Bendrystės prasmė – vienybėje ir darbuose

Prieš dešimtį metų pirmoji Birštono krašte susibūrusi Birštono vienkiemio bendruomenė savo veiklos sukaktį paminėjo jaukiame padėkos vakare, kuriame trumpai apžvelgė nuveiktus darbus, pasidalino ateities planais, padėkojo aktyviausiems nariams, socialiniams partneriams ir rėmėjams, susirinkusiuosius pradžiugino koncertu ir pavaišino jubiliejiniu tortu.

Birštono vienkiemio bendruomenės pirmininkui V.Kederiui ir jo atstovaujamiems nariams – Birštono savivaldybės vadovų padėka ir dovanos.

Birštono vienkiemio bendruomenės steigiamajame susirinkime 2003 metų lapkritį dalyvavo 33 nariai, jie išrinko tarybą iš septynių narių, pirmininko pareigas patikėjo Vytui Kederiui, o pavaduotojos – Birutei Vokietaitienei. Šie žmonės bendruomenei vadovauja iki šiol. Per dešimt metų narių skaičius išaugo iki 120 – ties, penkiasdešimt žmonių bendruomenę papildė vien tik praėjusiais metais, į jos veiklą įsitraukė aktyvaus, nestokojančio idėjų jaunimo. Tai, pasak B.Vokietaitienės, liudija apie gyventojų pasitikėjimą, pripažinimą ir įvertinimą.
„Darbai yra mūsų bendruomeniškumo prasmė, jie akivaizdžiai pastebimi kiekvienam,“ – pabrėžė Birštono vienkiemio bendruomenės pirmininkas Vytas Kederys, savo kalboje pirmiausia pasidžiaugdamas bendruomenės narių per dešimtmetį išsiugdyta vieningumo ir pasiryžimo dvasia kartu įgyvendinti ne vieną užsibrėžtą ar gyvenimo padiktuotą siekį, spręsti problemas ir tarnauti vienas kitam be atlygio.
Juk, kaip sakė V.Kederys, reikėjo ir laiko, ir supratimo, kad bendruomenė virstų kumščiu, įsiprasmintų žodyje „mes“, o jos nariai pasijustų esantys svarbūs ir reikalingi vieni kitiems, galintys kartu nuveikti daugiau socialinėje, kultūrinėje, projektinėje ir kitoje veikloje.
Apie tai, kokius tikslus sau kėlė besikurianti bendruomenė, jos nariai susirinkusiems papasakojo teatralizuotu vaizdeliu. „Birštono vienkiemio atstovai juodu ant balto surašė visus savo norus ir nunešė į Birštono savivaldybę. Rašte buvo išdėstyta, kad gyvenvietei reikia vandentiekio, kanalizacijos, centralizuoto dujų tiekimo, poilsio erdvių, asfaltuotų ir apšviestų gatvių, kad netektų kaip toj Klausučių ulytėlėj bristi per purvą, o moterys galėtų avėdamos aukštakulniais nueiti į kurortą,“ – jį pakomentavo B.Vokietaitienė. Jos teigimu, per dešimtmetį, padedant savivaldybei, šios svajonės išsipildė su kaupu.
Pasak V.Kederio, bendruomenės nariai suprato: norint susikurti aukštesnę gyvenimo kokybę, nepakanka kreiptis į valdžią, išdėstyti savo reikalavimus ir viltis, kad bus padaryta. Reikia ir patiems savo darbais, renginiais, projektais, talkomis prisidėti prie gyvenamosios aplinkos puoselėjimo.
Bendruomenės vadovai tikina, kad burdamiesi bendraminčiai apie pinigus negalvojo, koncentravosi į kultūrinę veiklą, koncertus, medžiagos apie krašto žmones rinkimą, bet europinių fondų parama jiems suteikė daugiau galimybių, praskynė kelią sumanymams. Organizuotų mokymų metu bendruomenės nariai įgijo projektų rašymui reikalingų įgūdžių ir patirties. Iš Birštono VVG skirtų lėšų pagal LEADER projektą „Etnokultūrinių tradicijų puoselėjimas Birštono savivaldybėje“ Birštono vienkiemio bendruomenė gavo lėšų trijų švenčių – Atvelykio, Žolinių ir teatro festivalio – organizavimui.
„Negyvenome uždarai, į senąsias tradicijas ir papročius atgaivinančias šventes kvietėme ir aplinkinių kaimų žmones, o klojimo teatro festivalį, į kurį susirinko per 300 žmonių, surengėme Matiešionių kaime, “ – sakė B.Vokietaitienė.
Pernai Žemės ūkio ministerijai teiktas projektas pagerino bendruomenės, o taip pat ir seniūnijos, materialinę bazę. Už gautas lėšas nupirkti stalai, kėdės, garso aparatūra naudojami renginių metu.
O pats svarbiausias bendruomenės darbas, turėsiantis išliekamąją vertę ir ateities kartoms, bus įgyvendinamas 2014 – aisiais. Gruodžio pabaigoje bendruomenės pirmininkas V.Kederys į rankas gavo būsimo gyvenvietės parko Saulėgrąžų gatvėje techninį projektą, netrukus prasidės rangos darbai. 1,2 ha apleistos žemės plote bus iškasti du tvenkiniai, įveistas parkas, apželdinta teritorija, nutiesti pasivaikščiojimų takai, įrengta vaikų žaidimų aikštelė ir renginių vieta.
„Labai svarbu, kad šiame projekte mūsų partneriu sutiko būti Birštono savivaldybė, žemę, reikalingą parkui, paėmusi visuomenės poreikiams,“ – akcentavo V.Kederys.
Artėja naujasis finansavimo iš europinių fondų laikotarpis, ir bendruomenės vadovai pripažįsta jau mąstantys, kokius būtinus darbus galėtų įtraukti į būsimą vietos veiklos strategiją. „VVG lėšomis prie seniūnijos buvo įrengta sporto aikštelė, prie bendrabučio – vaikų žaidimo aikštelė. O įvažiavimas į gyvenvietę labai nepatrauklus. Gal šią vietą reikėtų apželdinti, apšviesti, pastatyti stendą su seniūnijos žemėlapiu?“ – svarsto B.Vokietaitienė, V.Kederio įvardinta kaip bendruomenės siela ir daugelio idėjų sumanytoja.
Jubiliejinio renginio metu bendruomenės vadovams V.Kederiui ir B.Vokietaitienei įteikti du stilizuoti stiklo sparnai su palinkėjimais kilti patiems ir kelti bendruomenę. Gražiai padėkota ir kitiems bendruomenės kūrėjams, teatro, vokalinių ansamblių steigėjams, vadovams ir ilgamečiams nariams. Padėkos raštai skirti bendruomenės kūrėjai ir kaimo teatro atgaivintojai Dalei Banienei, krašto istorijos užrašytojai, teatro puoselėtojai Valei Petkevičienei, teatro ir saviveiklos senbuviams Rimvydui Juozui Klimavičiui, Jonui Kederiui, Danguolei Kederienei, Onutei ir Romualdui Armanavičiams, Birutei Onai Žibienei, Romutei Vinkšnienei, taip pat Ilonai Diškevičienei – už veržlų įsiliejimą į bendruomenę ir geranorišką pagalbą, Ramūnui Jakučioniui – už bendruomenės vėliavą, Romutei Zdanavičienei – už ilgametį vadovavimą ansambliams, Birštono kultūros centro direktoriui Zigmui Vileikiui – už geranorišką pagalbą, merei Nijolei Dirginčienei – už indėlį ir paramą, įgyvendinant bendruomenės projektus, žodžio laikymąsi.
Gėlėmis apdovanoti akordeonistas ir instrumentinio ansamblio vadovas Algimantas Jazbutis bei kūrybingoji kultūros organizatorė Beata Klimavičienė.
Šventės svečiai – Seimo narys Andrius Palionis, Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė, jos pavaduotojas Juozas Aleksandravičius, administracijos direktorius Valentinas Vincas Revuckas, monsinjoras dekanas Jonas Dalinevičius, Birštono kultūros centro direktorius Zigmas Vileikis, Birštono vienkiemio darželio – mokyklos direktorė Regina Gustaitienė, Matiešionių, „Nemajūnų santalkos“, Siponių, Birštono bendruomenių pirmininkės ir kiti – savo sveikinimo kalbose akcentavo tai, ką pastebėjo, pajuto, bendradarbiaudami su Birštono vienkiemio bendruomenės nariais, kartu spręsdami reikalus, būdami svečiuose. Tai – namų jaukumą, darbštumą, puikų pavyzdį, draugiškus santykius, pagarbą tradicijoms ir stiprų ryšį su žeme.
Kaip pastebėjo mons. J.Dalinevičius, gyvenant tokioje darnioje ir gausioje bendruomenėje, atėjo metas keisti gyvenvietės pavadinimą, kuris neatspindi realybės. Juk Birštono vienkiemis seniai prarado vieno kiemo su šuliniu sampratą ir sparčiai vejasi kurortą pagal žmonių gyvenimo kokybę.
Galbūt, kaip buvo juokais pastebėta, Birštono vienkiemiui dar dvidešimt metų vystytis iki kurorto lygio, tačiau jame gyvenantis kūrybingas jaunimas, savo darbais gražiai įsiliejęs į bendruomenės veiklą, prisidėjęs prie koncertinės programos rengimo, įrodė, kad ribą, skiriančią kaimą ir miestą, galima ištrinti kur kas greičiau.
Dalė Lazauskienė

1 2 ►