Ši data pasirinkta atjausti planetos gyvūnus ne šiaip sau – tai žinomo gyvūnų globėjo Šv. Pranciškaus Asyžiečio varduvės. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kartu su Lietuvos gyvūnų globos draugija kviečia paminėti šią dieną kaip „Atjautos dieną“, kai gyvuliai neskerdžiami, nekraunami ir netransportuojami myriop, nemedžiojama, nežvejojama, sveiki prieglaudų gyvūnai neužmigdomi, suteikiama poilsio diena arkliams, cirko ir kitiems dirbantiems gyvūnams. Tai savotiška diena be kraujo arba Valentino diena gyvūnams. Moralinė nuodėmė būtų skersti ar kitaip išnaudoti kokį gyvūną per Šv. Pranciškaus dieną.
Nuo 2000 metų ši diena minima ir Lietuvoje.
Lietuvoje gyvūnų globos tradicijos turi gilias ištakas- senovėje lietuviai gerbė net ir tuos gyvūnus, kuriuos medžiodavo.Pagarba gyvybei, atjauta jos kančioms buvo įprastas lietuvio bruožas. Pirmieji rašytiniai šaltiniai apie gyvūnų globą Lietuvoje siekia mus iš aštuoniolikto amžiaus gilumos. Jau 1739 metais ant bažnytinių ir karčiamos durų buvo kabinami įsakai: „Daug būrų šventomis ir jomarkų dienomis užsibūna karčiamose ir po to greit varo arklius. Sušalusius girdo šaltu vandeniu ir jie suserga. Šito daryti negalima“.
Prieškarinėje knygelėje „Mano žirgas“/ 1936 m. leidimas/ net aprašyta „Žirgo malda“. Štai kokie žirgo prašymai surašyti toje maldoje.
1. Į tave, mano šeimininke, kreipiuosi šia malda: duok man dažnai ėsti ir gerti, o kai dienos darbas pabaigtas, parenk man sausą ir švarų guolį ir pakankamai platų užtvarą, kad galėčiau patogiai ilsėtis.
2. Kasdien atidžiai apžiūrėk mano kojas ir šlapiu skuduru jas nuvalyk.
3. Kai atsisakau ėsti, apžiūrėk mano dantis: galbūt vilkdančiai trukdo.
4. Kadangi aš tau negaliu pasakyti, kuomet esu ištroškęs, todėl kuo dažniau duok man gerti švaraus ir tyro vandens, o ypač darbo metu.Tai apsaugos mane nuo dieglių ir kitų ligų – vanduo nebus žalingas, jei būsiu net sukaitęs, nes tuojau vėl pradėsiu savo darbą.
5. Kalbėk man, nes tavo balsas mane daugiau veikia negu botagas ir pavadžiai. Dažnai mane paglostyk, nes greičiau pamilsiu ir geriau tau tarnausiu.
6. Neužlaužk pavadžiais man galvos į aukštį – nuo to skauda kaklą ir gerklę, sumažina mano jėgas ir trukdo susilaikyti nuo nuo kritimų.
7. Nekirpk uodegos – atimi mano priemonę apsiginti nuo musių ir bimbalų, kurie mane kankina.
8. Netampyk pavadžiais kylant į kalną, nemušk manęs botagu.
9. Nespardyk manęs, nemušk kada nesuprantu, ko tu nori, bet elkis taip, kad galėčiau tave greičiau suprasti. Kai atsisakau traukti, apžiūrėk žąslus ir pakinktus – ar jie vietoje, ir kojas – ar man jų neskauda.
10. Jei pasibaidau – nemušk manęs, bet apžiūrėk: galbūt mano akims kas nors trukdo matyti arba apskritai blogai matau.
11. Neversk manęs traukti tiek, kiek neišgaliu, ir nevaryk greit bėgti slidžiu keliu.
12. Kai suklumpu – būk kantrus ir padėk man atsikelti: jei klumpu, žinok, kad tai nėra mano kaltė ir nemušk botagu, kai pasibaidęs smarkiai pasileidžiu bėgti, nes tai dar labiau mane gąsdina ir daro nervingą.
13. Stenkis pridengti mane nuo karštų saulės spindulių, kai šalta , apklok gūnia, bet ne darbo metu, o sustojus.
14. Pagaliau, mano brangus šeimininke, kai dėl senatvės nebegalėsiu tau tarnauti – nepalik manęs mirti skausmuose bei varguose ar žiauraus budelio rankose, bet tu pats atimk man gyvybę be skausmų – tuo man labai pasitarnausi.
Svarbiausia, kad gražus elgesys su gyvūnais būtų kiekvieno piliečio moralinė nuostata, kad gyvūnų laikytojai ir naudotojai ne tik Pasaulinės gyvūnų dienos metu, bet ir visur ir visada atsimintų 5 gyvūnų laisves:
- · laisvė nejausti alkio ir troškulio;
- · laisvė nejausti nepatogumo;
- · laisvė nejausti skausmo, nebūti sužeistam ir nesirgti;
- · laisvė išreikšti normalų elgesį;
- · laisvė nejausti baimės ir nerimo.
Ne veltui sakoma, kad asmenys, o ypač vaikai, susieję savo gyvenimą su gyvūnais,
tampa jautresni ir žmogui.
Eglė Grigienė
Prienų rajono VMVT
Vyriausioji veterinarijos gydytoja-inspektorė
Laikraščio veiklą ir projektą „Gyvenimo medis augina naujas šakas“ iš dalies remia VšĮ „Medijų rėmimo fondas“ (2026 m. bendrai skirta suma – 38132 Eur).