Vaikų ir paauglių diabetas

Dia­be­tas yra vie­na iš daž­niau­sių vai­kų lė­ti­nių li­gų. Per metus Lietuvoje suserga apie 70 vaikų. Tiek berniukams, tiek mergaitėms pavojus vienodas. Dažniausiai liga diagnozuojama 5 – 7 metų vaikams ir 10 – 14 metų paaugliams. Jis ga­li var­gin­ti įvai­raus am­žiaus vai­kus, net­gi kū­di­kius. Vaikų ir paauglių, sergančių pirmo tipo diabetu, kasmet padaugėja 3 proc., o pradinių klasių vaikų – dar sparčiau (net 5 proc. per metus).

Dau­gu­ma dia­be­tu ser­gan­čių vai­kų tu­ri pa­vel­di­mą po­lin­kį sirg­ti šia li­ga, ta­čiau dia­be­tui iš­si­vys­ty­ti ne­ma­žai įta­kos tu­ri ir ne­tin­ka­mas gy­ve­ni­mo bū­das: ma­žas fi­zi­nis ak­ty­vu­mas, ne­tin­ka­ma mi­ty­ba, ypač be­sai­kis sal­du­my­nų val­gy­mas, daž­nos per­ša­li­mo li­gos taip pat ga­li su­kel­ti ka­sos pa­to­lo­gi­ją.

Vaikai paprastai serga 1 tipo cukriniu diabetu. Jų kasa dažniausiai negamina insulino. Liga prasideda ūmiai ir išaiškinama per kelias savaites ar mėnesius. Vaiko gyvybei išsaugoti yra būtinos insulino injekcijos.

Dia­be­tas vai­kams daž­nai yra diag­no­zuo­ja­mas per vė­lai, kai krau­jo gliu­ko­zė bū­na be­veik mir­ti­nai pa­vo­jin­go ly­gio. Kar­tais dia­be­to simp­to­mai pai­nio­ja­mi su ki­to­mis li­go­mis, pvz., apendicitu ar gri­pu. Jei­gu tė­ve­liai lai­ku at­kreip­tų dė­me­sį į vie­ną pir­mų­jų po­žy­mių – nuo­la­ti­nį troš­ku­lį – ma­žie­ji pa­cien­tai lai­ku gau­tų gydy­mą ir iš­veng­tų komp­li­ka­ci­jų.

Ar vai­kas ser­ga? Pirmieji diabeto požymiai…

• dažnas šlapinimasis,

• besaikis troškulys,

• didėjantis alkis,

• svorio mažėjimas,

• nuovargis,

• negebėjimas susikaupti ar išlaikyti dėmesį,

• suprastėjusi rega,

• vėmimas ir skrandžio skausmai (dažnai painiojami su gripu).

Vai­kams, ser­gan­tiems 2 ti­po dia­be­tu, šie po­žy­miai ga­li bū­ti ne­ryš­kūs ar­ba jų ga­li iš vi­so ne­bū­ti.

Svarbu yra laiku pastebėti pirmuosius ligos po­žy­mius ir kreiptis pagalbos į specialistus. Liga diagnozuojama atlikus klinikinius kraujo ir šlapimo tyrimus (nustatomas gliukozės kiekis, atliekamas gliukozes tolerancijos testas). Diabeto diagnostikos ir kontrolės požiūriu reikšmingas glikuoto hemoglobino tyrimas.

Li­gos po­vei­kis ir psichologinės problemos

Reikėtų žinoti, jog cukrinis diabetas – neišgydoma, tačiau kontroliuojama liga. Susirgusiajam reikia planingai maitintis, mankštintis, švirkšti insuliną, mokytis valdyti ligą ir tai daryti. Svarbu kasdien derinti insulino dozes prie valgomo maisto, fizinio, emocinio krūvio, todėl vaikai ir jų šeimos nariai turi gerai nusimanyti apie ligą ir jos padarinius. Tik griežta diabeto kontrolė gali padėti vaikams sveikai ir kūrybingai gyventi.

Liga veikia kiekvieną vaiko gyvenimo sritį, uždeda naštą pačiam, šeimai, mokyklai, vietos bendruomenei. Diabeto valdymo rutina nelengva vaikui ir tėvams, ypač kai gydymas ir kontrolė yra

griežta, intensyvi (pvz., injekcijomis koreguojama kraujo gliukozė). Kraujo gliukozės tyrimai, injekcijų, maisto ir fizinio krūvio reguliavimas trikdo įprastą kasdieninį gyvenimą. Vaikui ir šeimai tvardytis, malšinti psichologinius, emocinius išgyvenimus turi padėti įvairių sričių specialistai, gerai išmanantys ligą. Paramos reikia ir kitiems žmonėms, kurie rūpinasi vaiku, mokyklos personalui.

Diabeto mokymas– tai yra svarbi sudėtinė  gydymo dalis, nes, tik gerai žinant savo ligos ypatumus, galima pasiekti gerų rezultatų. Taigi ir tėvų užduotis – stengtis, kad mažųjų ligoniukų organizmo medžiagų, ypač angliavandenių, apykaita būtų kuo normalesnė, t.y. panaši į sveiko žmogaus. Jeigu tai nepavyksta, per gausi kraujo gliukozė sukelia ilgalaikes komplikacijas. Vaikai, kurių diabetas gerai valdomas, puikiai mokosi, užauga darbingi, kūrybingi, laimingi. Tinkamai besigydantys žmonės be komplikacijų išgyvena 50 ir daugiau metų.

Idealu, jei gydytojų komanda dirba ir su sergančiųjų tėvais, mokytojais, auklėtojais, kitais šeimos nariais. Visi kartu jie atlieka svarbų darbą – rengia vaiką ar jaunuolį gyventi be komplikacijų.

 Giedrė Ramanauskaitė

VšĮ Prienų ligoninės gydytoja vaikų endokrinologė