Rubrika Kultūra: mumyse ir šalia mūsų

Žodžio keliu: Lietuvos jaunųjų kalbininkų konkursas, skirtas kalbininkams Jonui Kazlauskui ir Antanui Lyberiui atminti

Gabija Kuzmickaitė, I d kl. Kalba – motinos ir laisvės rankos Kalba lydi mus kiekviename žingsnyje. Tik mes žodžius gimtoji kalba visi suprantame skirtingai. Vieniems tai asocijuojasi su istorija, kitiems tapatinasi su begaline galia, kuri gali tiek nušviesti, tiek apniaukti mūsų gyvenimą. O kas gi man yra gimtoji kalba? Gimtoji kalba man yra visa ko pradžia, kalba, kuri man paruošė pamatus, leido sužydėti mano mintims, jausmams. Gimtosios kalbos mes negalime pasirinkti, mes ją gauname kartu … Skaityti toliau →

Rubrikoje Kultūra: mumyse ir šalia mūsų | Komentavimas išjungtas įraše Žodžio keliu: Lietuvos jaunųjų kalbininkų konkursas, skirtas kalbininkams Jonui Kazlauskui ir Antanui Lyberiui atminti

„Pasaulis mano knygų lentynoje“

Priimti iššūkius sudėtingose gyvenimo situacijose – didelis išbandymas kiekvienam žmogui. Iš kitos pusės – galimybė ieškoti naujų, kūrybinių sprendimų. Kas ieško – visuomet suranda ir atranda. Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir karantino metu nepaleidžia skaitytojų iš savo dėmesio lauko ir nuolatinės globos. Balandžio mėnesį biblioteka kvietė skaitytojus dalyvauti kūrybiškiausios knygų anotacijos konkurse „Pasaulis mano knygų lentynoje“. Konkurso idėja suviliojo, juolab kad knygos augina žmogų, jo pasaulėžiūrą, turtina vidinį pasaulį, atveria neribotas pažinimo galimybes. Perskaitytos (ypatingai … Skaityti toliau →

Rubrikoje Kultūra: mumyse ir šalia mūsų | Komentavimas išjungtas įraše „Pasaulis mano knygų lentynoje“

Istorija apie gyvenimus šalia bažnyčios (II)

Prievolės bažnyčios valstiečiams Vilniaus vyskupas Steponas Pacas 1675 m. kovo 6 d. nustatė amžinai galiosiančias prievoles Balbieriškio bažnyčios valstiečiams: kiekvienas, turintis (nuomai) vieną ketvirtį valako žemės (apie 5 ha), privalo kiekvieną savaitę tris dienas dirbti dvare (bažnyčios–J.A.) su pakinkytais jaučiais, činšo mokėti po 10 lenkiškų zlotų, duoti duoklę žąsimis, gaidžiais ir kiaušiniais, du kartus per metus su savo jaučiais nuvežti dvaro krovinius į Kauną ar Vilnių, moterys ne baudžiavinio darbo dienomis privalo daržus suarti, išakėti, … Skaityti toliau →

Rubrikoje Kultūra: mumyse ir šalia mūsų | Komentavimas išjungtas įraše Istorija apie gyvenimus šalia bažnyčios (II)

Lietuvos jaunųjų kalbininkų konkursas, skirtas kalbininkams Jonui Kazlauskui ir Antanui Lyberiui atminti

Emilija Žilionytė, Prienų „Žiburio“ gimnazijos I a kl. (III laipsnio diplomas) Ačiū, neišnyk! Pradėjau kalbėti būdama visai maža, vos dvejų-trejų metų mergytė. Mano pirmieji žodžiai buvo tokie, kokie įprasti visiems: mama, tėtis, močiutė, senelis… Šie mano mylimi žmonės už kiekvieną mano mažutį darbelį ar pastangą, glostydami mano galvelę, sakydavo: „Ačiū, Emilyte!“ Tada jausdavausi labai svarbi. Man augant, žodžių skalė prasiplėtė. Pati išmokau žodį ačiū: Ačiū, mama! Ačiū, tėti… Prisimenu vieną vaikystės įvykį. Močiutė man padovanojo … Skaityti toliau →

Rubrikoje Kultūra: mumyse ir šalia mūsų | Komentavimas išjungtas įraše Lietuvos jaunųjų kalbininkų konkursas, skirtas kalbininkams Jonui Kazlauskui ir Antanui Lyberiui atminti

Lietuviško žodžio sargyboje

Dažnai girdime, kad mūsų gimtoji kalba tarsi medis, pagairėse blaškomas vėjų, kad ją reikia aprengti, apglėbti, sušildyti. Žinodami savo tautos ir kalbos istoriją, negalime ignoruoti šios minties. Atvirkščiai, turėtume būti budrūs ir aktyvūs savo gimtosios lietuvių kalbos gynėjai ir puoselėtojai. Gal keista, kad kalbame, jog reikia ją saugoti ir nuo kažko ginti, kai kalba turi valstybinės kalbos statusą. Iš tiesų, kalba teisiškai labiausiai apsaugota, jeigu prisimintumėme, jog ji yra buvusi podukros vietoje. Šiandien pavojus kitoks … Skaityti toliau →

Rubrikoje Kultūra: mumyse ir šalia mūsų | Komentavimas išjungtas įraše Lietuviško žodžio sargyboje

Viešpaties Prisikėlimas su Nikodemo Silvanavičiaus mozaika

Švenčiame krikščionims pačią svarbiausią šventę KRISTAUS PRISIKĖLIMĄ. Laikmečiui būdinga sumaištis ir nerimas. Šiomis dienomis noriu pakviesti prisiminti ar galbūt atrasti žmogų dailininką Nikodemą Silvanavičių, nors daugelis jį tarsi ir žinome. Gyvenime patyrė daug nerimo dėl neturto, nuomojamo būsto gausiai šeimai sostinėje, liūdesį dėl žmonos ligos ir netekties, o vis dėlto jis sugebėjo kurti tokį meną, kuris išliko ir liks ilgam. Liūdesio ir didelių išgyvenimų akivaizdoje sunku švęsti, trūksta kažkokio žmogui vientisumo, tam tikro būties tikrumo. … Skaityti toliau →

Rubrikoje Kultūra: mumyse ir šalia mūsų | Komentavimas išjungtas įraše Viešpaties Prisikėlimas su Nikodemo Silvanavičiaus mozaika

Tautodailininkė Angelė Rauktienė: „Norint tęsti tradicijas, neužtenka, kad margutis būtų gražus“

Tautodailės metams Margučių marginimas – tai viena iš unikalių tautodailės sričių, atsispindinti per šimtmečius susiformavusias velykines lietuvių liaudies tradicijas. Dar prieš 50 metų tradiciniu margučių marginimu užsiimdavo ir vaikai, ir suaugusieji, tačiau iš Veiverių kilusi tautodailininkė, margučių margintoja, Angelė Rauktienė pastebi, jog šiais laikais į šį amatą žiūrima ne kaip į tradiciją, o kaip į žaidimą, todėl senieji marginimo būdai ir raštai Lietuvoje po truputį nyksta. – Artėjant šv. Velykoms, pokalbį pradėkime nuo šventinio simbolio … Skaityti toliau →

Rubrikoje Kultūra: mumyse ir šalia mūsų | Komentavimas išjungtas įraše Tautodailininkė Angelė Rauktienė: „Norint tęsti tradicijas, neužtenka, kad margutis būtų gražus“

Ar ateityje muziejus netaps muziejine vertybe?

Remiantis paskutiniais Kultūros ministerijos duomenimis, 2018 metais Lietuvoje muziejų lankomumas buvo didžiausias per pastaruosius dešimt metų. Tiesa, bene daugiausia žmonių pritraukia tokios populiarios vietos, kaip Lietuvos Jūrų muziejus, Trakų istorijos muziejus, nacionaliniai muziejai. Todėl visuomenė vis dar aktyviai diskutuoja ne tik apie nacionalinės bet ir regioninės kultūros reikšmę modernėjančiame pasaulyje bei vietų, kuriose ji saugoma, svarbą šiuolaikinėms kartoms, kurių rankose ateityje atsidurs Lietuvos ir jos regionų tapatumas. Anot Prienų krašto muziejaus direktorės Lolitos Batutienės, nuomonė, … Skaityti toliau →

Rubrikoje Kultūra: mumyse ir šalia mūsų | Komentavimas išjungtas įraše Ar ateityje muziejus netaps muziejine vertybe?

Istorija apie gyvenimus šalia bažnyčios (I)

„Tolima nedidelių miestelių, juos administravusių dvarų ir bažnyčių istorija tebėra labai fragmentuota, – kalba istorikas, Balbieriškio Tolerancijos centro vadovas Rymantas Sidaravičius, – pavyzdžiui, miškakirčių gyvenvietė Birštono giriose prie trijų upių – Ringio, Peršėkės ir Nemuno – pirmąkart paminėta 1502 metais, vėliau atsiradęs dvaras, įsteigta katalikų parapija, o bažnyčia pastatyta apie 1520 metus“. Pasak R. Sidaravičiaus, istorija šiam Užnemunės miesteliui nebuvo dėmesinga: Balbieriškį valdę svetimtaučiai dvarininkai rūpinosi tik verslais ir darbo jėga, konkuravo su bažnyčia dėl … Skaityti toliau →

Rubrikoje Kultūra: mumyse ir šalia mūsų | Komentavimas išjungtas įraše Istorija apie gyvenimus šalia bažnyčios (I)

Vieno eksponato istorija

Šiemet Sakralinis muziejus ekspoziciją papildė nauju eksponatu knyga „Jėzau, pasitikiu tavimi!“, išleista 1942 m. Kaunas. 22 p. Formatas: 11×7 cm. Pal. T. Matulionio kanonizacijos bylos postuliatorius kun. M. Talutis padovanojo muziejui Kaišiadorių katedroje rastą leidinį „Jėzau, pasitikiu tavimi.“ Tai – mažo formato Gailestingumo pamaldumo populiarinimui skirta knygelė. Kaišiadorių katedroje 2015 m. duris atvėrė naujai įrengta Dievo gailestingumo koplyčia. Dievo gailestingumo koplyčioje yra saugomos Šv. Jono Pauliaus II ir Šv. Faustinos relikvijos, o centrinėje altoriaus dalyje … Skaityti toliau →

Rubrikoje Kultūra: mumyse ir šalia mūsų | Komentavimas išjungtas įraše Vieno eksponato istorija