ir skatino aktyvesnį vartojimą. Lietuvos banko duomenimis, per dešimt 2013 m. mėnesių fizinių asmenų pervedimai iš užsienio išaugo net 31,3 proc., palyginti su tuo pačiu 2012 m. periodu.
Tačiau namų ūkių finansų žemėlapyje, pasak O. Bložienės, 2013 m. užfiksuota ir „juodųjų“ dėmių. Viena iš jų – pradelstos skolos. Deja, tai skatina ir pati paslaugų sfera, kai įvairiomis akcijomis sukeliama didelė paklausa, o po jų atsiranda ir pradelsti mokėjimai, nes gyventojai vartoja skolon. Kreditų biuro „Creditinfo“ skaičiavimu, pradelsti gyventojų įsiskolinimai rugsėjo pabaigoje pasiekė 3,55 mlrd. Lt – 9 proc. daugiau nei prieš metus. Todėl būtent neatsakingas vartojimas ir su tuo susiję pradelsti įsiskolinimai taps viena iš svarbiausių problemų 2014 metais, kai prognozuojamas tolesnis pajamų bei vartojimo augimas. Be to, gyventojams teks susidurti ir su padidėsiančiomis išlaidomis. Nors dėl padidinto neapmokestinamų pajamų dydžio sumažės gyventojų pajamų mokestis, tai didesnės įtakos namų ūkių pajamoms neturės, juolab kad didės ir akcizai.
Įtakos namų ūkių finansinei elgsenai gali turėti ir politiniai veiksniai. Šiemet vyks LR prezidento rinkimai, Europos Parlamento rinkimai, bus nuspręsta ir dėl euro įvedimo nuo 2015 metų. Tai gali padidinti visuomenės jautrumą įvairiems gandams, taip pat turėti įtakos vartotojų pasitikėjimo rodikliui.

Metas ilgalaikėms investicijoms
Nepaisant neapibrėžtumo dėl politinių įvykių bei sprendimų, „Swedbank“ Asmeninių finansų institutas prognozuoja, jog 2014 metais atsivers dar daugiau galimybių ilgalaikėms gyventojų investicijoms, pavyzdžiui, būstui įsigyti. Tai lems tolesnis darbo užmokesčio augimas, mažėjantis nedarbas, didėsiančios skolinimosi galimybės.
„Augant pajamoms, pagerės gyventojų galimybės įsigyti nuosavą būstą. Skaičiuojama, jog pusantro vidutinio darbo užmokesčio gaunančiai vilniečių sutuoktinių šeimai sukaupti pradiniam 15 proc. būsto vertės įnašui reikia 33 mėnesių. Skaičiuojant nuo 2011 metų rudens, kai buvo įvestas Lietuvos banko reikalavimas dėl 15 proc. įnašo, kaupimo periodas kaip tik ir baigsis 2014 m. vasarą. Be to, įvertinus vis dar palankias nekilnojamojo turto kainas bei taupyti neskatinančias indėlių palūkanas, tačiau žemą skolinimosi kainą, 2014 metai turėtų būti tinkamas metas įsigyti būstą“, – teigė O. Bložienė.

Taupymas – ne loterija, o kiekvieno mėnesio darbas
Apibendrindama pasibaigusius 2013 metus, „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė pavadino santūriai optimistiniais: „Nors metai atnešė nemažai teigiamų finansinių pokyčių, tačiau juos realiai pajuto ne tokia jau didelė namų ūkių dalis. Panašu, kad 2014 – aisiais jau gerokai daugiau šeimų turės galimybių džiaugtis realiai augsiančiomis pajamomis“. Tačiau ji pabrėžė, kad šių metų tikslas turėtų būti atsakingas vartojimas. Gerėjančios ekonomikos metu, pasak O. Bložienės, nederėtų pamiršti ilgalaikių ir esminių finansų valdymo tikslų ir to, kad savo pinigais reikia rūpintis visada. Mat istorinės aplinkybės ir istorinė patirtis lėmė, jog lietuviai turi daugiau įgūdžių tvarkytis, susiveržti diržus ir išgyventi nepritekliuje, atlaikydami ekonominį spaudimą, nei geba tvariai kurti savo gerovę ekonominio pakilimo metu.
„Atsidūrę naujojo ekonominio ciklo papėdėje ir euro įvedimo priešaušryje, savo kailiu įsitikinsime, ar išmokome recesijos pamokas, ar sugebame atsakingai vartoti ir, visko „nepravalgydami“, kurti asmeninę gerovę. Esu periodinio investavimo šalininkė. Taupant ilgam laikotarpiui, įmanoma atidėti bent 50 Lt kas mėnesį, nes taupymas – kiekvieno mėnesio darbas, o ne loterija“, – sakė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė.

„Gyvenimo“ informacija