Rubrika Žmonės

Prienietei Angelei Redeckienei, kovo 13 dieną švęsiančiai garbingą 80 -ties metų jubiliejų, likimas nepašykštėjo malonių. Davė supratingus, mylinčius ir skatinusius mokytis tėvus – galbūt todėl ji per visą gyvenimą nuo tėviškės nenutolo… Apdovanojo darnia šeima – su vyru Ottu, užauginę dukrą Iną ir sūnus Rimantą bei Valdą, sulaukę 9 vaikaičių, šeimos židinį iki šiol kūrena kartu. Padėjo pasirinkti mėgstamą mokytojos darbą, ja svajojo tapti nuo septintos klasės ir nenusivylė – auklėtiniai vis dar nepamiršta jos, … Skaityti toliau →

Pastarosiomis savaitėmis ne vienam teko susidurti su išvedžiojimais, kad tie mūsų istorijos akcentai beverčiai, kad svarbiausia susitvarkyti patogų gyvenimą dabar. Tokius išvedžiojimus dažniausiai inspiruoja tie, kurie kažkada buvo visuomenės dėmesio centre, o dabar to dėmesio yra netekę. Todėl šiuo metu dažnai akcentuojamas tarpukario valstybininkų, savivaldybininkų pavyzdys juos ne tik erzina, bet ir pykina. Mat jie savo aura, nesavanaudiška meile Tėvynei, profesiniu pasiruošimu ir piliečio atsakomybe niekada nepakils iki mūsų didžiavyrių, kaip krašto, taip ir visos Lietuvos … Skaityti toliau →

Buvusi ilgametė Pieštuvėnų kaimo felčerė Ona Januškevičienė daugelį metų rūpinosi šio krašto žmonių sveikata. Su Pieštuvėnais susijęs ir visas jos gyvenimas ir labai gražu, kad ir jos vaikų gyvenimas. Gražiai išpuoselėtoje Januškevičių sodyboje šiuo metu gyvena Ona Januškevičienė, sūnus Evaldas su šeima, Visai šalia, naujame name, įsikūrė ir sugrįžusi dukra Palmira su vyru, dažni svečiai Pieštuvėnuose ir jau savus gyvenimus kuriantys jų vaikai. Tad ir šventės dieną – minint Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmetį – prie … Skaityti toliau →

Vasario 20 d. Prienų r. savivaldybės meras A. Vaicekauskas pasveikino kartu su Lietuva 100 metų jubiliejų švenčiančią Mauručių (Veiverių sen.) gyventoją Magdeleną Skučienę ir palinkėjo jai stiprybės bei geros sveikatos. Gražių žodžių jubiliatei negailėjo ir Veiverių seniūnas V. Ramanauskas, jo pavaduotoja A. Lazdauskienė, bendruomenės „Mauručia“ vadovė E. Cikanavičienė. M. Čekavičiūtė – Skučienė gimė Veiverių valsčiuje, gausioje 11 vaikų šeimoje. Nors garbingą jubiliejų mininčiai senolei jėgos neleidžia ilgai šnekučiuotis, bet apie tuos metus, kai tarnavo pas … Skaityti toliau →

– Atrodo, kad taip reikėjo gyvent. Nuo Dievo skirtas tas gyvenimas. Mačiau jo visokio. Atsimenu. O kaip gero laiko neatsiminsi? – apie laiką ir save laike, belaukdama garbingų svečių, kalbėjo 97 -ąsias savo gyvenimo Kalėdas pasitinkanti Izabelė Vilkienė iš Klebiškio arba taip vadinamos Vilkynės. Pragyvenusi garbingą amžių gerbiama Izabelė rodo pro langą į pakalnę, kur tėviškė. Kur netrukus atvykę svečiai eis uždegti Atminimo žvakelės prie paminklinio akmens Tauro apygardos partizanui Jonui Valentai – Čempionui. „1949 … Skaityti toliau →

– Labai gera bendrauti su gerais žmonėmis, bet nereikia smerkti ir blogųjų. Patarnavimas kitiems man teikė džiaugsmą. Labai norėjosi visą laiką padaryti ką nors gero Birštonui, bažnyčiai, – mintimis apie gyvenimą ir pašaukimą, paminėjusi garbingą Jubiliejų artimųjų draugijoje, dalijosi pirmoji Birštono Caritas pirmininkė, Gyvojo Rožinio narė Onutė Valatkaitė. Gerbiama Onutė tvirtai įsitikinusi, kad Caritui reikalinga širdis. Būtent ją, išdabintą rūtos šakelėmis, simbolinę, su užrašu 80, Onutė ir laiko savo namų garbingoje kertelėje, prie Šventųjų paveikslų, … Skaityti toliau →

šypsodamasis sako gražų 75 – tąjį savo gyvenimo rugpjūtį per Žolinę pasitikęs Justinas Beleška iš Kampiškių. Kai asfaltuotu miško keliuku pirmą kartą eini iki šio svetingo šeimininko sodybos, čia pat ir suabejoji – ar tai Kampiškių kaimas, ar tikrai Kampiškių gatvė? Kaip tikina gerbiamas Justinas, jis gimė ir augo Kampiškiuose, o dabar gyvena Kampiškių gatvėje. Vietovės pavadinimą žymi jo paties tarp senelio sodintų medžių pakabinta valtelė su užrašu. 2000 -aisiais metais, nenorėjęs prarasti tėviškės, jis … Skaityti toliau →

sako ilgametė medicinos darbuotoja Aurelija Jaruševičienė, prieš Žolines pasitikdama gražų 80 metų Jubiliejų. Drauge su vyru Jonu šiais metais, per Jonines, minėję savo bendro gyvenimo Deimantines vestuves, abu tikina, jog svarbiausia, kad galėjo ir gali džiaugtis dukromis, žentais, anūkais ir proanūkiais, su kuriais juodu sieja be galo stiprūs, tvirti ryšiai, abipusis dėmesys, pagarba. Kartu švenčiamos ir didžiosios metų, ir šeimos šventės. „Kad dar taip būtų ir toliau“, – kukliai prasitaria ir mintimis, versdami nuotraukų albumus, … Skaityti toliau →