Sausis

Kalendorius rodo žiemą.
Ir tikrai,
už lango – sausis:
murzinas ir susivėlęs,
balomis aptiškęs,
nuo purvynių
papilkėjęs,
gal
Alzheimeriu susirgęs,
ar trumpam pametęs protą
stebina visus:
šalčio diržą nusimetęs,
basakojis, be baltos kepurės,
kviečia pumpurais grožėtis,
vabalėlius puoton kviečia,
o našlaitei pats priskynė
žibuoklėlių puokštę.
Nabagėlis, nebežino,
ar čia verkti,
ar čia juoktis.
Alma DJ

Tad išeinu

L.N.Rasimavičius-Rasimas

Kiek daug pavasarių čia Nemunas išplukdė,
Daugybė vasarų čia maudėsi sukaitę,
Čia rudenys ir žiemos savo galią rodė,
O man jaunystės metai, – derlių skaitė…

Nepykit ant manęs Jūs suvalkietiškos mergaitės
Juodų, žalių ir mėlynų akių,
Nesuviliojo geras Jūsų kraitis,
Tad į vingiuotą kelią išeinu.

Ieškot prie jūrų balto smėlio juostos,
Kur ošia bangos, liemenys liauni,
Kur jūros vėtrų muzikos apjuostas
Stebuklų uostas, jo kalba paini.

Tad išeinu kaip ir kiti išėjo,
Jei primiršti, pamirš taip ir mane,
O žiemos čiuoš kaip čiuožė upių vingiais paskui vėją
Ir vasaros vis prausis Nemune.
1957 m. spalis, Prienai

Vidutė Lipkevičienė, Pieštuvėnai
„…eiliuotai surašiau, kas artima širdžiai, kas neramu, kuo džiaugiuosi…“

Bėga metai
Minutės lekia tarsi vėjas,
O valandėlės iš paskos.
Čia rytas, čia jau vakarėlis –
Praėj diena – jau lauk kitos.
Nevartyk kalendoriaus, nereikia,
Tų dienų jau nerasi jame.
Kalendorius dienas tiktai skaito,
Bet atgal negrąžina, deja.
Kalendorius dieneles greitai verčia,
Lyg vėjas nukritusius lapus
Savaitės, mėnesiai taip pat prabėga –
Ir vėl jau švenčiame Naujus Metus!
Vaikystė pralėkė kaip vėjas.
Jaunystę bėgant dar mačiau.
Kai smilkiniai pradėjo balti
Tai aš tiesiog nepajutau.
Kas galėtų metų tėkmę stabdyti,
Leistų džiaugtis jaunyste visiems.
Bet ji kaip viesulas lekia
Ir sugrąžinti jau nieks nebegalės.
Kiek laiko jau prabėgo,
Kiek metų nugyventa,
O mūs jaunystę, mūsų grožį
Atspindi mūsų metai.
Dievuliui turim padėkoti,
Visur jo esam lydimi.
Nors kiek metelių bepraeitų,
Jauni mes esam širdimi!