Susidomėjusi kūrybiškumo ugdymu pamokose, teikiau paraišką Ugdymo plėtotės centrui dėl dalyvavimo kvalifikacijos tobulinimo programoje „Kūrybiškumo ugdymo pamokose: geroji patirtis Suomijoje“.
Projekto dalyviai Suomijoje
Buvau atrinkta dalyvauti projekte „Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra (II etapas)“. 2013 metų lapkričio 25 – 29 dienomis kartu su 12 Lietuvos įvairių specialybių mokytojų, tarp kurių buvome ir mes, Jiezno gimnazijos fizikos mokytoja Vilma Mekionytė ir chemijos ir biologijos mokytoja Joalita Jurkevičienė, dalyvavome programos veikloje Suomijoje.
Suomijos švietimo sistema pabrėžia kūrybiškumą kaip esminę švietimo sistemos sudedamąją dalį.
Didelį įspūdį paliko susitikimas su Suomijos nacionalinės švietimo tarybos atstovu, švietimo konsultantu Leo Pahkin. Jo teigimu, Suomijos švietimo sistema skatina mokinius matuoti, sverti, analizuoti ir rasti sąsajas tarp teorijos ir praktikos. Pasak konsultanto, Suomijoje mokytojo darbas netikrinamas, juo labai pasitikima. Laisvė – įsisąmoninta atsakomybė. Nėra valstybinių egzaminų, mokyklos netikrinamos. Bet pati mokykla turi įsivertinti savo stipriąsias ir silpnąsias sritis. Yra išorės vertinimas, bet jo tikslas – padėti mokyklai. Visi mokyklų direktoriai – mokytojai.
Susitikime su Opinkirjo organizacijos vyriausiąja projektų vadove Ms. Riika Kuusisto visi buvome įtraukti į paskaitą „Kūrybiškas problemų sprendimas – bandomasis kursas pedagogikos studentams“, kurioje atlikome įdomias praktines užduotis. Vadovė skatino „išlįsti iš dėžės“ ir nebijoti dirbti kitaip. Lankėmės Helsinkio universiteto mokytojų ruošimo centre, kur prof. Matti Meri supažindino su pedagogų rengimo ypatumais ir jų darbo subtilybėmis. Ypač nustebino, kad, ruošiant mokytojus, mokoma tik dalyko didaktikos, o ne pačio dalyko teorijos. O stojant į universitetą tikrinami gebėjimai mąstyti analitiškai, o ne žinių kiekis.
Lankėmės Suomijos Masala Kirkkonummi pradinėje, Helsinkio Suomalainen Yhteiskoulu vidurinėje, Albert Edelfelt pagrindinėje mokyklose. Pagrindinė mokykla yra atidaryta 2009 metais, ir yra pirmoji integruota mokykla Porvoo mieste, kuri pritaikyta įvairioms mokomosioms veikloms, visiems mokiniams ir mokinių laisvalaikiui, čia yra net sauna ir baseinas. Mokyklos vertybės – tolerancija ir optimizmas. Joje dirba 45 mokytojai, 19 mokytojo padėjėjų, o mokinių mokosi – 600. Visų aplankytų mokyklų vadovai akcentavo, kad jie padeda mokytojui kaip lyderiui dirbti, kuria reikiamą aplinką. Visos mokyklos turi reikiamą kiekį įvairių mokymo priemonių. Jų matėme begales. Pradinėje mokykloje buvo įdomu stebėti pertrauką, kurios metu visi vaikai mokyklos kieme žaidė ir ilsėjosi. Nematėme vaikų peštynių, stumdymosi, negirdėjome garsesnių šūkavimų. Net ir pertraukų metu stebino ramybė.
„Kokiame pastate gyveni – tampi panašus į jį. Ypač svarbi mokyklos pastato architektūra, nes pastatas yra žmogaus kūno analogija“, – susitikime teigė vyriausias Suomijos nacionalinės švietimo tarybos architektas Reino Tapaninen. Jis akcentavo, kad būtent mokyklos aplinka skatina mokinių ir mokytojų kūrybingumą. Pasak jo, kiekvienas kabinetas turi būti savito dizaino, kuris motyvuotų mokinį mokytis dėstomą dalyką, pvz., šviestuvai išdėstomi žvaigždžių sistema. Permatomos mokyklos sienos suteikia atvirumo ir saugumo jausmą. Visi kabinetai pilni mokinių kūrybinių darbų. Matėme juos pritvirtintus ant sienų, langų, lubų.
Ypač visus lietuvius pedagogus sudomino Suomijos švietimo sistemos ypatumai: beveik neužduodama namų darbų. Jie, kaip ir kontroliniai, skiriami tik baigus pradinę mokyklą. Suomijoje trečdalis vaikų gauna papildomą pagalbą pradinėje mokykloje; du trečdaliai vaikų mokosi aukštojoje mokykloje – tai didžiausias procentas Europoje; mažiausi skirtumai pasaulyje tarp mokinių su aukščiausiais ir žemiausiais pasiekimais; vidurinę mokyklą baigia 93 procentai mokinių; mokytojams 2 val. per savaitę skiriamos profesiniam tobulinimuisi; Suomijos pedagogai privalo turėti magistro laipsnį; mokytojo profesija yra prestižinė, kaip gydytojo ar teisininko.
Dalyvaudama Ugdymo plėtotės centro projekte turėjau galimybę domėtis mokymo ir ugdymo naujovėmis, įgijau naujų patirčių, patobulinau bendrakultūrinę ir profesinę kompetencijas. Todėl galėsiu įgytas žinias pritaikyti pedagoginiame darbe.
Kviečiu savo kolegas ir rajono pedagogus dalyvauti Ugdymo plėtotės centro projektuose ir nuolat tobulėti.
Vilma Mekionytė
Jiezno gimnazijos
fizikos mokytoja
Laikraščio veiklą ir projektą „Gyvenimo medis augina naujas šakas“ iš dalies remia VšĮ „Medijų rėmimo fondas“ (2026 m. bendrai skirta suma – 38132 Eur).