Rubrika Kultūra: mumyse ir šalia mūsų

1931 m. vasario 19 d. laiške Klimams į Paryžių Vaižgantas rašė: „O būti norisi, nors ir numirus. Aš visomis pajėgomis protestuoju prieš nebūtį. Aš – būsiu“. Ne veltui perspėjama: norėk atsargiai, nes noras gali išsipildyti. Sakydamas, jog norisi būti, Juozas Tumas, ko gero, nė keisčiausiame sapne nesapnavo, kad neturėsime jo kapo, kad jis ir liks tarsi nemiręs. O ypač jis gyvas šiais, 2019-aisiais, Vaižganto, metais. Minimas ne ik gimtojoje Aukštaitijoje, Kaune, bet ir visoje Lietuvoje … Skaityti toliau →

– Kiekviena pėda čia mano įminta, kiekvienas medis – išlaipiotas. Štai tam Vilniaraistyje stebėdavau pelėdžiukus. O raisto pavadinimas kilęs nuo to, kad samanos kaip vilnos buvo. Jas veždavo panaudoti statyboms į Jiezną, – taip nesustodamas, kol važiuojame į Nibrius pas naujakurius Ramintą ir Kęstutį Zaicevičius, Jiezno seniūnas Algis Bartusevičius pasakoja apie tas vietas, kurias pravažiuojame. Tad tikrai tokią kelionę, ypač šiemet, kai minime vietovardžių metus, galima pavadinti edukacine. Pravažiuojame Apušoto, Šilinių kaimus. Štai ir Martinonių … Skaityti toliau →

Kas yra šventė? Ar per šventę būtina linksmintis? Kiekvienas, ko gero, turi savo supratimą ir paaiškinimą. Bet svarbiausia – šventė turi sukelti teigiamų išgyvenimų, sužadinti gerą nuotaiką, leisti pasireikšti kiekvienam dalyviui. Šventei turi būti priežastis.       Tokia priežastimi klubo nariams jau ne pirmus metus yra Sekminės. Rytas – dvasinei ramybei bažnyčioje, po pietų – vaišės ir linksmybės. Taip visada buvo, nė viena lietuviška šventė be vaišių neapsieidavo. Šventės, minimos metų metus, yra atėjusios … Skaityti toliau →

2019 – Vietovardžių metai Kodėl Prienai vadinami Prienais? Mūsų gimtasis miestas yra Prienai. Istoriniuose šaltiniuose apie Prienus užsimenama jau nuo 1502 m., miestas pradėjo augti XVII a., kai LDK kunigaikštis Aleksandras Prienų dvarą ir apylinkių žemes padovanojo didikui Mykolui Glinskiui, jam valdant 1604m. pastatyta pirmoji Prienų bažnyčia. XIX a. miestas dar labiau išaugo – 1827 m. buvo 1972 gyventojai, o naujausiais duomenimis 2018 m. – 8623 gyventojai. Miesto vardas tikriausiai yra asmenvardinės kilmės – dar … Skaityti toliau →

Užuguosčio Šventų apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčioje vykęs Europos muziejų nakties renginys tapo gražia švente. Kažkada vaikystėjė nuo Liciškėnų kalvų atrodęs toks tolimas ir nepažintas mūsų krašto kampelis dabar tapo mano nuostabia pažinimo versme, kaip ir Jieznas, Birštonas, Panemunis, Kašonys, Verbyliškės ar Pikelionys, kur visuomet norisi sugrįžti, paeiti paprastu kaimo takeliu, susitikti su nuostabiais žmonėmis. Žmonėms, kurie domisi savo krašto šaknimis, vertina tavąsias pastangas,niekada neatsakysi, padėsi ir visada būsi su jais. Susipažinęs su veiklia Užuguosčio … Skaityti toliau →

2019 – Vietovardžių metai: Konkursas „Mano kaimo, miestelio, miesto vardas“ Yra Šilavoto pašonėje toks kaimas. Kadaise buvęs didžiausias ir gausiausiai apgyventas ne tik savo parapijoje, bet ir visoje Lietuvoje. Keistu pavadinimu. „INGAVANGIS. Oi, kaip man patinka, kad jo niekas iš karto neįsimena, neištaria, kad niekas nemoka kirčiuoti. Šis pavadinimas man skamba kaip liaudies sutartinė, skamba kaip džiazas, skamba kaip visa simfonija. Paslaptingas jotvingiškas kaimo vardas – išdidus“, – tikina iš jo kilusi garbi poezijos ir … Skaityti toliau →

Rašydama apie Kalvių kaimą pagal Algirdo Guso prisiminimus trumpai aprašiau Būblių šeimą. Nežinau, ar pavyks surinkti išsamesnės medžiagos apie visus Kalvių kaime gyvenusius žmones, bet pasinaudodama jų palikuonių ir savo skurdžiais prisiminimais pateikiu žiupsnelį pabirų apie kitus gyventojus. Gelčių šeima Antano ir Bronės Gelčių sodyba glaudėsi prie Ošvenčios upelio. Nuo pat mano girininkavimo pradžios ją prisimenu, kaip vieną iš tvarkingiausių. (Tuo laiku geriausiai buvo tvarkoma Skaudžių sodyba). Vasaromis gražiausiomis gėlėmis džiugindavo prie namo prigludęs darželis. … Skaityti toliau →

Iš Daivos Venclovienės parengto pranešimo Būsimasis etnologas gimė 1939 m. per Juozines Skriaudžiuose (Prienų r.). Vaikystė nebuvo lengva. Vienerių metų jis neteko tėvo, o visa tėvo giminė buvo emigravusi į JAV, motinos brolis buvo išsiųstas į lagerį, o jo šeima ištremta… Sovietinė valdžia sunkiomis ekonominėmis sankcijomis ir žiauria moraline prievarta atkaklią jo motiną įtikinėjo stoti į kolūkį. Nors gyvenimo aplinkybės buvo nepalankios, J. Kudirka, padedamas ir palaikomas motinos, su jam būdingu užsispyrimu siekė viduriniojo mokslo. … Skaityti toliau →

„Mes neklystamai žinome, kad žemę kartais aplanko išskirtinio likimo žmonės, kurie paliudija dangaus blyksnius, kurie pasako, kad žemė sukurta ne vien žemės labui, kad ji – amžinybei. Jie tai pasako ir milijonai tuo patiki. Gyvenimas niekuomet nebus lengvas, jam visada reikės šviesos, – todėl jie ir ateina, tie žvaigždžių pasiuntiniai. Jie krinta į žemę aukso lietumi, sidabro spinduliais ir žmonės, kuriuos jie paliečia, pasijunta stipresni, tampa drąsesni. Aukso spinduliais apipinta gyvybė veda mus iš tamsos … Skaityti toliau →