Kaip atpažinti Ebola hemoraginės karštligės atvejus?

Ebola hemoraginės karštligės (toliau – EHK) protrūkis šiuo metu ir toliau sparčiai plinta, tikėtina, kad dar nėra pasiekęs savo piko, ir oficialiai skelbiami skaičiai yra gerokai mažesni, todėl neatspindi realaus protrūkio masto. Nuo praėjusių metų pabaigos iki 2014-10-08 keturiose Vakarų Afrikos valstybėse (Gvinėjoje, Liberijoje, Sierra Leone, Nigerijoje) užregistruoti 7 490 įtariamų ir patvirtintų Ebola ligos atvejų, iš jų 3 439 mirties atvejai. Užregistruotų susirgimų skaičius tarp sveikatos priežiūros darbuotojų daugiau kaip 300. Įvežtinių atvejų skaičius – 2 asmenys (1 JAV, 1 Senegalas). 4 asmenys užsikrėtė ne Vakarų Afrikoje, o Europoje (Ispanija).
Tai pirmas EHK protrūkis Vakarų Afrikoje ir yra beprecedentinis pagal savo mastą, geografinį pasiskirstymą ir poveikį tankiai apgyvendintose miesto teritorijose.
Svarbu įvertinti užsikrėtimo riziką!
Bendruomenėje Ebola viruso plitimas galimas tik artimoje ligonio ar mirusiojo aplinkoje. Viruso transmisija nuo žmogaus žmogui vyksta per tiesioginį nesaugų kontaktą su ligonio/mirusiojo nuo EHK krauju ir/ar kūno skysčiais, ekskretais. Užsikrėtimas galimas ir nuo tiesioginio kontakto su laukiniais gyvūnais, šio viruso nešiotojais. Didelė užsikrėtimo rizika – virusui patekus per pažeistą odą, gleivines (kontaktuojant su aplinkos daiktais, kurie užteršti ligonio krauju, kūno skysčiais) ar įsidūrus, taip pat lytinis kelias.
Virusas neplinta per aplinkos daiktus, neužterštus krauju ar kūno skysčiais.
Viruso neplatina moskitai ir iki ligos požymių pasireiškimo užsikrėtęs asmuo.
2014-08-08 Pasaulio sveikatos organizacija (toliau – PSO), atsižvelgdama į situaciją Vakarų Afrikos šalyse, paskelbė Ebola viruso epidemiją tarptautine ekstremalia visuomenės sveikatai situacija, kuri iki šiol nėra atšaukta. PSO priemonių plano tikslas – kuo greičiau pažaboti viruso plitimą Afrikoje ir kaip galima efektyviau apsaugoti kitas šalis nuo viruso įvežimo.
Viruso patekimas į kitas šalis labiausiai tikėtinas oro linijomis.
Nors PSO visoms šalims rekomenduoja nenustatyti visuotinio draudimo keliauti arba vykdyti prekybą, tačiau Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija rekomenduoja atidėti nebūtinas keliones į protrūkio paveiktas šalis.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, Ebola viruso patekimo ir išplitimo Europos Sąjungoje rizika išlieka minimali, tačiau dėl ilgo ligos inkubacinio laikotarpio (2-21 dienos) užsikrėtę asmenys gali atskristi ir į Europą.
Atkreiptinas dėmesys į klinikinius (karščiavimas bei kiti įvairių formų hemoraginiai požymiai) ir epidemiologinius (per praėjusią 21 d. keliauta ar turėtas tiesioginis kontaktas) kriterijus, įtariant tikėtiną EHK diagnozę, ir laboratorinius – patvirtinant šios ligos diagnozę.
Patarimai gyventojams:
. atvykusiems iš paveiktų šalių (Gvinėjos (visos provincijos), Liberijos (visos provincijos), Sierra Leono (visos provincijos), Nigerijos (Lagoso ir Rivers valstijos), Kongo Demokratinė Respublika (Pusiaujo provincija)), būtina įsivertinti viruso plitimo riziką (tiesioginis nesaugus kontaktas su ligonio ar mirusiojo krauju, kūno skysčiais, taip pat kontaktas su kritusiais ar infekuotais laukiniais gyvūnais bei nesaugūs lytiniai santykiai ir kt.) ir patiems mažiausiai tris savaites po kelionės ar galimo kontakto stebėti savo sveikatos būklę.
. atsiradus šiems ligos požymiams po kelionės: karščiavimas iki 38,6°C ir bet kuris iš šių požymių: stiprus galvos skausmas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmas, nepaaiškinami įvairių formų hemoraginiai požymiai bei daugelio organų nepakankamumas, nedelsiant kreiptis dėl medicinos pagalbos ir nepamiršti pasakyti apie buvusią kelionę (nurodant EHK paveiktą šalį) ir kontakto pobūdį bei didelei rizikai priskirtinus kriterijus (artimas (iki 1 m.) kontaktas su tikėtinu ar aptvirtintu EHK atveju; tiesioginis kontaktas su ligonio užterštais aplinkos daiktais; pažeista oda ar gleivinės; tiesioginis kontaktas su mirusiojo (paveiktose teritorijose arba iš paveiktų teritorijų) palaikais; tiesioginis kontaktas su gyvais ar kritusiais šikšnosparniais, graužikais ir kt)).
Kadangi nuo 2013 -11-01 centrinės Kauno apskrities dispečerinės tarnybos funkcijas vykdo VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotis, tad kviečiant greitąją medicinos pagalbą Kauno apskrityje, reikėtų skambinti tel.: 03 – TEO; 103 – OMNITEL; 033- TELE2 ir BITĖ; 112 – Bendrasis pagalbos centras.
Tiesiogiai skambinant nurodytais telefonais, būtų saugiai ir laiku organizuotas įtariamo EHK atvejo izoliavimas, t.y. greitosios medicinos pagalbos transportu ligonis nuvežtas ir hospitalizuotas į VšĮ Kauno klinikinę ligoninę (Baltijos g. 120, Kaunas). Kadangi šioje ligoninėje gydomi visi infekcinėmis ligomis sergantys Kauno apskrities gyventojai, tad ir šiuo atveju laiku būtų suorganizuotas ir atliktas EHK diagnozės laboratorinis patvirtinimas. Paimta klinikinė medžiaga būtų transportuojama į Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją, kuri organizuotų tolimesnį šio mėginio ištyrimą.
Informacija apie klinikinės medžiagos paėmimą, transportavimą ir ištyrimą teikiama Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos tinklalapyje adresu: www.nvspl.lt ir tel. (8 5) 2106850 arba tel. 8 672 84854 (nedarbo ir švenčių dienomis).
Kauno apskrities gyventojų dėmesiui: siekiant tinkamai įvertinti tikėtiną EHK epidemiologinę situaciją šalyje, rekomenduojama nedelsiant, grįžus iš kelionės į EHK paveiktas šalis, tel. (8 37) 33 16 75 arba 8 652 30105 informuoti Kauno visuomenės sveikatos centrą.
. Platesnę ir kaskart atnaujintą Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro informaciją apie Ebola hemoraginę karštligę (epidemiologinę situaciją bei epidemiologinės priežiūros rekomendacijas) galima rasti ir Kauno visuomenės sveikatos centro tinklalapyje adresu: http://kaunovsc.sam.lt/ebola-hemoragine-karstine/
Orina Ivanauskienė
Kauno visuomenės sveikatos centro užkrečiamųjų ligų profilaktikos
ir kontrolės skyriaus vedėja