Kai svečiavausi pas Mindaugą Putucką Užuguostyje, jis sakė, kad į mamos tėviškę ūkininkauti sugrįžo prieš dešimt metų, mamos broliui Juozui Karveliui pasiūlius dirbti žemę.

Mindaugas prisiminė, kad teko viską pradėti nuo nulio, nes nebuvo technikos. Iš pradžių dirbo 10 ha žemės, o šiuo metu dirbamos žemės plotus padidino iki 18 ha. M. Putucko ūkis – ekologinis. Kiekvienais metais jis gauna iš „Ekoagros“ sertifikatą, patvirtinantį, kad gamina ekologišką produkciją.

– Antrus metus gyvulių nesertifikuoju, užsiimu tik augalininkyste, – teigia Mindaugas. – Sėju kviečius, rugius, miežius, avižas, žirnius. Ankštinė kultūra yra privaloma sėjomainai, nes dirvožemis sukaupia azotą, pagerina dirvožemio struktūrą.
Mindaugas sako turintis visus padargus, reikalingus darbams: du traktorius, kombainą, tačiau pačios naujausios technikos kol kas įpirkti dar negali. Visus darbus ūkininkas dirba pats vienas ir tikina, kad, esant galimybei, dirbamos žemės plotus plėstų iki 30 ha.

Gimęs Migonyse, netoli Kalvių, gyvenęs Pasvalio rajone, sugrįžęs dirbti senelių žemės į Užuguostį, Mindaugas pajuokauja: „Žmonos neturiu, tai žemę labai myliu“. Jis Stakliškių seniūnijoje yra jauniausias ekologinio ūkio savininkas.

– Kai technika negenda, labai smagu dirbti, nors būna visko, kartais tenka ir daugiau pavargti, – sako Mindaugas, tačiau džiaugiasi, kad darbas be rutinos, įvairiapusiškas, o technika, anot jo, jį visada labai dominusi, domėjosi ir domisi įvairiomis naujovėmis.
Žiemos metu, kai daugiau laisvo laiko, ūkininkas važiuoja į Vilnių papramogauti, kur gyvena jo dvi sesės. Mėgsta laisvalaikį praleisti Druskininkuose. Jis taip pat yra ir aktyvus bendruomenės „Užuguostis“ narys.

– Bėgt ar trauktis kol kas niekur nenoriu. O ateitis parodys, kur nugins gyvenimo kelias, – labai ramiai ir optimistiškai atsisveikina Mindaugas Putucka.

„Reikia mylėt darbą, kurį dirbi“

Atvažiavus į Jarmališkes pas ekologinio ūkio savininką Vytautą Šadzevičių, į akis krinta nuostabaus grožio peizažas: visiškai netoli – Trakų rajono vaizdai, o horizonte atsiveria Alytaus rajonas. Nuo sodybos, tik už lauko, ir – saulės elektrinė, jau antrus metus gaminanti saulės energiją.

Šeimininkas pasakoja, kad gyvena savo tėvų namuose, statytuose 1951 metais, o ūkininkauja jau 25 metus. Šiuo metu dirba 29 ha – nuosavos ir nuomojamos žemės. Ekologiniu jo ūkis pripažintas 2003 metų kovą.

Savo žemę Vytautui dirbti patikėjo ir du broliai, gyvenantys Trakuose ir Alytuje, tačiau tėviškės neužmirštantys. Vytauto ūkis – mišrus. Jis laiko karvę ir kiaulių, sėja rugius, kviečius, avižas, grikius, žirnius, pupas. „Kap augau, viską auginom patys, ir žinojom, kap reikia viską augint“, – tikina Vytautas. – Rūbų juk nepirkom, siuvom iš linų, vėlėm iš vilnos. Keturiolikos metų būdamas aš jau su arkliu apardavau 60 arų. O motiną pavadavau laukininkystėje. Su arkliu buvo pelninga dirbt. Tėvas augino tabaką, linus, kanapes, mama buvo gera siuvėja ir audėja. Labai darbštūs abu buvo“.
Darbams savo ūkyje ūkininkas turi visą techniką, kokios reikia. Pats savo rankomis pasidarė valomąją – arpą, malūną. Pastatytas ir didelis garažas. Užklaustas, iš kur ima žinių pats viską sumeistrauti, Vytautas pasakoja, kad jau paimtas į tarybinę armiją jis dirbo su kastuvu, statė fabrikus. Vėliau sumanė pabūt studentu ir įstojo į Celinogrado Statybos institutą, kur šešerius metus mokėsi ir įgijo statybos inžinieriaus specialybę. Sugrįžęs ilgą laiką dirbo Vyšniūnų kolūkyje statybos vykdytoju, vėliau – suvirintoju, tekintoju. „Nei to sodo, nei to darželio jau nėra“.., – sako Vytautas, prisiminęs, kaip statė Vyšniūnių vaikų darželį, Stakliškių ambulatoriją.

„Reikia mylėt darbą, kurį dirbi, – tikina ūkininkas. – Reikia skaityt literatūrą, daug domėtis, turint ekologinį ūkį. Juk negalima naudot jokių chemikalų, negalima išnaikint žolės. Kasmet atvažiuoja iš „Ekoagros“ komisija, ir, pvz., pamatuoja ir patikrina, ar kvadratiniame metre rugių ne mažiau 70 daigų. Tikrina šaknį pagal spalvą, ar be chemikalų“. Todėl V. Šadzevičius dalyvauja seminaruose, organizuojamuose Prienuose, vyksta į Kauną klausyti mokslininkų skaitomų paskaitų, kad įgytų daugiau patirties, susipažintų su naujovėmis. „Ta pati kultūra per penkerius metus į tą patį lauką negrįžta, – pasakoja. – Todėl, kad neprapultų derlius. Juk ir senovėje kas trečius metus žemę palikdavo dirvonuot, kad paskui gautų ir didesnį derlių. Sėju dar dobilų, liucernos, barkūno. Ši ankštinė žolė pasižymi tuo, kad iš 1 ha gali duoti 500 kg medaus“. Aprodo ūkininkas savo rankomis padarytą arpą, malūną, iš savo medienos, kai praūžusi audra išvertė daug nuosavo miško, pastatytą garažą. Užklaustas, iš kur tiek jėgų daugybę metų dirbti žemę, Vytautas Šadzevičius tik šypsosi ir sako, kad jo gyvenime nebuvo alkoholio, o ir rūkymas, anot jo, taip pat kvailas užsiėmimas, todėl ir pataria verčiau daugiau dirbti ir sveikiems būti.

Palma Pugačiauskaitė