Minint žymaus lietuvių keliautojo, mokslininko, rašytojo Antano Poškos 110 metų gimimo sukaktį, Lietuvos keliautojų sąjunga baigė leisti Antano Poškos 8 knygų seriją „Nuo Baltijos iki Bengalijos“, o lapkritį organizavo ekspediciją į Indiją šio keliautojo keliais.
Lietuvos keliautojų sąjungos ekspedicijos dalyviai su Lietuvos ambasados Indijoje ministre patarėja D.Mickevičiene įsiamžino prie 1931 m. Mahatmos Gandžio A.Poškai dovanotos drobulės. R.Puišys – pirmas kairėje.
Prienų rajono žmonėms A.Poška gali būti įdomus dėl to, kad 1929 metais keliauti į Indiją jis susiruošė su mūsų kraštiečiu žurnalistu Matu Šalčiumi iš Čiudiškių. Kaip teigiama, judviem nuvažiavus tūkstančius kilometrų motociklu po Europą, Afriką, Aziją, bendra kelionė nutrūko Irane dėl tarpusavio nesutarimų ir techninių kliūčių, todėl Indiją jie pasiekė atskirai.
Antanas Poška savo kelionėje užtruko aštuonerius metus, ekspedicijas po Indiją derindamas su studijomis ir moksliniais darbais Bombėjaus ir Kalkutos universitetuose, garsindamas Lietuvos vardą šioje šalyje. Lapkritį vykusios ekspedicijos į šią tolimąją šalį iniciatorius Lietuvos keliautojų sąjungos prezidentas Algimantas Jucevičius Antaną Pošką pavadino Lietuvos keliautojų patriarchu, pirmuoju simboliniu šalies ambasadoriumi, kuris esperanto kalba nešė žinią pasauliui apie Lietuvą, tyrinėjo to krašto kultūrą, filosofiją, buvo susitikęs su tokiais šviesuoliais kaip Mahatma Gandis, Rabindranatas Tagorė.
Apie tai, kaip lapkritį Indijoje buvo paminėtas keliautojo Antano Poškos atminimas, „Gyvenimui“ papasakojo netoli Išlaužo įsikūrusios kaimo turizmo sodybos „Šaltupis“ savininkas, keliautojas ir fotomenininkas Raimondas Puišys, kuris turėjo progą prisijungti prie ekspedicijos dalyvių ir aplankyti su A.Poškos veikla susijusias vietas: Vakarų Himalajus, Delį, Varanasį, Kalkutą.
Ekspediciją organizavo Lietuvos – Indijos forumas, Lietuvos keliautojų sąjunga, Lietuvos ambasada Indijoje, Lietuvos žurnalistų sąjungos kelionių ir pramogų klubas, kelionių organizatorius „Vilturas“.
R.Puišio teigimu, A.Poškos vardas Indijoje buvo paminėtas oficialiuose renginiuose, kuriuose dalyvavo ir aukšto rango diplomatai. Lapkričio 12–13 dienomis Delyje vykusios tarptautinės prekybos mugės metu buvo atidarytas Lietuvos stendas ir šia proga J. Nerhu universitete buvo surengta Indijos ir Lietuvos diplomatinių ryšių 20 – mečiui skirta konferencija. Į ją atvyko Lietuvos užsienio reikalų ministas Linas Linkevičius ir Lietuvos ambasadorius Indijoje Laimonas Tallat-Kelpša. Jie atidarė fotografijų parodą „Antanas Poška Indijoje“. Prie šio renginio organizavimo nemažai prisidėjo Lietuvos ambasados Indijoje ministrė patarėja Diana Mickevičienė.
Lapkričio 18 d. ekspedicijos dalyviai dalyvavo mokslinėje konferencijoje „Indija ir Lietuva XX amžiuje: keliautojai, mokytojai ir mokslininkai“, kuri buvo surengta Kalkutos universitete. Joje Vilniaus universiteto Orientalistikos centro mokslininkai prof. Audrius Beinorius, Vytis Vidūnas ir Valdas Jaškūnas pristatė Antano Poškos atliktus tyrimus Indijoje, pasakojo apie Lietuvos ir Indijos mokslines sąsajas, kurių pirmtakai buvo keliautojas A.Poška bei filosofas Vilhelmas Storosta -Vydūnas.
Keliautojai turėjo progą pabendrauti su M.Gandžio anūke Tara Gandi.
Pasveikinti konferencijos dalyvių atvyko ir Bengalijos aukštojo mokslo ministras Bratja Basu. Kalkutos universitete taip pat atidaryta fotografijų ir dokumentų paroda, skirta Antano Poškos kelionei į Indiją.
Pasak R.Puišio, lietuvių keliautojų grupė aplankė Mahatmos Gandžio memorialą ir susitiko su Indijos nepriklausomybės kovos lyderio Mahatmos Gandžio anūke Tara Gandi Bhatačardži. Lietuvos ambasados Indijoje ministrė patarėja Diana Mickevičienė ir lietuvių keliautojų grupė jai pristatė Antano Poškos dukros Laimutės Kisielienės išsaugotą ir ambasadai paskolintą šeimos relikviją – 1931 metais Mahatmos Gandžio Poškai dovanotą drobulę su Indijos nepriklausomybės kovų simboliais. Šis įvykis aprašytas A.Poškos atsiminimų knygoje „Nuo Baltijos iki Bengalijos“ VIII tome. Garsaus žmogaus anūkė dėkojo lietuviams už jos senelio atminimo išsaugojimą.
Kaip pasakojo Raimondas Puišys, be oficialių susitikimų, Lietuvos keliautojų ekspedicija įveikė tūkstančius kilometrų po Indiją, nuolat stebėdamiesi šios šalies gyvenimo kontrastais.
Didingos architektūros Aukso šventyklaVaranasyje, Tadž Mahalas bei Raudonasis fortas Agroje labai kontrastavo su neturtingųjų gyvenamaisiais rajonais. Keliautojai gatvėse matė skurde, antisanitarinėmis sąlygomis gyvenančius žmones, kiekviename žingsnyje į juos tiesėsi elgetaujančių vaikų ir luošių rankos. Stebino tai, kad, nepaisant kovos dėl kiekvieno duonos kąsnio, indai ir be alkoholio, kurį vartoti viešose vietose draudžiama, atrodo atsipalaidavę ir patenkinti savo likimu, europiečiams jų gyvenimas panašus į nepertraukiamą šventę. Išpažįstantys hinduistų religiją praktikuoja įvairius ritualus, aukoja dievams, gatvėse rengia jų pagerbimo procesijas, atlieka religines apeigas šventovėse, švenčia įvairius gyvenimo ciklo įvykius, tam tikru metu vyksta į piligrimystės centrus.
R.Puišys ir jo bendrakeleiviai nepraleido progos apsilankyti Varanasyje – induistams svarbiame budizmo centre, kurio kasdienybė europiečiams paprastai sukelia kultūrinį šoką. Į šį miestą prie šventosios upės Gangos plaukia tūkstančiai induistų iš viso pasaulio, vieni čia Gangos vandeniu nuplauna ligas ir nuodėmes, aukoja dievams nesuskaičiuojamoje galybėje šventyklų, vakarais dalyvauja festivaliuose, kiti atkeliauja numirti, trokšdami po mirties būti sudeginti ant upės kranto ir išbarstyti joje. Buvimo Varanasyje dienomis lietuviai gatvėse nuolat sutikdavo laidotuvių procesijas, o panorėję į kremacijos laužus pažvelgti iš arčiau, pasigailėjo nepaisę viešbučio tarnautojų perspėjimų – jų vos neįviliojo į spąstus pasipelnyti iš užsieniečių siekę vietiniai gatvės vertelgos. Atsilyginti iš keliautojų buvo prašoma visur, kur tik keliautojai išsitraukdavo fotoaparatus.
Kaip ir kitose kelionėse, taip ir šioje, Raimondas Puišys nepaleido iš rankų fotoaparato. Jo manymu, geriau vieną kartą pačiam pamatyti, nei išgirsti įspūdžius iš kito. Geriausias nuotraukas jis atrinko būsimai parodai apie Indiją, kurią surengti žada Užsienio reikalų ministerija.
Dalė Lazauskienė
Raimondo Puišio nuotraukos
Laikraščio veiklą ir projektą „Gyvenimo medis augina naujas šakas“ iš dalies remia VšĮ „Medijų rėmimo fondas“ (2026 m. bendrai skirta suma – 38132 Eur).