Birštonas didžiuojasi kurorto istorija

Šiemet Birštonas mini kurorto 180 metų įkūrimo sukaktį. Tad dauguma mieste vykusių renginių buvo skirti būtent šiai svarbiai datai paminėti. Baigiamuoju jų akcentu tapo praėjusį penktadienį istoriniame Birštono kurhauzo pastate vykusi konferencija „Birštono kurortinei istorijai 180 metų“, subūrusi istorikus, kurortologijos specialistus, sveikatinimo srities ekspertus, kultūros darbuotojus – visus, besidominčius Birštono praeitimi, dabartimi bei ateities perspektyvomis.
Konferencijoje pristatyti pranešimai dar gausiau papildė kurorto istorijos metraštį, primindami Birštono augimo ir vystymosi kelią nuo pirmųjų mineralinių šaltinių panaudojimo bei kurorto formavimosi XIX amžiuje iki šių dienų aktualijų.
Istorikė, knygos „Karališkojo Birštono praeitis“ autorė, prof. dr. Raimonda Ragauskienė kalbėjo apie kurorto kūrimosi istoriją, o prof. dr. Aivas Ragauskas pasidalino išskirtiniu pasakojimu apie internuotų Lenkijos kariškių ir architektų darbus Birštone Antrojo pasaulinio karo pradžioje. Abu gerbiamus istorikus pagrįstai galime vadinti Birštono istorijos tyrėjais, nes jau kitų metų pirmoje pusėje turėtų būti išleista Raimondos ir Aivo Ragauskų parengta antroji Birštono istorijos knyga. Tad ir konferencijos metu iš jų išgirdome naujų, įdomių detalių bei faktų, susijusių su krašto praeitimi. Pranešėjams sutikus jomis pasidalinsime kituose laikraščio numeriuose.
Beje, profesorės Raimondos Ragauskienės manymu, Birštonui labai pasisekė, kad jo vadovams buvo ir yra svarbi praeitis. Ji prisiminė šviesios atminties buvusį Birštono merą Antaną Serafiną Zenkevičių, su kuriuo ją suvedė pažintis 2006-aisiais priimant sprendimą išleisti pirmąją knygą. Profesorė dėkojo ir ilgametei Birštono savivaldybės merei Nijolei Dirginčienei taip pat tikinčiai, kad pagarba praeičiai, didžiavimasis ja bei mokymasis iš jos buvo ir yra gera investicija į ateitį.
Tai atsispindėjo ir merės Nijolės Dirginčienės pristatyme apie pastaraisiais dešimtmečiais įvykusius pokyčius, įgyvendintus projektus, privataus verslo investicijas ir ateities viziją.
Doc. dr. Kęstutis Skauminas savo pranešime atkreipė dėmesį ne tik į sanatorinio gydymo bei reabilitacijos tradicijų plėtrą, bet akcentavo ir sveikatinimo srities reikšmę bei sveikatos prevenciją. Pasak Kęstučio Skaumino, apie tai jau diskutuojama, bet dar trūksta reikiamo teisinio reglamentavimo, tyrimų, programų, pasigendama balneologijos specialistų ir pačių žmonių atsakomybės rūpintis sveikatos prevencija.
Apie tai buvo prisiminta ir vėliau vykusios diskusijos apie Birštono kurorto praeitį, dabartį ir ateities perspektyvas metu. Kai diskusijos pabaigoje jos dalyviai buvo paklausti, kokį mato Birštoną po 25 metų, jie vylėsi, kad Birštonas jau turės balneologines gydyklas, Balneologijos institutą ir puikią mokslinių tyrimų bazę, kurioje dirbs kvalifikuoti specialistai bei mokslininkai. Taigi tikimasi šviesios ateities, kad kalbos baigsis darbais. Juo labiau, kad, kaip priminė prof. Aivas Ragauskas, Birštone prevencijai dėmesys buvo skiriamas ir praeityje. Reikia prisiminti Birštono žydų bendriją, beje, vienintelę tokią Lietuvoje, įkūrusią fondą, į kurį rinko pinigus, kad užtikrintų ir neturtingiems žydams galimybę pasinaudoti kurortinio gydymo paslaugomis.
Konferencijoje buvo pristatytas ir gražios draugystės pavyzdys. Daugelis dalyvavusiųjų konferencijoje atkreipė dėmesį į šviesią nuotaiką skleidžiantį paveikslą, primenantį Birštono istoriją. Jame nežinomas autorius įamžino XIX a. pradžioje atrastą Vytauto, anksčiau vadintą Viktorijos vardu, šaltinį ir jį saugojusį Banginuką. Taigi, tai – ne tik meno kurinys, bet ir dalis miesto istorijos. Tad, kai muziejuje buvo sužinota apie paveikslo pardavimą aukcione, buvo nuspręsta, kad jam laikas grįžti namo. Muziejaus iniciatyvai pritarė Birštono Rotary klubo nariai. Jie nutarė pakviesti prie iniciatyvos prisidėti ir visą bendruomenę, organizuodami akciją Birštono šventės metu. Joje dalyvavo ir birštoniečiai, ir kurorto svečiai. Trūkstamą sumą pridėjo Rotary klubas, ir šiandien paveikslas jau Birštone. Jis eksponuojamas Sakraliniame muziejuje.
Po to, kai Rotary klubo prezidentas Vilius Lazauskas priminė šią bendrystės istoriją, Birštono krašto muziejaus direktorius Simonas Matulevičius pakvietė sutelkti dėmesį į šalia esantį kitą paveikslą. Tai – su Birštonu glaudžiai susijusio dailininko Nikodemo Silvanavičiaus tapytas autoportretas. Jį neseniai surado kolekcininkas Dominykas Šaudys. Dailėtyrininkų nuomone, tai labai unikalus kūrinys. O kodėl šiam paveikslui taip pat neparkeliavus į Birštoną? Intriga, bet verta dėmesio.
Taigi Birštono muziejaus organizuota konferencija buvo turininga bei įdomi įvairiomis prasmėmis. Jaukią renginio atmosferą kūrė ir Birštono meno mokyklos jaunosios atlikėjos Elzė Jonuškaitė ir Ugnė Blekaitytė, muzikinius kūrinius dovanoję pianistas Rokas Zdanavičius ir saksofonininkas Jonas Zubavičius. Konferencijos erdvę puošė mokinių dailės darbai, fojė savo paslaugas pristatė „Tulpės“ ir „Versmės“ sanatorijos, Sporto centras, Turizmo ir informacijos centras vyko muziejaus organizuota edukacija.
Ramutė Šimukauskaitė
Aušros Puskunigienės nuotraukos