Pieno gamintojai varsto aukštų pareigūnų duris

Lietuvos ūkininkai ir pieno gamintojai, susirūpinę dėl situacijos pieno rinkoje, sumažėjusių žaliavinio pieno supirkimo kainų ir patiriamų nuostolių, varsto aukštų pareigūnų duris, siekdami paramos pieno sektoriui ir didesnių išmokų. Laukdami Europos Komisijos kompensacijų už nuostolius, patirtus dėl Rusijos vykdomos politikos, žemdirbiai tikisi ir didesnės paramos iš valstybės biudžeto.

Rugsėjo 10 d. žemdirbių organizacijų atstovai susitiko su Premjeru Algirdu Butkevičiumi ir žemės ūkio ministre Virginija Baltraitiene, o rugsėjo 12 d. išsakė savo lūkesčius Žemės ūkio ministerijoje vykusiame susitikime su Europos Komisijos komisaru Dacian Ciolos. Į Lietuvą jis atvyko, atsiliepdamas į Baltijos šalių žemės ūkio organizacijų kreipimąsi, kuriame prašoma palengvinti Rusijos embargo pasekmes šių šalių žemdirbiams.

Šiuose susitikimuose dalyvavęs Lietuvos pieno gamintojų asociacijos pirmininkas Jonas Vilionis teigė norėjęs sulaukti atsako į rugpjūčio 27 dieną išplėstiniame Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos posėdyje priimtą rezoliuciją, kurioje prašoma imtis priemonių, galinčių sušvelninti situaciją pieno rinkoje, susidariusią dėl Rusijos paskelbto embargo lietuviškiems maisto produktams.

Pasak jo, pieno supirkimo kainai pastaraisiais mėnesiais kritus 40 – 50 proc., pieno ūkių savininkai atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje.

– Vieno litro pieno gamybos savikaina siekia 95 centus – 1 Lt, o perdirbėjai pieno gamintojams moka po 55 – 65 centus. Klausimas, kiek ūkininkas gali išsilaikyti? Juk jis pirko technikos, jam reikia grąžinti kreditus… Tad kas lieka? Kas mėnesį parduoti po dvi – tris karves ir likviduoti ūkį… Tačiau parduoti jis negali, nes yra saistomas įsipareigojimų penkerius metus nekeisti ūkininkavimo krypties, – savo nerimą dėl pieno ūkių ateities išsakė J.Vilionis.

Jo žiniomis, perdirbėjams vienašališkai ir drastiškai mažinant pieno supirkimo kainas, per laikotarpį nuo kovo iki rugsėjo pieno gamintojai neteko maždaug 130 mln. litų, vien tik rugpjūtį skaičiuojamas nuostolis siekia 30 mln. litų.

Todėl pieno gamintojai premjerui išdėstė savo reikalavimus dėl žaliavinio pieno supirkimo kainos stabilizavimo, paragino sustabdyti jo perteklinio kiekio supirkimą iš kaimyninių šalių, atleisti pienininkystės ūkius nuo įsipareigojimų vykdymo, kad šie galėtų persiorientuoti į kitą žemės ūkio šaką, bei kompensuoti dėl įgyvendinamų projektų susidarančias palūkanas bankams, 2015 metais netaikyti pirmųjų hektarų išmokos schemos ir kt.

– Mes prašome, kad, esant kritinei situacijai, iš nacionalinio biudžeto numatyta išmoka už kvotinio pieno toną nebūtų mažinama, o siektų 87 litus. Tam Vyriausybė privalo surasti maždaug 122 mln. litų. Dar po 28 Lt turėtų būti pridėta už 2013 – 2014 metais parduotą perdirbti ar tiesiogiai vartoti pieno toną. Europos Komisija tam neprieštaravo. Mes siekiame, kad tiesioginės išmokos būtų paankstintos ir išmokėtos dar iki rugsėjo 30 dienos, nelaukiant kitų metų birželio. Tai pieno ūkiams padėtų išgyventi nelengvą metą ir sulaukti žiemos, kada, mažėjant pieno kiekiui, jo supirkimo kaina pakiltų ir padengtų savikainą, – teigė J.Vilionis.

Iš Vyriausybės sulaukta patvirtinimo, kad tiesiogines išmokas planuojama pradėti mokėti anksčiau, nuo spalio 16 d., tam bus skirta 117 mln. litų. Duotas pažadas 30 proc. padidinti beakcizio kuro normas gyvulininkystės ūkiams. Pasak J.Vilionio, iki šiol lengvatinėmis sąlygomis skiriamo kuro nepakakdavo, todėl jo tekdavo pirkti papildomai ir brangiau.

Lietuva iš Europos Komisijos prašo 160 mln. litų kompensacijų už nuostolius, patirtus dėl Rusijos ekonominių suvaržymų. Penktadienį Vilniuje lankęsis Europos Komisijos komisaras, atsakingas už žemės ūkį, Dacian Ciolos pristatė paramos pieno sektoriui priemones ir ragino ūkininkus kooperuotis, kad būtų lengviau išgyventi panašias krizes. Jo teigimu, nuostolių kompensavimo dar kiek teks palaukti, kol bus atlikti paskaičiavimai, tyrimai ir sukurtas kompensavimo mechanizmas. Tačiau jis pripažino, jog Lietuva patenka tarp labiausiai nuo Rusijos embargo nukentėjusių šalių, ir parama jai turi būti skirta.

Dalė Lazauskienė