Praėjusį penktadienį LR Seimo nario Andriaus Palionio kvietimu Prienų rajono gydymo įstaigose lankėsi sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė.
Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė savo vizito Prienų rajono ligoninėse pabaigoje užsuko į Prienų socialinių paslaugų centrą, kur bendravo ir drauge nusifotografavo su centro darbuotojais bei lankytojais.
Lydima SAM Sveikatos ekonomikos departamento direktorės Jolantos Iždonienės, sveikatos ministrė įvertino, kokiomis sąlygomis gydomi ir slaugomi seneliai, apžiūrėjo Jiezno PSPC pastatus, bendravo su kolektyvu, domėjosi parengtu projektu slaugos skyrių perkelti į numatytas renovuoti centro patalpas. Ministrė užtruko ir Prienų ligoninėje, su jos vadovais ir medikais aptarė gydymo įstaigos perspektyvas ir vaidmenį vietos bendruomenėje. Vakare Prienų socialinių paslaugų centre surengtoje spaudos konferencijoje Rimantė Šalaševičiūtė apibendrino savo vizitą, išsakė ministerijos poziciją rajonų ligoninių atžvilgiu, atsakė į pateiktus klausimus.
Ar tiesa, kad R.Šalaševičiūtės vadovavimo Sveikatos apsaugos ministerijai laikotarpiu nė viena rajono ligoninė nebus uždaryta? „Tokia socialdemokratų pozicija – neuždaryti mokyklų ir ligoninių. Tačiau, mažėjant vaikų, gyventojų skaičiui, šį gerą norą gali pakoreguoti reali situacija. Todėl manau, kad ligoninių tinklą reikia optimizuoti taip, kad paslaugos pacientams būtų prieinamos, tačiau nebūtinai visos turi būti teikiamos šalia namų,“ – pastebėjo sveikatos apsaugos ministrė.
Pasak jos, šiuo metu peržiūrima šalies ligoninių veikla, rengiamas jų optimizavimo projektas. Atskirose ligoninėse bus atsisakoma tų paslaugų, kurias netikslinga teikti toje vietovėje dėl per mažo pacientų skaičiaus. Ministrė pateikė pavyzdžių. Jos teigimu, per brangu išlaikyti pustuščius gimdymo skyrius, jei juose per metus gimsta iki 70 – ties vaikų, ar vaikų ligų skyrius, kuriuose užimtos vos 8 lovos iš 24. Šios pozicijos bus laikomasi ne vien dėl ribotų finansinių galimybių išlaikyti medikų komandas. R.Šalaševičiūtės teigimu, dėl nepakankamo skyrių užimtumo, mažo operacijų skaičiaus gydytojai praranda galimybę tobulinti savo įgūdžius, nukenčia jų kvalifikacija, kyla grėsmių pacientų sveikatai.
Akušerinio skyriaus uždarymas Prienų ligoninei – jau praeitas etapas. Įstaiga buvo ir viena iš dešimties rajoninių ligoninių, kuriose neliko chirurginių skyrių. Tiesa, ministrė pagyrė prieniečius, kurie įstengė išsaugoti reanimacijos paslaugas. Jos teikiamos daugiausia Vidaus ligų (terapinio) skyriaus ligoniams skubiais atvejais, kai tenka stabilizuoti jų būklę iki atvykstant reanimobiliui iš Kauno. R.Šalaševičiūtės nuomone, ligoninėje turimų trijų lovų intensyviai terapijai ir reanimacijai visiškai pakanka ir netikslinga teikti iš PSDF biudžeto mokamas reanimacijos II paslaugas.
„Natūralu, kad kiekviena ligoninė siekia išsaugoti savo darbo vietas ir specialistus, tačiau jų kvalifikacija yra labai svarbi, gelbstint žmonių gyvybes. Šiuo požiūriu labai pasiteisino teritoriniu principu įsteigti insulto gydymo klasteriai. Šalyje veikiantys šeši centrai, aprūpinti naujausiomis technologijomis, juose taikomi medikamentai, inovatyvūs gydymo metodai (trombolizės, trombektomijos) garantuoja aukščiausios kokybės gydymą visų šalies regionų gyventojams. Per 2013 – uosius mirtingumą nuo insulto pasisekė sumažinti 40 proc.,“ – pabrėžė R.Šalaševičiūtė.
Todėl, siekiant sutrumpinti sunkios būklės pacientų kelią iki didžiųjų gydymo centrų, pagreitinti kvalifikuotos pagalbos suteikimą, jau pradėti pirkimai 13 – kai reanimobilių įsigyti. Jie, anot sveikatos apsaugos ministrės, medikams padės išlošti „auksinę valandą“, taip reikalingą patikslinti diagnozę ir laiku pradėti gydymą.
Pasak ministrės R.Šalaševičiūtės, Lietuvoje teritoriniu principu bus steigiama 11 geriatrijos centrų, kuriuose bus gydomi ir slaugomi senjorai. Ministrė pritarė Prienų ligoninės administracijos ketinimams dalį tuščių dienos chirurgijos lovų skirti geriatrijos skyriui, jame, jos nuomone, galėtų atsirasti ir dvi paliatyvios slaugos lovos beviltiškiems ligoniams. Sveikatos apsaugos ministrė patikino, kad galimybių gauti europinių lėšų šio skyriaus įrengimui yra, reikia tik pagrįsti jų poreikį dokumentais.
Ministrė R.Šalaševičiūtė pastebėjo, kad, senstant ir svetimėjant visuomenei, kaimuose tuštėjant sodyboms, vaikams emigruojant į užsienį, labai svarbu pasirūpinti vienais likusiais seneliais. Šiuo požiūriu tampa svarbu išsaugoti tokias kaimiškąsias ligonines, kaip Jiezno, kurioje žiemą prisiglaudžia vieniši, negalintys pasirūpinti savo buitimi senoliai.
Ministrei archaiškas Jiezno slaugos skyriaus pastatas priminė pačios vaikystę, jos teigimu, jame besiglaudžiantys seneliai nusipelnė geresnių sąlygų. Vis dėlto ji neskubėjo dalinti pažadų, kad bus pritarta jiezniečių pateiktam Pirminės sveikatos priežiūros centro patalpų pritaikymo Slaugos skyriui projektui. Ministrė sakė, jog ES struktūrinių fondų lėšos numatytos, bet Jiezno PSPC privalės atitikti nustatytus reikalavimus ir kriterijus. Jų sąrašas šiuo metu dar tik rengiamas.
Kita vertus, ministrė kalbėjo apie būtinybę teikti daugiau paslaugų specialiųjų poreikių žmonėms namuose. Ligonių kasų atlikta analizė rodo, kad šis kriterijus yra prasčiausiai vykdomas. Analizuojant, kodėl mobilios medikų komandos retai lankosi pacientų namuose, buvo nurodyta viena iš svarbiausių priežasčių – pacientai arba jų artimieji dažniausiai atsisako šių paslaugų. Neretai atsitinka ir taip, kad vaikai patalpina savo tėvus globos namuose, o pastarieji lieka registruoti ten, kur anksčiau gyveno, nors, pasak ministrės, nėra kliūčių teikti paslaugas ir globos namuose neprisirašiusiems pacientams.
Visgi ministrė pripažino, kad prisirašymo pas medikus sistemą dar reikia tobulinti, siekiant išvengti piktnaudžiavimų ir dvigubo apmokėjimo sveikatos priežiūros įstaigoms.
Ji tikisi su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija suderinti neišspręstus, medikams ir socialiniams darbuotojams nerimą keliančius kompleksinės pagalbos pacientų namuose, apmokėjimo už paslaugas niuansus. Ministrės nuomone, ir savivaldybės neturėtų nusišalinti nuo dienos globos paslaugų koordinavimo tarp skirtingų institucijų (pavyzdžiui, Socialinių paslaugų centro ir pirminės sveikatos priežiūros centrų).
Anot ministrės, nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigalios Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintas vaikų ir paauglių psichikos sveikatos stiprinimo modelis, kuris pagerins sveikatos priežiūros paslaugų emocijų ir elgesio sutrikimų turintiems vaikams kokybę bei prieinamumą. Belikę suderinti, kokių sričių specialistai (psichiatras, psichologas, logopedas, terapeutas ir kt.) dirbs mobilioje komandoje.
Kita vertus, dar šiemet, Seimo rudens sesijoje, turėtų būti patvirtintas Farmacinės rūpybos įstatymas, pagal kurį vaistinėms bus leista teikti daugiau ir įvairesnių paslaugų. Todėl vaistininkų darbas neapsiribos vien vaistų pardavimu ar konsultavimu, pagal poreikį užsukusiems klientams jie galės pamatuoti kraujospūdį, ištirti gliukozės ar cholesterolio kiekį, pagelbėti kitais sveikatos priežiūros klausimais (išskyrus skiepus). Tai leis sutrumpinti eiles prie gydytojų kabinetų, pacientai galės pasitarti dėl vaistų poveikio ir vartojimo, atlikti nesudėtingas procedūras tiesiog vaistinėse.
Dalė Lazauskienė
Laikraščio veiklą ir projektą „Gyvenimo medis augina naujas šakas“ iš dalies remia VšĮ „Medijų rėmimo fondas“ (2026 m. bendrai skirta suma – 38132 Eur).