Pirmasis šalyje ansamblis „Kanklės“ atšventė 120 metų jubiliejų

Rugsėjo 6 dieną visi keliai vedė į Mažąją Lietuvos kultūros sostinę Skriaudžius, kurioje nuaidėjo Veiverių kultūros ir laisvalaikio centro projekto „Kodas: Kanklės 120“ kultūrinis akcentas, priminęs apie istorines ansamblio „Kanklės“ ištakas. Renginys „Mano kanklės paauksuotos“ pakvietė gausiame kanklininkų ir svečių būryje paminėti ansamblio 120 metų kūrybinės veiklos jubiliejų. Šventės programos metu pagerbta ilgiau nei šimtmetį gyvuojanti Suvalkijos kankliavimo tradicija, jos tęsėjai ir puoselėtojai. Koncerte susitiko skirtingų kankliavimo mokyklų, kartų atlikėjai bei šiuolaikinių meninės raiškos formų atstovai, tuo parodant, kad kanklių muzika yra neįtikėtinai universali – ji gali nukelti į gilią senovę, taip pat skambėti moderniai, netikėtai bei patraukliai šiuolaikiniam klausytojui.

Atidavė pagarbą ansamblio pradininkui
Šventė prasidėjo Skriaudžių Šv. Lauryno bažnyčioje, kur buvo aukojamos šv. Mišios. Po jų susirinkusieji patraukė į vietos kapines, kur pagerbė senuosius krašto kanklininkus, tarp jų – ir ansamblio įkūrėją Praną Puskunigį. Būtent šis žymus kanklininkas, kanklių meistras ir pedagogas 1906 metais subūrė kaimo vyrus į ansamblį, ištobulino suvalkietiškų kanklių konstrukciją ir sukūrė specialią natų sistemą pradedantiesiems. Jis laikomas vienu pagrindinių žmonių, išgelbėjusių suvalkietiško kankliavimo tradiciją nuo išnykimo carinės Rusijos priespaudos metais ir padėjusių jai sužydėti tarpukario Lietuvoje. Ne vieno kanklių ansamblio įkūrėjo ir vadovo, vadovėlių ir muzikinių kūrinių autoriaus P. Puskunigio pradėta gyvoji šimtametė muzikavimo tradicija šiemet, minint Kanklių metus, įrašyta į Lietuvos Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą, ir šis pasiekimas Skriaudžių krašto kanklininkus įkvėpė permąstyti, išplėsti kolektyvo veiklos galimybes, imtis naujų, Lietuvą nustebinusių iniciatyvų.
Renginiui persikėlus į Skriaudžių buities muziejaus erdves, besidomintys ansamblio istorija ir nūdiena galėjo apžiūrėti Veiverių kultūros ir laisvalaikio centro bei Skriaudžių buities muziejaus iniciatyva surengtą parodą. Joje eksponuotos istorinės Kazio Kuro, Kajetono Naudžiaus ir kt. meistrų gamintos kanklės su išskirtine puošyba ir Suvalkijos kanklėms būdingu specifiniu skiriamuoju bruožu – užriestu spiralės formos drūtgaliu, taip pat pristatyti šiais metais pelnyti sertifikatai, liudijantys apie birželį čia pat, muziejuje, pasiektus rekordus: surengtą ilgiausią kanklių koncertą ir suburtą gausiausią būrį kanklininkų.
Muziejininkė Kristina Pažėrienė atkreipė dėmesį į parodos akcentą – seniausią, 1914–1915 metais datuojamą eksponatą – dar Prano Puskunigio skobtas kankles, kurias perdavė meistro anūkas. Šias kankles rekonstravo meistro sūnus Leonas Puskunigis kartu su Kajetonu Naudžiumi, todėl greta instrumento pristatyta ir originali jo korpuso dalis.
Šventės metu lankytojams buvo atverti muziejaus pastatai ir jų nuolatinės ekspozicijos, pristatytos naujos interaktyvios edukacinės priemonės, įsitraukti kvietė šiaudinių simbolių rišimo, tautinių juostų pynimo, maišelių dekoravimo, knygų skirtukų gamybos ir kiti užsiėmimai.
Visgi pagrindinis susirinkusiųjų dėmesys buvo nukreiptas į sceną, kurioje vyko šventinis koncertas. Jame pasirodė šventės kaltininkai – ansamblio „Kanklės“ buvę ir esami kanklininkai, dainininkai, vadovai, jų svečiai – folkloro ir liaudies instrumentų kolektyvai „UT“„Diemedis“, „Sūduonia“, Žemynos Trinkūnaitės kanklių grupė, „Laumakė“, Tolmintas Matonis, dr. Laura Lukenskienė, šiuolaikinio performanso „Kanklių pulsas“ komanda.

Ansamblio dvasią saugančios kanklininkų kartos
Per daugiau nei šimtmetį ansamblyje pasikeitė kelios kanklininkų kartos, keletas kolektyvo vadovų. Šventėje kalbinti ansambliečiai išskyrė du svarbius momentus, lėmusius ansamblio „Kanklės“ veiklos tęstinumą ir padėjusius išsaugoti Skriaudžių kultūrinio identitetą iki šių dienų. Jų nuomone, išlaikyti gyvą kankliavimo tradiciją padėjo skirtingais laikotarpiais prie „Kanklių“ vairo stovėję vadovai, sugebėję aplink save suburti bendraminčius, tai – Pranas Puskunigis, Antanas Degutis, Stasys Yla, Jurgis Alenskas, Leonas Puskunigis, Jaunius Vylius, Arvydas Karaška, Onutė Žukauskaitė-Patronaitienė, Edmundas Gumuliauskas, Elena Pečiulaitienė ir kiti ilgiau ar trumpiau su ansambliu buvę, iki garbingo jubiliejaus atvedę vadovai. Ne mažiau svarbi aplinkybė, kad visais laikais Skriaudžiuose netrūko norinčiųjų kankliuoti: šis pomėgis buvo perduodamas iš kartos į kartą, vienas šeimos ar giminės narys kankliavimu sudomindavo ir kitą.
Todėl ir pasirodymai scenoje buvo ypatingi. Žymaus kanklininko Jurgio Alensko sūnus prof. Vytautas Alenskas, kaip ir tėvas, vadovavęs ansambliui, į sceną žengė kartu su giminaičiu, „Kankliukų“ ansamblio nariu Karoliu. Nuo septynerių ansamblyje kankliavusi, vėliau jo vadove tapusi ir 17 metų jam vadovavusi Ona Žukauskaitė–Patronaitienė atliko bendrą kūrinį su Romualda Liorentaite–Spūdiene, pirmąkart prie kanklių prisilietusia vos devynerių ir joms pašventusia didžiąją dalį gyvenimo.
Meistro Kajetono Naudžiaus gamintų kanklių skambesį drauge muzikuodami pademonstravo jo giminaičiai, plačiai žinomos Naudžių genties atstovai: Emilija Naudžiuvienė, jos dukra Virginija Naudžiūtė, anūkė Adelija Žiūkaitė, ansamblio „Kankliukai“ įkūrėja Vilma Pučkienė ir jos sūnus Gabrielius bei Beatričė Pucilauskaitė.
Vieną kūrinį drauge su ansambliu „Kanklės“ atliko visi šventėje dalyvavę ir kada nors ansamblyje kankliavę, dainavę nariai, buvę vadovai. Tarp jų – ir Jaunius Vylius, pasižymėjęs tuo, kad uoliai rinko šio krašto dainas, užrašė dainų karaliene tituluojamos Adelės Kazlauskienės lobyną, tapusį ansamblio repertuaro pagrindu.
Prieš daugiau nei dvidešimt metų ansamblis „Kanklės“ įvertintas prestižiniu Lietuvos liaudies kultūros centro apdovanojimu „Aukso paukštė“. Šis apdovanojimas skirtas ne vien už praeities nuopelnus, tai – ir įpareigojimas rūpintis savo ateitimi. Ansamblis su didele atsakomybe auginasi kanklininkų pamainą. Nuo 2008 m. Skriaudžiuose sėkmingai veikiantį vaikų ir jaunimo folkloro ansamblį „Kankliukai“ ir šiemet papildė keletas naujų narių. Jaunieji dalyviai kartu su dabartine jo vadove Agne Vaitone žiūrovams padovanojo du kūrinius.

Nusilenkė šimtametės tradicijos puoselėtojams
Vakaro iškilmėse dalyvavę svečiai ne tik mėgavosi kanklių melodijomis, bet ir atliko garbingą misiją – su neeiline sukaktimi pasveikino ištikimus šio instrumento gerbėjus.
LR Seimo pirmininko pavaduotoja Jūratė Zailskienė kartu su patarėja Daiva Macijauskiene įteikė padėkos raštus ilgiausiai kankliuojančioms dalyvėms: Vidai Juozaitienei, Romualdai Spūdienei, Rimai Grybienei, Jūratei Naujokienei bei Emilijai Naudžiuvienei. Kultūros viceministrė Renata Kurmin perskaitė oficialų sveikinimą ir įteikė ministro padėkas „Kanklių“ ansamblio kolektyvui ir vadovei Daliai Venckienei – už gyvosios kankliavimo tradicijos puoselėjimą bei R. Spūdienei – už net šešis dešimtmečius trunkančią bendrystę su ansambliu.
Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas bei Kultūros ir turizmo skyriaus vedėjas Rimantas Šiugždinis kolektyvui Savivaldybės vardu padovanojo tūkstančio eurų dovanų čekį bei skyrė padėkas vadovei D.Venckienei ir ilgamečiams nariams Eugenijui Majui, Ramutei Černiuvienei, Astai Pranevičiūtei, Augenijai Sakalauskienei, Artūrui Matoniui.
Duetu muzikinį pasveikinimą „Kanklėms“ sudainavo Nacionalinio kultūros centro etninės kultūros specialistės Audronė Vakarinienė ir Loreta Sungailienė, į Skriaudžius jos atvežė ir centro direktoriaus Sauliaus Liausos padėką. Jos nusilenkė kanklių šimtametės nematerialaus paveldo tradicijos puoselėtojams, primindamos, kad „kito tokio taip ilgai ir nepertraukiamai gyvuojančio ansamblio visoje Lietuvoje tiesiog nėra.“
Buvęs ansamblio vadovas Jaunius Vylius ansambliečiams padovanojo savo kūrybos dainą, vildamasis, kad šis kūrinys bus įtrauktas į ansamblio repertuarą. Iki šiol neblėstančia kankliavimo tradicija pasidžiaugė ir Klaipėdos universiteto docentas, Menų fakulteto dekanas prof. Vytautas Alenskas, kiti svečiai, ansambliečiai.
Etnomuzikologė, etnologė, folkloro atlikėja dr. Laura Lukenskienė po sveikinimo žodžių pademonstravo unikalaus instrumento – Suvalkijoje pagamintų elektrinių kanklių – skambesį ir modernias galimybes. Po to sceną perėmė kiti svečių kolektyvai, kurie dovanojo savo kūrybą bei skyrė šiltus sveikinimo žodžius jubiliatams.
Kai vakaro sutemos apgaubė dangų, buities muziejaus kiemelyje suskambo „Kanklių pulsas“ – specialiai šiai progai sukurtas audiovizualinis performansas, kuriame klasikinės kanklių melodijos persipynė su elektronine muzika, šviesomis, vaizdu ir šiuolaikiniu šokiu. Prie šio spektaklio gimimo prisidėjo Skriaudžiuose gyvenantis Modestas Kapustinskas – Modestyno, elektroninės muzikos prodiuseris, atlikėjas, dainininkas, žinomas, kaip autentiškų lietuvių liaudies dainų gaivintojas folktronikos stiliuje.
Jaukiai, bendruomeniškai ir originaliai ansamblis „Kanklės“ paminėjo 120-ąjį veiklos jubiliejų.
Tas gyvybingumas, kurį ansambliečiai demonstravo scenoje, perša mintį, kad 120 metų – tai tik nedidelė nuostabios „Kanklių“ ansamblio kelionės laiku atkarpa. Kūrybingų bei naujovių ieškančių žmonių dėka „Kanklių“ istorija tęsis dar ilgai, o gyvos kankliavimo tradicijos liks įkvėpimu ateities kartoms.
Dalė Lazauskienė
Autorės nuotraukos
Daugiau nuotraukų: www.facebook.com/laikrastisGyvenimas

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas