Tarybos posėdis

Posėdžio pradžioje Birštono savivaldybės vadovai pasveikino Sakralinio muziejaus vedėją R. Zajančkauskienę, sėkmingai apsigynusią katalikų teologijos daktarės disertaciją.

Lengvata su įpareigojimu

Taryba, svarsčiusi Birštono savivaldybės gyventojos O. Grušelionienės prašymą atleisti ją nuo pritaikytos 48 Lt/mėn. rinkliavos už paveldėtas prekybos paskirties patalpas (100 kv.m), kurias ji naudoja sandėliavimui, nusprendė nepriimti sprendimo atbuline data. Pastato savininkei vietinės rinkliavos lengvata pritaikyta metams (nuo 2015 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.). Tarybos sprendimu mokestis už atliekas sumažintas iki 1 Lt/mėn. už 100 kv. m, savininkė ir kiti pastato bendrasavininkai įpareigoti per šį laikotarpį pasikeisti nekilnojamojo turto naudojimo paskirtį.

Parama mirties atveju

Taryba patvirtino paramos mirties atveju teikimo iš Birštono savivaldybės biudžeto tvarkos aprašą, pagal kurį įsipareigojo mokėti laidojimo pašalpą mirus asmenims, kurių gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje dėl tam tikrų priežasčių, pvz., amžiaus, sveikatos, ligos ar kt., nebuvo deklaruota. Materialinė parama bus teikiama iš Birštono savivaldybės biudžete patvirtintų asignavimų vienkartinei paramai.

Paskolai pritarta, turto vertės įrašymui – ne

Daugumos Tarybos narių pritarimu leista viešajai įstaigai „Tulpės“ sanatorija imti ilgalaikę iki 3,5 mln. litų banko paskolą buvusios Baltosios vilos, esančios B. Sruogos g. 1, I etapo rekonstrukcijos darbams apmokėti. Nustatytas ne ilgesnis, nei septynerių metų paskolos grąžinimo terminas. Kaip garantija bankui, kad paskola bus grąžinta, nutarta įkeisti minėtą pastatą. Birštono savivaldybės vadovai pabrėžė, kad labai svarbu kuo greičiau suremontuoti 130 vietų pastatą, nes sanatorija valdo dvi gydyklas, galinčias vienu metu aptarnauti 180 klientų, o apgyvendinimo vietų tėra vos 90. Nei savivaldybės vadovai, nei Tarybos nariai nematė reikalo atsižvelgti į primygtinį savivaldybės kontrolierės Z.Pranckevičienės raginimą sprendime nurodyti likutinę ir balansinę pastato vertę.

Paskirstytos Privatizavimo fondo lėšos

Šiemet į savivaldybės Privatizavimo fondą įplaukė 658 tūkst. Lt pajamų, daugiausia už parduotus pastatus. Tarybos sprendimu jos buvo paskirstytos įvairioms reikmėms. 200 tūkst. litų palikta rezerve, 100 tūkst. litų skirta Birštono savivaldybės administracijai detaliųjų planų techninių projektų, ekspertizių, planavimo dokumentų rengimui, Vytauto parko architektūrinio sutvarkymo idėjos konkursui, lynų keltuvo per Nemuną su prieigomis detalaus plano parengimui ir kt. priemonėms. 358 tūkst. litų paskirta administracijos vykdomai „Savivaldybės infrastruktūros objektų priežiūros ir modernizavimo programai“. Už šias lėšas bus sutvarkyta teritorija 0,2653 ha ploto žemės sklype, esančiame B. Sruogos g. 23A. Jame numatyta įrengti aikštę su požeminėmis vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų bei elektros komunikacijomis, skirtą automobilių stovėjimo vietoms, o vėliau – ir turgaus paviljoną. Naujos turgavietės statyba pagal projektą atsieis 2,8 mln. Lt.

Skundėsi dėl prasto kelio

Posėdžio pabaigoje Tarybos narė Marytė Gudonytė perskaitė 36 Birštono seniūnijos gyventojų pasirašytą laišką, kuriame prašoma suremontuoti vietinės reikšmės žvyrkelį, vedantį nuo magistralinio kelio Vilnius – Marijampolė Paverknių piliakalnio link. Kreipimosi į Birštono savivaldybės administraciją ir savivaldybės Tarybą iniciatorių teigimu, kelias visiškai sunykęs, duobėtas, liūčių metu sunkiai pravažiuojamas, grioviai užnešti žemėmis. Prastas susisiekimas pablogina vietinių gyvenimo kokybę, laužomi automobiliai, todėl politikų prašoma sudaryti komisiją, kuri įvertintų kelio būklę ir būtų numatyta lėšų jo remontui. Laiško autoriai teigia nuo rugpjūčio mėnesio parašę keturis skundus, reaguojant į juos, kelias buvo nugreideriuotas, tačiau, pasak jų, problemą būtina spręsti iš esmės.

Merė N.Dirginčienė pripažino, kad jai skundo turinys žinomas, savivaldybės specialistai domėjosi situacija, kelias bus tvarkomas pagal išgales, t.y. atsižvelgiant į tai, kiek lėšų bus gauta kelių remontui. Per metus Birštono savivaldybės kelių priežiūrai, žvyravimui skiriama vos 200 tūkst. litų, o prastos būklės žvyrkelių, kurių apkrovimas yra žymiai didesnis, savivaldybėje yra ir daugiau, ne tik šis minėtasis, jų tvarkymui papildomai skiriama lėšų ir iš savivaldybės biudžeto. Merė tikisi, kad kitais metais situacija galbūt pagerės, nes savivaldybių kelių remontui ir infrastruktūrai gerinti Kelių direkcija žada skirti šiek tiek daugiau lėšų. Jos bus paskirstytos pagal savivaldybėje sudarytą penkerių metų kelių remonto darbų programą. Merės poziciją palaikė ir Tarybos narės O.Šaulinskienė bei B.Vokietaitienė. Jų manymu, Birštono seniūnijoje keliai tvarkomi, o visų suremontuoti iškart neįmanoma.

M.Gudonytės įsitikinimu, lėšų pakaktų, jei su gaunamais pinigais būtų tvarkomasi ūkiškiau, kapitaliai suremontuojant prastas kelio atkarpas. Birštono seniūnijos seniūno Jono Kederio, į kurio „daržą“ buvo mestas akmuo, teigimu, šį laišką, ko gero, paskatino pavydas dėl remonto darbų, pradėtų kituose keliuose. Anot jo, iš laišką pasirašiusių žmonių yra tik keli vietiniai. Jis informavo, kad, atsižvelgiant į gyventojų prašymą ir tai, kad Paverknių piliakalnis yra lankytina vieta, kelias iš rudens buvo nugreideriuotas. Lėšų, reikalingų rimtesniam remontui, bus prašoma iš kitų metų biudžeto, todėl nuo Tarybos narių priklausys, kiek jų bus skirta šiam objektui. Seniūnas galėjo pažadėti, kad šis kelias tikrai nebus asfaltuotas, geriausiu atveju stačiu šlaitu vedančio kelio atkarpa bus išpilta nauja danga, taip pat bus pagilinti grioviai.

Domėjosi šilumos ūkio veikla

Birštono savivaldybės tarybos nariai savo posėdį pratęsė bendrovėje „Birštono šiluma“, kur domėjosi, kaip naujam šildymo sezonui paruošta katilinė. Jie pasidžiaugė, kad Birštone šilumos kaina stabiliai išlieka viena iš mažiausių Respublikoje.

Bendrovės direktorius Albertas Kandrotas ir specialistai papasakojo apie naujausias investicijas, modernizuojant katilinę, aprodė neseniai joje įrengtą kondensacinį dūmų ekonomaizerį. Iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo jo įrengimui skirta 690 tūkst. litų, antra tiek prisidėjo pati bendrovė iš savų lėšų. A.Kandroto teigimu, maždaug 1,2 mln. litų kainavę naujai sumontuoti įrenginiai turėtų atsipirkti per penkerius metus. Ekonomaizeris padės atgauti šilumos energiją, kuri paprastai per kaminą su degimo produktais išmetama į orą. Tokiu būdu, naudojant tą patį kuro kiekį, bus galima pagaminti daugiau šilumos energijos. Kita vertus, kondensaciniame ekonomaizeryje dūmai papildomai išvalomi, todėl sumažėja aplinkos užterštumas kietosiomis dalelėmis.

UAB „Birštono šiluma“ taip pat vykdo ir kvartalinių šilumos tiekimo tinklų modernizaciją. Per 2014-2015 m. bus modernizuota beveik 2,5 km šilumos trasų. Šiam projektui įgyvendinti ES struktūrinių fondų parama sudaro beveik 50 proc. Pirmiausiai trasos renovuojamos apie renovuojamus gyvenamuosius namus, tuo sudarant mažesnį diskomfortą gyventojams dėl kasinėjimo bei gerbūvio atstatymo darbų.

Dalė Lazauskienė