Darbai rugsėjo mėnesį

Sode. Skinkite rudeninius obuolius ir kriaušes. Nuo medžių nuskinkite ligotus vaisius ir tuoj pat sunaikinkite. Ant tokių vaisių ligos sukėlėjai vystosi toliau ir plinta.

Nuskynę obuolius, nuimkite atramas, kuriomis buvote parėmę šakas, o vaismedžius patręškite srutomis, mėšlu ar fosforo, kalio trąšomis. Apžiūrėkite vaismedžių žievę, surinkite ir sunaikinkite vaisgraužių vikšrus. Nugnybkite sparčiai augančių jaunų obelų ir kriaušių ūglius bei išpjaukite ligotas ir nusilpusias derančių vaismedžių šakas.

Metas kasti duobes medeliams sodinti. Obelims ir kriaušėms – 100 cm pločio ir 60 cm gylio. Slyvoms ir vyšnioms – 70 cm pločio ir 40 cm gylio. Uogakrūmiams – 50 cm pločio ir 35 cm gylio. Iškastą viršutinį žemės sluoksnį sumaišykite su perpuvusiu mėšlu arba su geru kompostu ir įberkite mineralinių trąšų.

Paskutinę rugsėjo dekadą kriaušes būtinai nupurkškite nuo žiedgraužio. Rugsėjo pabaigoje suaugę vabzdžiai deda kiaušinėlius į kriaušių pumpurus, o išsiritusios lervos juos sunaikina. Apie rugsėjo 20 d. purkškite metafoso preparatais, po 10 dienų pakartokite.

Pirmąjį rugsėjo dešimtadienį vis dar galima sodinti braškių daigus. Pasodintus daigus patręškite mineralinėmis trąšomis, mulčiuokite dabar ir pavasarį, kad uogos nepūtų. Geriausias mulčius – šiaudai.

Jei įtariate, kad braškyne yra žemuoginių erkučių, nuskynę uogas ir ruošdami braškyną purkškite jį metafosu, po savaitės pakartokite.

Mėnesio pradžioje išgenėkite silpnus aviečių, gervuogių ūglius, nuskabykite silpnai išaugusių viršūnes, supurenkite žemę.

Avietes geriausia sodinti rudenį, tačiau galima ir anksti pavasarį. Jauno augalo šaknys labai jautrios. Prieš sodindami pamerkite jas į vonelę su vandeniu. Negalima pažeisti ūglių akučių, nes iš jų augs šakelės, kurios kitais metais duos derlių. Atstumas tarp eilučių – 1,5 m, o tarp augalų – 0,5 m. Pasodinę palaistykite ir mulčiuokite. Avietes tręškite superfosfatu.

Šį mėnesį sodinkite ir persodinkite jaunus spygliuočius, nuo rugsėjo pabaigos nuolat laistykite.

Darže. Mėnesio pradžioje dar pasisėkite krapų – 20 g žalių lapelių yra tiek vitamino C, kiek reikia suaugusiam žmogui. Krapai nebijo vėstančių orų, gerai auga. Kad sudygtų greičiau, tris paras pamirkykite vandenyje (nepamirškite kelis karus per dieną keisti vandenį).

Iki rugsėjo vidurio lengvose trąšiose žemėse galite pasisėti ridikėlių, špinatų – dar spės užaugti. Orams atvėsus pridenkite agroplėvele.

Mėnesio pradžioje nulaužykite briuselio kopūstų viršūnes, kad sparčiau augtų ir bręstų gūželės, nuskabykite apatinius lapus. Patręškite rudens derliui auginamus žiedinius kopūstus. Gūžines salotas, kurios dar nesuformavo gūželių, uždenkite agroplėvele.

Mėnesio pabaigoje pradedame kasti morkas, burokėlius, kitas šakniavaisines daržoves. Pradėję formuoti galvutes, žiediniai kopūstai iškasami ir baigiami auginti inspektuose arba šiltnamiuose. Polietileniniuose šiltnamiuose auginamos žieminės daržovės. Jeigu jų nesėjome, šiltnamius tvarkome ir ruošiame žiemai. Nuimame susidėvėjusią plėvelę, atskiriame sveikus gabalus, kuriuos dar galima panaudoti. Šildomuose šiltnamiuose auginame pomidorus, žalumynines daržoves. Nuimdami šakniavaisines daržoves, atrenkame tipingus tai veislei, gražiausius ir sveikiausius, ne per didelius šakniavaisius ir laikome juos pasodams. Atrenkame sėkloms gražesnius agurkus, pomidorus ir kitas vaisines daržoves.

Nuimkite šalnoms jautrias daržoves. Cukinijos, patisonai, aguročiai ir kitos moliūginės daržovės prinoksta laikomos šiltoje patalpoje. Vaisius sandėliuokite taip, kad nesiliestų bei negautų saulės spindulių, vaiskočiais aukštyn.

Atšalus orams blogėja pomidorų skonis, dėl temperatūros ir drėgmės svyravimo vaisiai pradeda trūkinėti, pūti. Ilgiau nesupus, jei sutrūkinėjusias vietas pabarstysite rupia druska. Prieš šalnas nuskinkite visus pomidorus. Nokinami pomidorai mažiau pus, jei nuskynę juos 30 min. pamirkysite 1 proc. kalio permanganato tirpale. Išėmę iš tirpalo nuplaukite švariu vandeniu ir nušluostykite.

Jei porus dar patręšite, jie gerokai paaugs. Kaskite krienų šaknis. Mėnesio viduryje pasodinkite česnakų skilteles.

Mokslininkai teigia, kad tinkamiausias laikas kasti bulves – nuo rugsėjo 15 d. iki spalio 15 d. Nukastas bulves apdžiovinkite saulėje ar vėdinamoje patalpoje – nepuls šlapiasis puvinys, užgys grybelinių ligų padarytos žaizdos.

Kai pradeda gelsti rabarbarų lapai, laikas juos persodinti ir dauginti. Geriausiai tinka 2 – 4 metų rabarbarų šaknys, supjaustytos 3-4 cm gabalais. Kiekviena dalis turi turėti po 1 – 2 pumpurus. Iškastų šaknų ilgai negalima laikyti ore, sodinkite taip, kad šaknų pumpurai būtų 1 – 2 cm žemiau dirvos paviršiaus.

Kad žiemą turėtumėte šviežių petražolių, rugsėjo mėnesį sodinkite jas į vazonus. Tinka daržo ar smėlinga komposto žemė. Iki šalčių laikykite lauke arba inspektuose.

Nuėmę daržovių derlių, perkasame ar suariame žemę. Prieš tai išrauname visas sėklines piktžoles, kad neišplatintumėm jų sėklų. Šakniastiebines, šakniaatžalines ir kitas vegetatyviniu būdu besidauginančias piktžoles išrenkame, perkasdami arimą tręšiame organinėmis ir mineralinėmis kalio bei fosforo trąšomis. Mėšlu iš rudens tręšiame kopūstams, agurkams, bulvėms skirtą žemę po 40-80 kg/10 m2. Jeigu dirva rūgšti ar vidutinio rūgštumo, galime ją kalkinti prieš apariant. Surenkame vijoklinių pupelių atramas, pomidorų kuoliukus, padedame jas kitam sezonui. Perkasame kompostą.

Iš inspektų ir polietileninių šiltnamių pašalinkite visas daržovių liekanas ir dezinfekuokite cheminiais preparatais. Tai atlikite šiltą dieną, nes, esant žemesnei nei 12oC temperatūrai, kai kurie preparatai tampa neefektyvūs.

Gėlyne. Kero dalimis dar galite dalinti daugiamečių gėlių krūmelius ir juos persodinti. Ruošdami dirvą daugiametėms gėlėms, 1 kv. m dirvos patręškite organinėmis ir mineralinėmis trąšomis – 200 – 300 g superfosfato bei 20 – 30 g kalio druskos.

Šį mėnesį sodinkite tulpes (paskutinę rugsėjo dekadą), narcizus, hiacintus ir krokus (mėnesio pradžioje). Prieš sodinimą apžiūrėkite svogūnėlius, jei yra šakninių erkučių, 20 minučių pamirkykite 0.2 – 0.5 proc. chlorofose arba 5 min. karštame (50o C) vandenyje.
Persodinkite visų rūšių lelijas, išskyrus baltąją, pastaroji sodinama rugpjūtį). Lelijos mėgsta pavėsį. Kad iki šalčių augalai spėtų įsišaknyti, sodinkite ne vėliau kaip rugsėjo 10 -ąją.

Rugsėjo antroje pusėje sodinamos rožės.

Dauguma raganių dar žydi, jas gausiai laistykite, aplink kerus purenkite žemę, rinkite sėklas. Mėnesio pradžioje į nuolatinę vietą sodinkite raganių sodinukus – iki žiemos jie spės įsišaknyti.

Šluotelinį flioksą, astilbes, monardas galima persodinti rugsėjo antroje pusėje. Persodinkite raktažoles, laumenes, smaliukes. Dirva turi būti išvalyta nuo piktžolių.

Mėnesio pabaigoje saulėtą dieną iškaskite kardelius, po pirmųjų šalnų – jurginus, gumbines begonijas. Jurginų, begonijų gumbai gerai laikosi sausose durpėse, vėsiame rūsyje.

Rugsėjo pradžioje kalio trąšomis (kalio magnezija, kalio sulfatu) tręškite floribundines, krūmines rožes. Genėti nereikia.

Vasarojusias lauke kambarines gėles pratinkite prie patalpos sąlygų. Kad užmegztų žiedinius pumpurus, kalėdinius kaktusus dabar apie šešias savaites laikykite sausai, pusiau šešėlyje.

Bityne. Rudenį svarbu priauginti daug jaunų bičių, kurios suspėtų apsiskraidyti. Nustatyta, kad vienas kg stiprios šeimos bičių žiemą sunaudoja maisto beveik perpus mažiau, palyginti su tokiu pat silpnos šeimos bičių skaičiumi.

Jeigu po medunešio aviliuose lieka nedidelės medaus atsargos, net ir jaunos motinėlės nustoja dėti kiaušinėlius. Gerai paskatinti bičių motinėlės dėjimą duodant vakarais po 200 g cukraus sirupo. Skatinamasis maitinimas naudingiausias iki rugsėjo 10 dienos. Vėlai išsiritusios bitės gali nespėti apsiskraidyti ir išsivalyti.

Iki rugsėjo 10 dienos bites geriausia pamaitinti ir pagydyti. Tyrimais nustatyta, kad bitės, gaunamą cukraus sirupą perdirbdamos į medų ir jį užakiuodamos, šiems darbams atlikti sunaudoja 20 proc. sirupo. Sirupą bitės supila į tuos tuščius korius, iš kurių išsirito perai.

Sirupas bičių žiemos maistui tinka labiau negu medus, nes jame mažiau nesuvirškinamų medžiagų. Tačiau sirupu geriausia pakeisti apie trečdalį (apie 8 kg) maisto, nes bitės, perdirbdamos sirupą, „susidėvi“. Gerai žiemoja, pavasarį gerai dirba, stiprėja tik fiziologiškai jaunos, nedirbusios, rudenį apsiskraidžiusios jaunos bitės.

Kiekviename paliktame žiemojimui lizdo koryje turėtų būti ne mažiau kaip 2 kg maisto. Bet negerai bites permaitinti. Kai duodame per daug sirupo, bitės užpila visus korius iki apačios, lizdas būna šaltas.

Pamaitinę bites, šiltą rugsėjo mėnesio dieną paskutinį kartą peržiūrime bičių šeimų lizdus. Bičių neaptūptus ir maisto neprineštus korius išimame. To nepadarius, bitės žiemoja blogai, koriai supelyja, o bičių neaptūptuose koriuose maistas kristalizuojasi.

Išsukę medų ir suformavę lizdus žiemai, nedelsdami gydome bites nuo varozės erkių. Gabono juosteles lizduose laikome vieną mėnesį.

Po gydymo reikia patikrinti bičių šeimų erkėtumą. Esant didesniam kaip 5 proc. erkėtumui, bites būtina gydyti pakartotinai.