Sausis dar vadinamas pusčiaus, sausinio, rago, vilkų mėnesiu. Senovėje labai jo laukdavo, nes jis reiškė atgimimą. Mėnesio pradžia iki Trijų Karalių (sausio 6 d.) vadinama tarpušvenčiu. Tai – burtų, ateities spėjimų metas. Sakoma, kad diena jau pailgėjusi per gaidžio žingsnį.
Nuo Trijų Karalių (kartais laikoma, kad nuo Kalėdų) prasideda Mėsiedas, kuris tęsiasi iki pat Gavėnios pradžios (šiais metais tai bus kovo 5 d.). Mėsiedas – piršlybų ir vestuvių laikas. Važinėjant piršliais, pravartu pasižiūrėti, kuri Mėnulio fazė. Senoliai sakydavo, kad gero vyro iš jaunaties vedybų nelauk: dūks gyvenime, nenurims. Senagaly sukurta šeima irgi dažnai išyra.
Sausio 1-ąją Naujus 2014 metus sutiko švenčiantys pagal Grigaliaus kalendorių. 2014-ieji prasidėjo Mėnulio jaunatimi danguje. Tai pirmoji jaunatis po žiemos lygiadienio. Antroji jaunatis bus sausio pabaigoje. Tuomet – sausio 31-ąją – kai Gyvatę pakeis Arklys, naujųjų metų sutiktuves pradės švęsti kinai.
Sausio 25 –oji – Šv. Pauliaus atsivertimas ir žiemos vidurys arba Pusiaužiemis. Tądien iš barsuko (arba meškos) elgesio spręsdavo, kada ateis pavasaris. Manoma, kad koks oras šios dienos popietę, tokia bus ir antroji žiemos pusė. Ūkininkas turi eiti pasižiūrėti, kiek likę pašaro, ar nesušėrė gyvuliams daugiau nei pusės šieno.
Senoliai sakydavo, kad diena jau pailgėjusi per avinuko šuolį, o astronominis kalendorius rodo, kad nuo saulėgrąžos šviesiojo paros laiko padaugėjo valanda ir septyniomis minutėmis.
Per Pusiaužiemį savo aplinkoje reikėtų pažadinti gamtos gyvastį: tikintis geresnio obuolių derliaus, papurtyti apšarmojusias obelis, pabelsti į apsnigtus avilius – tada ir bitelės visu kamuoliu persirita ant kito korio. Ši diena būdavo laikoma virsmo į naują būseną tašku (posūkiu į pavasario pradžią), todėl būdavo paisoma ir daugybės draudimų: bulvių nevalgydavo, kad jos vasarą nekirmytų, vilnų nekaršdavo, neverpdavo, kad kandys išaustų drabužių neišvarpytų, vyrai jokių medžio dirbinių nedirbdavo, kad kirvarpos medienos neišvagotų, o bijodami, kad vasarą į kiemą gyvačių neprišliaužtų, į mišką malkų parsivežti nevažiuodavo.
Žiemos darbus seniau irgi derindavo su Mėnulio faze. Verpti geriausia pradėti pilnatyje, audeklą apmesti – senagalyje, tada siūlai nesisuks, gijos netrūkinės. Tinklus megzdavo prieš pilnatį, tai žuvų bus pilnas bradinys.
Orų spėjimai
* Koks sausis – tokia ir liepa.
* Jei sausis šiltas, negreit ateis pavasaris, o vasara bus lietinga.
* Šaltas sausis – vėlyvo pavasario lauk; jei sausis miglotas, bus šlapi metai.
* Jei sausio pradžia ir pabaiga graži – lauk gerų metų.
* Jei sausis miglotas, tai žiemos pabaiga snieguota.
* Jei sausis su migla, tai vasara su lietučiu.
* Sausio mėnesio šiaurės vėjai gerą derlių atpučia.
* Sniegena gieda – bus sniego.
* Jei zylė iš pat ryto tupi šešėlyje, naktį lauk šalčio.
* Lapė peliaut išėjo – sniegas atodrėkiu pakvipo.
* Medžiai miške braška – stiprų šaltį pranašauja.
* Jei katės ypač stropiai prausiasi, lauk blogo oro.
* Sausio 25 d. barsukas išlenda iš savo olos arba verčiasi ant kito šono. Jei saulėta diena, pamatęs savo šešėlį, vėl lenda atgal į olą, tada antroji žiemos pusė būnanti šaltesnė už pirmąją. Jeigu diena apsiniaukusi, barsukas pagalvoja, kad jau pavasaris ir į olą nebelenda – vadinasi, pavasaris jau čia pat.







Laikraščio veiklą ir projektą „Gyvenimo medis augina naujas šakas“ iš dalies remia VšĮ „Medijų rėmimo fondas“ (2026 m. bendrai skirta suma – 38132 Eur).