Tik vieną rudens žiedą…

Štai ir rugsėjis, išsikvėpinęs nepakartojamu baigiančių žydėti viržių, grybienos, drėgnų samanų aromatu. Taip ir norisi patraukti miško takeliu pagal upę, ežero pakrante, pasigėrėti rusvėjančia žaluma, pasiklausyti rudens garsų. Darbymetis? Taigi jis į mišką nepabėgs… Kada tų darbų netrūko? Ypač rudenį. Bet va, nuvogti valandėlę vieną kitą sau – visai kas kita. Rimčiau pagalvojus, savęs palepinimas gal ir yra tas svarbiausias dalykas, tas „darbas“, kurio niekada nevalia pamiršti. Tuomet ir visi kiti  lengviau nudirbami, o protas ir kūnas tarnauja mums pailsėję, kupini energijos. 
Pailsėjęs po vasaros į mokslus sugrįžo jaunimėlis – moksleiviai, studentai. Smagu rytais girdėti tą šurmulį, mat netoliese, kaimynystėje – mokykla. Ne visus rūpestingi tėveliai atveža patogiais automobiliais iki pat durų, kiti linksmai čiauškėdami, kaip tie žvirbliai, su draugais būreliais traukia per kiemus trumpindami kelią. Taip ir stebiu juos  per langą, gerdama rytmečio kavą.  Dar maloniau buvo matyti Rugsėjo pirmąją, kai visi ėjo su gėlėmis – kas nešasi už save didesnį kardelį, kas jurginų ar astrų puokštelę, vienas kitas – su puikia rože. Graži ta mūsų tradicija švęsti Mokslo ir žinių dieną. Deja, jos neturi mūsų vaikaičiai, išvykę gyventi svetur. Maniškiai vis klausinėja apie tą šventę, apie gėles mokytojai. Sako, jie tik mokslo metų pabaigoje kaip padėką mokytojai neša saldainių, šokolado, atviruką. Gal mums kiek keistoka girdėti, bet tai jų tradicija. Tik labai liūdna, kad internete  vėl ir vėl pasipila atgarsiai, kad gal jau nereikia ir mūsų vaikams tempti į mokyklą tų gėlių, mat labai jau daug nepatogumų mokytojams. Nėra nei kur sumerkti, nei kaip to glėbio parsinešti. Labai ir labai liūdina tokie samprotavimai. Esu įsitikinusi, kad tas gėlės žiedas vaiko rankose, ypač pirmokėliams, tai simbolis kažko naujo, nepatirto, gražaus. Kad tai šventės atributas pirmiausia jam pačiam. Tai kaip galima atsisakyti to, kas gražu, kas jaudina, sukelia gerą emociją?
Saikingo gėlių panaudojimo palydėdami žmogų Anapilin, atrodo, jau išmokome. O ir artimieji nesivaržo paprašyti atnešti tik vieną gėlės žiedą, nors mes tradiciškai įpratę, kad tai turi būti bent du, porinis skaičius. Bet jau tikrai nebetempiame nepakeliamų krepšelių, vainikų… Tai negi negalima išmokti ir tą rudeninę šventę papuošti žiedais taip, kad visiems būtų smagu ir gera. Kodėl vietoj pripūstų balionų, popierinių puošmenų ir kitos atributikos nepapuošus, nesukūrus visiems gražios šviežių gėlių kompozicijos, kuri galėtų akį džiuginti ne vieną dieną mokslo metų pradžioje mokyklos prieigose, vestibiulyje ar klasėse.  Tik mokytojams reikėtų šiek tiek pasukti galvas, sugalvoti temą, idėją, ir pirmoji pamoka taptų grožio, floristitikos pamoka, o iš daugelio žiedų visi sukurtų įspūdingą, nepakartojamą dalyką. Gal net pranešime apie mokslo metų pradžios šventę atsirastų prašymas vaikams atsinešti tik po vieną jurgino, astros ar kitokį žiedą.
Tai mat ko prisigalvojau šį bundantį rudens rytą su puodeliu kavos rankose. Vaikų šurmulys už lango jau nutilo, pamokos. O aš tikrai ruošiuosi pasivaikščioti, nors debesėliai ir niaukstosi padangėje. Bet, kaip sakoma, nėra blogo oro, tik bloga apranga. Bevaikščiojant ir tuos rudens darbus apmąstysiu. 
Jūsų Augustina

Priminimai rugsėjui…

Jau pačią pirmąją dieną rugsėjis įsiveržė su vėjais, liūtim ir griausmais, kad visiems vasaros fanams aiškiai pasakytų – karaliauti pradeda ruduo. Bet daugelis tikriausiai sutiks, kad ir vasarėlė mums negailėjo šunybių – ir šaltų lietingų dienų, ir stiprių vėtrų. Pernykštę vasarą sinoptikai apibūdino kaip vieną prasčiausių per pastarąjį dešimtmetį, o šiųmetę – kaip labai kontrastingą: birželis šilčiausias, liepa vėsesnė ir vidutinė, rugpjūtis – su anomalijom… Prienai ir Birštonas ne išimtis – orai mainėsi nuo tropinių karščių birželį iki liepos liūčių, rugpjūčio vėsos ir sausrų… Bet pamažu tenka prie visko priprasti. Apie rugsėjį senoliai sakydavo, kad saulėtas su griaustiniais jis pranašauja daug sniego žiemą, o gausus grybų derlius – ilgą žiemą. Pagyvensim, pamatysim.
Delčia – rugsėjo 4 d., jaunatis – 11 d., priešpilnis – 18 d., pilnatis – 26 d.
• Geriausios mėnesio dienos: 2, 5, 6, 8, 16, 17, 21, 22, 24, 30;
• Prasčiausios mėnesio dienos: 4, 7, 10, 14, 19, 20, 25, 26, 29;
• Rugsėjo 8 d. – Šv. Mergelės Marijos Gimimas, Šilinės; 21 d. – Šv. Matas, Alutinis, Koštuvės; 23 d. – Rudens lygiadienis. Rugsėjo 29 d. – Šv. Mykolas, Dagos, Vėjų diena.

Sodininkui…
Sodas be aronijų? Taip neturėtų būti, sako specialistai, ypač šiuolaikiškame sode. Dabar jau baigia nokti tamsios, beveik violetinės aronijų kekės, o jei tikrai jūs dar neturite šio naudingo, gražiai ir ilgai žydinčio augalo, pats laikas susidomėti ir pasiruošti jo sodinimui. Tą padaryti reikės pirmoje spalio pusėje. Aronijos yra savidulkiai augalai, todėl pradžioje galite pasodinti ir vieną krūmą susipažinimui. Aronijos yra atsparios kenkėjams, šalčiams, sausroms, joms nereikia nei rūgštintos, nei kažkaip kitaip atskirai paruoštos žemės.
Aronijų veislės. „Nero“ – tai pastaruoju metu labiausiai paplitusi veislė, vertinama dėl savo stambių, vyšnios dydžio uogų, dailaus, kompaktiško krūmo, kuris užauga iki 2 m aukščio. Uogos prinoksta kiek anksčiau, rugpjūčio pabaigoje, rugsėjo pradžioje, yra tinkamos vartoti šviežios ir virimui. „Viking“ ištveria labai dideles šalnas, o uogos sunoksta kiek vėliau. Ant 3 m aukščio krūmo kekės užauga stambios, uogos didelės, malonaus skonio, sultingos. „Brilliant“ – raudonvaisė aronija, uogos smulkesnės, krūmas 2–2,5 m aukščio, plotis apie 2–2,5 m. Labai dekoratyvūs lapai rudenį. „Huging“ – švedų išvesta veislė, kurios uogos iš kitų išsiskiria aromatu, saldumu ir yra laikomos vienomis iš vertingiausių, nes turi labai daug polifenolių. Uogos šviesesnės, gerokai mažesnės, tinka džiovinimui, duonos kepiniams gardinti.
Sodinimas. Geriausia pirkti ne senesnius kaip 2 metų sodinukus vazonuose. Žiūrėkite, kad šaknys būtų išlindusios jau per vazono dugną, tai rodo gerą šaknyną. Parinkite augalui vakarinį, rytinį ar net šiaurinį šlaitą, bet ne pavėsį. Geriausia – saulėta ar pusiau pavėsinga vieta, vidutinio derlingumo, neužmirkstanti, lengvo priemolio dirva. Paruoškite 50 cm gylio ir tokio paties skersmens duobę, bent dvigubai didesnę, nei šaknų gumulas. Pasodintą paliekite kibiru vandens, aplink kamieną mulčiuokite humusu ar pjuvenomis. Krūmelį apkarpykite. Jei sodinate keletą krūmų, palikite 1,5–2 m tarpus.
Priežiūra. Ji – minimali. Pasodintas pavasarį ar prastesnėje dirvoje tręškite lėtai veikiančiomis trąšomis, laistykite tik esant ilgesniems sausros laikotarpiams ar kartą per savaitę. Jei dėl didesnių uogų – tai liekite jų formavimosi metu. Genėti galima žiemą ar ankstyvą pavasarį. Pirmais metais nupjaukite tik perteklinius ūglius, lajoje palikite ne daugiau kaip 12 šakų. Jei augalui jau kokie 7 metai, pašalinkite visas senas šakas, o po 10 metų geriau nupjauti visai, paliekant 20 cm aukščio ūglius, kad augalas atsinaujintų. Produktyvios aronijos lieka kelis dešimtmečius. Pasidauginti jų lengviausia šaknų atžalomis, rudenį atskiriant jas nuo motininio krūmo ir sodinant į nuolatinę vietą. Prigyja praktiškai 100 proc. Nors ligoms aronijos labai atsparios, kartais jas užklumpa pjūkleliai ir skydamariai. Tada krūmus nupurkškite insekticidais arba 0,7 proc. kalcinuotosios sodos ir žaliojo muilo tirpalu. Ligos puls tada, jei krūmai per tankiai susodinti.
Kiti mėnesio darbai. Genėkite jaunus vaismedžius, jei nesuspėjote rugpjūčio mėnesį.Tai labai svarbu slyvoms, vyšnioms, nes gali sumedėti šių metų šakutės ir pumpurai. Genėdami sustabdysite augimą, todėl maitinsis tik esami vaismedžių audiniai, o medelis iki šalčių sustiprės, pasiruoš žiemai.
Išpjaukite sausas, ligotas, mechaniškai pažeistas šakas.
Iki mėnesio vidurio išgenėkite silpnus aviečių, gervuogių ūglius, nuskabykite labai išaugusių viršūnes. Supurenkite žemę.
Mėnesio pabaigoje iškaskite įsišaknijusias (jei atlenkėte) agrastų, serbentų, vynuogių atlankas. Sodinkite į nuolatinę pasirinktą vietą.
Obuolių derlius. Naujausi moksliniai tyrimai parodė, kad vėlyvųjų žieminių veislių obuolių nereikia ilgai laikyti ant medžių, nors jų kokybė ir gerėja. Ir vaismedžiui dar turi likti atsarginių medžiagų pasiruošti žiemai. Nuskintus vaisius rūšiuokite ir dėkite į dėžes atsargiai, kad nepažeistumėte. Nuraškykite ir pašalinkite ligotus, nes sukėlėjai vystosi, plinta. Būtinai surinkite krituolius – iš kirmėlėtų išlindusios lervos žemėje virsta lėliukėmis.

Daržininkui…
Bulviakasis. Anot mokslininkų, geriausias bulviakasio laikas – nuo rugsėjo 15 iki spalio 15 d. Ankstyvosios jau baigiamos kasti. Bulvių subrendimą parodo lupenos tvirtumas. Subrendę gumbai lengvai atsiskiria nuo šaknų, turi tvirtą odelę. Vėlyvųjų bulvių žalius bulvienojus nupjaukite likus 7–10 dienų iki kasimo, parudavusius – likus 2–3 dienoms. Nukastas bulves gerai yra apdžiovinti saulėje ar vėdinamoje vietoje – nepuls šlapias puvinys, užgis grybelinių ligų padarytos žaizdos.
Žieminiai česnakai. Nepavėluokite ir šio mėnesio pabaigoje ar spalio pradžioje jau pasodinkite žieminius česnakus. Jie turi spėti iki žiemos įsišaknyti. Gerai augs lengvesnėje dirvoje 20–25 cm atstumu, 6–8 cm gylyje, eilutėje kas 5–8 cm pasodintos didesnės skiltelės. Į gerai supurentą dirvą 1,5–4 cm gylyje sodinkite didžiausius, gerai subrendusius ir išdžiūvusius orinius žieminių česnakų svogūnėlius, skirtus dauginti. Suvėlinus jų sėją užaugs tik lapai, galvutės liks mažos, o kitą rudenį vėl turėsite jas sodinti.
Žiedinius kopūstus ir porus dar skubiai patręškite. Vėstant orams ir žiedinius kopūstus, ir gūžines salotas verta pridengti agroplėvele. Pekino, lapinius kopūstus paretinkite, patręškite tirpiomis trąšomis, išpurenkite žemę. Išlaužykite briuselinių kopūstų viršūnes, nuskabykite apatinius lapus.
Šviežių krapų plotelis. Iki mėnesio vidurio paskubėkite ir pasisėkite krapų. Jie nebijo vėstančių orų ir labai gerai auga. Bet va, dygsta tai jie labai ilgai, net gali užtrukti porą savaičių. Tačiau yra maža gudrybė – pamirkykite tris paras sėklas vandenyje kasdien kelis kartus keisdami vandenį, ir tokios sėklos sudygs per kelias dienas! Po to vis nepamirškite papurenti žemės ir, jei sausa, palaistyti. 20 g žalių krapų lapelių yra tiek vitamino C, kiek jo reikia per dieną suaugusiam žmogui.
Kiti darbai. Vėsesniais orais dar pridenkite darže auginamus agurkus, pomidorus – ilgiau derės. Nupjaukite apvytusias ir sausas pupelių ankštis, suriškite ir džiovinkite gerai vėdinamoje patalpoje. Nuimkite dar vieną kvapniųjų mairūnų derlių, nusipjaukite gelsvių lapų, prisirinkite pieskoninių augalų sėklų.

Gėlininkui…
Dvimetės. Gėlynuose dar yra darbų – jie tvarkomi, ravimi, purenami, laistomi. Iki mėnesio vidurio reikėtų pasistengti pasodinti dvimetes, kurias pasėjote pavasarį ar vasaros pradžioje. Populiariausios dvimetės – tai rusmenės, našlaitės, gvazdikai, darželiniai katilėliai, saulutės, neužmirštuolės ir kt. Į vieną kvadratinį metrą reikėtų pasodinti, pvz. 14 šiurpinių gvazdikų, neužmirštuolių, saulučių, o našlaičių apie 30 daigų.
Svogūninės. Ir vėl priminimas – pirmiausia rugsėjį sodinkite smulkiasvogūnines, o tik vėliau – stambiasvogūnines. Sodinimo gylį paprasčiausiai apskaičiuokite pagal gumbelį – lengvame dirvožemyje 3 svogūnėlių gylyje. O sunkesniame – 2 cm gylyje. Sodinimo atstumai priklauso nuo rūšies, todėl skaitykite informaciją ant pakuotės.
Jei norėsite jau nuo ankstyvo pavasario tuoj iš po sniego džiaugtis žiedais, pasidairykite erančių (Eranthis), krokų (Crocus), snieguolių (Galanthus) svogūnėlių. Vėlyvesniam laikui tiks ištvermingieji (mat jų nemėgsta graužikai) narcizai (Narcissus), hiacintai (Hyacinthus), žydrės (Muscari) ir tulpės (Tulipa). Parinkite sodinimui tokią vietą, kad šioms gėlėms negrėstų užmirkimas, antraip svogūnėliai tiesiog supus. Geriausiai tiks lengva, pralaidi dirva. Vasarines svogūnines sodinsite pavasarį, praėjus šalnoms, o pavasarinėms laiko dar turite iki spalio pabaigos.
Dabar laikas persodinti ir lelijas – nesergančių, tebežaliuojančių augalų svogūnus iškaskite, ištraukite stiebus. Sodinkite į lengvą, patręštą kompostu, medžio pelenais žemę. Gylis priklausys nuo rūšies. Mažus svogūnėlius atskirkite, sodinkite atskirai.
Iškaskite augalus. Mėnesio pabaigoje saulėtą dieną iškaskite kardelius, montbretes, o po pirmųjų šalnų – ir jurginus, gumbines begonijas. Nuo jurginų gumbų šepetėliu nuvalykite žemę. Gumbus apdžiovinkite. Iškastas gumbines begonijas apdžiovinkite saulėje su šaknimis. Jurginų ir begonijų gumbai geriausiai laikysis sausose durpėse vėsiame rūsyje.
Persodinkite daugiametes – jei reikia, flioksus, astilbes, monardas. Tą padaryti galite mėnesio pabaigoje. Iki šalčių jos puikiai spės įsišaknyti ir gerai peržiemos. Iš žemaūgių daugiamečių gerai yra persodinti raktažoles, laumenes, smaliukes. Sodinkite tokiame pačiame gylyje, kaip augo. Prieš sodinant iš dirvos gerai išrinkite piktžoles, ypač varpučių, dirvinių vijoklių, nes vėliau jos apraizgo gėlių šaknis, sunku pašalinti.

Bitininkui…
Tie bitininkai, kurie nevežioja avilių į ganyklas, prie namų esančias bites baigė maitinti jau iki rugsėjo pradžios. Iš viržynų ar dobilų parvežtos bitės ir toliau maitinamos pagal galimybes. Ištuštėję dengiamieji koriai pakeičiami atsarginiais su medumi arba bitės pamaitinamos cukraus sirupu.
Tvarkant lizdus žiemai, šiuo metu nepatartina dėti šoninių kamšų, anot patyrusių bitininkų, tai padaryti geriau vėliau, žiemą. O norint, kad jaunos motinos nustotų dėti kiaušinėlius, reikia šiek tiek sumažinti temperatūrą, nuimant ir viršutines pagalves, paliekant virš lizdo tik audeklą. Atgal jas padėsite į vietą orams atšalus ir nebijokite, bitės tikrai nesušals. Neskubėkite kišti ir dugnų į bedugnius avilius. Dar suspėsite gerokai vėliau. Svarbu pasirūpinti geru vėdinimu.
Jei šį mėnesį vežate avilius iš ganyklų, o jau išties laikas, nes nektaro žydintys augalai išskiria mažai, tai sudarykite kuo geresnes transportavimo sąlygas. Avilius reikia sustatyti taip, kad rėmelių kryptis būtų lygiagreti keliui, ir jie kuo mažiau judėtų.
Dabar pats laikas ištirti ir bičių šeimų apkrėstumą erkėmis. Jei taip yra, naikinkite jas cheminėmis priemonėmis ar kitais būdais.