Šią savaitę paspaudus šalčiams labiausiai rizikuoja sušalti vieniši vienkiemiuose gyvenantys senukai, tokia grėsmė neaplenkia ir girtaujančių, be nuolatinės gyvenamosios vietos asmenų.
Kaip sako Veiverių seniūnijos seniūnas Vaclovas Ramanauskas, šaltuoju metų laiku svarbiausia yra surinkti informaciją apie visus pagalbos stokojančius asmenis, patikrinti jų gyvenimo sąlygas, kad, reikalui esant, problemos būtų sprendžiamos laiku, ir seneliai nesušaltų. Šiame darbe seniūnijos pagalbininkai – seniūnaičiai, socialiniai darbuotojai, paštininkai, kaimynai. Prieš Naujuosius seniūnijos atstovai aplankė penkiolika žmonių, pasidomėjo, ar jie turi malkų, ar gali apsirūpinti vandeniu. Aštuonis vienišus gyventojus nuolat prižiūri Socialinių paslaugų centro lankomosios priežiūros darbuotojos. Kiek pašalus, pažliugę keliai tapo pravažiuojami, todėl sodybos pasiekiamos, ir žmonės lankomi.
Pasak seniūno, pamirštų žmonių nėra:
-Seniūnija iš rudens padėjo apsirūpinti malkomis dviem asmenims, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių nesugebėjo to padaryti. Susitarėme su miškininkais, užsakėme transportą, kuris malkas parvežė tiesiai į kiemus. Turime senelių, kurie žiemai buvo apgyventi slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje. Dviems asmenims, per ilgai užsibuvusiems ligoninėje ir neturintiems kur grįžti, rengiami dokumentai į globos įstaigą. Jaučiamės atsakingi už nepavydėtinoje situacijoje atsidūrusių žmonių likimą, esame padėję jiems gauti naujus pasus. Kažkur yra jų šeimos, bet jos nieko nenori žinoti apie šiuos asmenis, kurie ir patys kažkuriuo savo gyvenimo laikotarpiu nuo artimųjų buvo nusigręžę.
„Kai kiekvienas padarom tai, kas nuo mūsų priklauso, šalčiai neprišaukia nelaimių,“ – mano seniūnas V.Ramanauskas, primindamas gyventojams, kad ir jie patys atsakingiau elgtųsi šaltuoju metų laiku – gyventų blaivai, saugiai kūrentų krosnis, prieš eidami ant užšalusių tvenkinių, patikrintų ledo storį.
Prienų socialinių paslaugų centro direktorės pavaduotoja Liuda Šeškuvienė teigia, kad seniūnijose pagalbos namuose paslaugas teikia dešimt Socialinių paslaugų centro socialinių darbuotojų ir jų padėjėjų, mieste dirba šešios darbuotojos, tačiau, augant klientų skaičiui, jų užimtumas didėja ir jėgų pradeda trūkti.
-Šiuo metu vienam dienos socialinės globos paslaugas teikiančiam specialistui vidutiniškai tenka pasirūpinti ir trimis asmenimis, o pagalbą į namus organizuojanti viena specialistė nuolat lanko 6-7 senelius, atlieka jų pavedimus, pagelbsti buityje. Taigi etatų trūksta. Antai gavome vienos neįgalios moters prašymą, kad skirtume socialinę darbuotoją jos garbaus amžiaus tėvui ir slaugomai motinai prižiūrėti, tačiau, peržiūrėjus socialinių darbuotojų darbo grafikus, pasiūlyti šiai šeimai palankų sprendimą sunku, – apgailestavo L.Šeškuvienė.
Jos teigimu, kiekviena žiema socialinėms darbuotojoms ir jų padėjėjoms kelia papildomus iššūkius: jos seneliams ir malkų atneša, ir krosnis pakūrena, ir vandens bidoną parūpina. Nuo nelaimių sergstint vienišus gyventojus, dirbama komandoje su seniūnijų socialiniais darbuotojais ir seniūnais. Tomis dienomis, kai neužsuka į namus, centro darbuotojos su klientais bendrauja telefonu, prašo kaimynų pažiūrėti, ar gretimame name iš kamino rūksta dūmai.
L.Šeškuvienė sako, kad kai kurie seneliai, gyvenantys be patogumų, dar iš rudens pasiprašo į slaugos ir palaikomojo gydymo ligonines. Žiemą jose surasti laisvą lovą yra sunku. Antai Užuguostyje gaisrui nuniokojus vienos klientės namus, socialinė darbuotoja šią moterį globojo savo namuose bent mėnesį, kol ji buvo priimta į ligoninę. Dilemą tenka spręsti ir tuomet, kai reikia surasti, kur apgyvendinti iš gydymo įstaigos išrašomą vienišą, namų neturintį žmogų.
-Socialinių darbuotojų darbas nelengvas ir atsakingas, ir ne tik žiemą, – pastebi L.Šeškuvienė.
Dalė Lazauskienė
Laikraščio veiklą ir projektą „Gyvenimo medis augina naujas šakas“ iš dalies remia VšĮ „Medijų rėmimo fondas“ (2026 m. bendrai skirta suma – 38132 Eur).