Laukiant energetikos Evangelijos pagal Roką

Regis, kažkur šią savaitę jau sakiau: energetikos ministru paskiriant dabar jau buvusį AB „Klaipėdos nafta“ (KN) generalinį direktorių Roką Masiulį, bent jau žiniasklaida buvo politikų „išdurta“ ir pasimovė ant įvairių maskuojančių personažų beigi kliūčių. Aš, šiek tiek rašinėjantis energetikos temomis, senesnės redakcijos kriminalinių sąvadų žargonu tariant, buvau „išdurtas“ dar ir iškreiptu būdu. „Išdūrimo“ anatomijos nepasakosiu, tačiau savigarbą gėlė taip, kad norėjosi kaukti. Dar mano bosas, nieko nepaisydamas, mane – apžvalgininką (angl. senior correspondent) vaikė tame pačiame „Verslo žinių“ naujienų kambaryje it 13-ąjį metrampažo padėjėją: „O tam paskambinai?“, „O anam paskambinai?, „O kodėl tas nieko nežino, ir kaip jis nežinoti negali?“

Mes nespėjom, mes keletą minučių negalėjome patikėti, ir jei ne įrašas Prezidentūros interneto svetainėje, kokie penki žmonės „Verslo žiniose“ būtų nusprendę, kad tai esą „feikas“ ir puolę imtis svarbesnių, jų nuomone, darbų. Nes paprastai „feiko“ tyrinėjimas, jo kilmės sekimas paprastai baigiasi banaliu konstatavimu apie tai, kad daug judesio ir beveik nulis naudos.

Tad grįžtant prie „išdūrimo“: tai tas atvejis, kada visiškai nepikta. Įvyko keletas aukščiausių savo kokybe politinių procedūrų, jos buvo greitos. Radosi netikėtas, tačiau labai geras ministras, Jos Ekscelencijos veiksmai – aukščiausio pilotažo lygio, Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės laikysena – jiems prilygstanti, ypač pirmąjį vakarą, kada jai teko žygiuoti per televizijas ir aiškinti šį paskyrimą.

Ir aiškino ji taip, kad ypatingų domėjimosi politinėmis aktualijomis pastangų nerodantys piliečiai priėmė tokį sprendimą neįtikėtinai ramiai. Be didelių organizuotų grupių apsireiškimo socialiniuose tinkluose, kur jų komentarai juodina arba baltina, priklausomai nuo siauro politinio intereso.

Sprendžiant iš jų, šiandien pusbalsiu sakomų šios politinės operacijos nuotrupų, galima įtarti, kad p. Masiulio kandidatūrą „surado“ Prezidentė, esant palankioms aplinkybėms – nežinia, ar ilgo medaus mėnesio metu tarp Prezidentūros ir Seimo – pasiūlė pretendentą p. Graužinienei, kad ši jį „iščiupinėtų“ po kaulelį. Kadangi p. Masiulis – kultūringas bei nekonfliktiškas žmogus, ši procedūra tęsėsi ir baigėsi laimingai jau prie ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus kabineto durų. Premjeras, ko gero, ne kokį pusdienį galvojęs suprato kandidato į energetikos ministrus politinę kilmę, kaip ir tai, kad dėl to neverta laužyti iečių (prisimenant, kad p. Grybauskaitė, atsistatydinant p. Masiulio pirmtaką Jaroslavą Neverovičių, nesiėmė niekinti premjero garbės, palaikė jo pusę).

O apie tai, kad p. Masiulis – geras, „tinkantis visiems“, sakė ir p. Butkevičius (nors dar prieš dvi savaites Klaipėdoje „tarkavo“ KN vadovo ir vyresniųjų vadybininkų užpakalius, šią egzekuciją stebint terminalo projekto rangovams). Pačiais šilčiausiais, kurie tik įmanomi politikoje, žodžiais apie p. Masiulį atsiliepė ir p. Graužinienė (nė viena veido grimasa, provokuojama žiniasklaidos, neužsiminė, kokios audros pirmadienį šėlo Darbo partijos tarybos posėdyje). Prezidentė išskrido į Niujorką, palikdama savo inicijuoto sprendimo vaisiais ir laurais viešojoje erdvėje mėgautis Seimo ir Vyriausybės vadovus.

Aukščiausias lygis.

Naujojo ministro laukia nauja, labai sunki patirtis. Politikos jam teks mokytis ne kur nors TSPMI (Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute), o sėdint ministro kėdėje. Teks dirbti ne su tokia komanda, su kuria dirbti įpratęs buvo KN, o su tais žmonėmis, kurie dirba ministerijoje, ir kuriuos jam viceministrais deleguos koalicinės partijos. Įpratusiam dirbti su bendraminčiais, kurių kiekvienas turi savo pareigų, kompetencijos ir atsakomybės ribas, tačiau milžinišką norą pasiekti tikslą, jam bus nelengva rastis valdiškos įstaigos terpėje, kurioje sprendimai dažnai nepriimami dėl to, kad jų nepriimti yra saugiau, nei juos priimti.

Antra vertus, p. Masiulio laukia sudėtingas sprendimas, kurį suformuluos net ne jo vadovaujama ministerija, o visa koalicija. Prieš maždaug metus prognozavau, kad, gavusi iš „Gazprom“ nuolaidą dujų kainai, Vyriausybė iškart prisimins iki šilumos energijai taikomą PVM lengvatą. Jeigu ši idėja rutuliosis, veik neabejoju, kad jos įgyvendinimas ir atsakomybės našta už sprendimą gulsis ant Energetikos ministerijos ir konkrečiai – ant ministro pečių. O kartu ir lengvai prognozuojamas liumpenų pasipiktinimas.

Tačiau sudėtingiausias uždavinys naujajam energetikos ministrui yra intelektinis: per ateinančius metus sumąstyti, kaip turėtų atrodyti Lietuvos perdavimo sistemos desinchronizavimo su rusų IPS/UPS sistema ir mūsų perdavimo tinklų integravimas į kontinentinę Europą. Įgyvendinant šį iššūkį, teks imtis nestandartinių sprendimų, kontraversiškų, įžūlių idėjų ir dirbti, dirbti, dirbti Briuselyje, Varšuvoje, Rygoje, Estijoje ir kitur.

Antras intelektinio potencialo reikalingas uždavinys – į šalies energetikos strategiją integruoti ES energijos efektyvumo direktyvą taip, kad ji taptų kertiniu atnaujintos šalies energetikos strategijos akmeniu.

Nieko sau!

Rytas Staselis
„Verslo žinių“ apžvalgininkas