Galinga audra patikrino tarnybų pasiruošimą ir gyventojų kantrybę

Lėtas rugpjūčio 22 dieną Lietuvą nusiaubusios audros padarinių šalinimas gerokai ištampė nervus gyventojams, kuriuos elektros tinklų pažeidimai buvo ilgam palikę be įprastinių civilizuoto pasaulio patogumų. ESO nerangumas sukėlė masinį pasipiktinimą šios bendrovės Facebook puslapyje, kituose socialiniuose tinkluose bei žiniasklaidoje. Virtusių medžių nutraukti elektros laidai, išversti gelžbetoniniai stulpai, tūkstančiai piktų, be šviesos, šaldytuvų, o kai kur ir be geriamojo vandens, gyvybiškai svarbios medicininės įrangos likusių žmonių. Labiausiai pasisekė tiems, kuriems elektra atkurta per dvi paras, tačiau daliai vartotojų teko laukti ir savaitę, ir ilgiau.

Elektros tiekimas atkurtas dvyliktą parą
Savotišku „rekordininku“ ir nuo AB „Elektros skirstymo operatoriaus“ (ESO) valios priklausomu „įkaitu“ tapo Prienų rajono Rūdupio kaimo Paupio gatvės gyventojas Audrius Gelčys, kurio sodyboje elektra įsižiebė nepilnai po dvylikos parų. Slenkančias laukimo dienas šalia nulūžusio stulpo ir ant žemės gulinčių laidų jis skaičiavo, filmuodamas trumpus vaizdo įrašus su komentarais iš įvykio vietos. Tik rugsėjo 3 dieną pagaliau buvo atgabentas ir pastatytas naujas stulpas, atkurtas elektros tiekimas sodybai.
–Audros metu lūžusi eglė patempė laidus ir nulaužė atraminį elektros stulpą. Po aštuonių parų atvykę ESO darbuotojai apžiūrėjo situaciją vietoje ir išvažiavo, žadėdami perduoti informaciją rangovams. Kitą dieną su kopėčiomis atvykę kiti darbuotojai nusistebėjo, kad niekas jų neinformavo apie lūžusį stulpą. Jie paprasčiausiai nukirpo laidus, sodybą izoliavo nuo linijos, o visam kaimui po devynių parų be šviesos įjungė elektrą. Tiesa, vienu metu, kai sutvarkė aukštos įtampos liniją, ESO visiems gyventojams automatiškai išsiuntinėjo žinutes, kad gedimas pašalintas. Tris kartus gavau pranešimą, kad elektros tiekimas atstatytas. Tiesa ta, kad stulpas ir laidai sodyboje guli ant žemės, per juos teka elektra, gerai, kad tuo metu nesugalvojau nuvirtusių eglių tvarkyti… Laimė, kad, kol buvau darbe, niekas prie jų neprisilietė, – pasakojo A.Gelčys, kuriam prisiėjo per šį laikotarpį tris kartus registruoti tą patį gedimą.

Stulpas pastatytas, problema liko
Naujas stulpas pastatytas, tačiau likusieji sklype – nekeisti nuo elektrifikacijos pradžios, aptrupėję, šalia auga eilė eglių, vargu ar jos atlaikytų dar vieną panašaus galingumo stichiją. Pašnekovas svarsto, kad galbūt pastatyti stulpus ir pakabinti laidus bendrovei kainuoja pigiau, nei spręsti problemą iš esmės ir nutiesti požeminį kabelį. Jo įsitikinimu, ESO privalėjo padaryti išvadas po analogiškos 2024 metais kilusios audros, kuri pridarė didelių nuostolių, ir bent jau apsaugoti linijas, iškirsti prie jų augančius pavojingus medžius.
Moderniame amžiuje, kai visi žmogaus buitį pagerinantys prietaisai veikia elektros principu, likti be ją generuojančio šaltinio nėra lengva. Todėl šios sodybos gyventojas, ne vienerius metus susiduriantis su paromis trunkančiais elektros tiekimo trikdžiais, pasakojo namų ūkio reikmėms įsigijęs generatorių ir kibirais iš degalinės vežęs „elektrą“.
A.Gelčio paskaičiavimais, viena generatoriaus darbo valanda sudegina apie 2 litrus benzino, todėl dieną – naktį laikyti jį įjungtą nuostolinga. Ar visos patirtos išlaidos bus kompensuotos, vyras nežino. Anot jo, nekalbama ir apie nuostolių kompensavimą elektrines turintiems gyventojams, kurie dėl gedimų negalėjo atiduoti elektros pasaugojimui.

Kviečia išreikšti savo nuomonę peticijoje
Panašiose situacijose A.Gelčiui, kaip piliečiui, iš atsakingų institucijų norėtųsi operatyvesnio reagavimo, teisingos komunikacijos ir adekvačių sprendimų priėmimo.
– Dabar susidaro įspūdis, kad dešinė nežino, ką veikia kairė, daroma tik dėl to, kad reikia daryti. Aiškiai ir smulkiai aprašiau savo situaciją, o jie net nebuvę vietoje atsiunčia žinutę, kad gedimai pašalinti. Vieni nukirpo laidus ir išsivežė, atvykę rangovai jų pasigedo…“, – pašnekovas mano, kad panašioje padėtyje, kaip jis, per praėjusias savaites buvo atsidūręs ne vienas Prienų rajono ir kitų šalies regionų gyventojas. Jis pritaria socialiniuose tinkluose gyventojų reiškiamai nuomonei, kad ESO buvo visiškai nepasirengęs veikti krizės sąlygomis. Todėl internete sukūrė peticiją dėl mokesčių mokėtojų pinigais išlaikomo ESO atsakomybės įvertinimo, kviesdamas nebūti abejingiems ir išreikšti savo poziciją.

Savivaldybės ėmėsi iniciatyvos šalinti audros padarinius
Pagal sinoptikų duomenis, rugpjūčio 22 d. audra buvo galingiausia šalyje nuo pat 1970 metų. Kadangi tinklas daugelyje vietų buvo visiškai sugriautas, gedimus ištisą parą šalino daugiau nei 1 000 darbuotojų – pačios ESO specialistų bei pasitelktų išorės rangovų, netgi komandų iš Latvijos ir Lenkijos.
Akivaizdu, kad pajėgų nepakako, ir gedimų šalinimo darbai užsitęsė. Savivaldybės ir jų vadovai atsidūrė tiesioginėje krizės valdymo „fronto“ linijoje. Pagal savo galimybes ir kompetenciją jos teikė skubią pagalbą, tarpininkavo gyventojams, tačiau savarankiškai atkurti elektros negalėjo. Merai skundėsi, kad pirmosiomis dienomis po audros ESO visiškai nekomunikavo su savivalda. Tai trukdė vietos valdžiai planuoti pagalbą gyventojams.
Šia tema diskutuota ir rugpjūčio pabaigoje vykusiame Prienų rajono savivaldybės tarybos posėdyje.
Po politikų klausimo, kaip atsakingos tarnybos susitvarkė su kilusiais iššūkiais, meras Alvydas Vaicekauskas pripažino, kad bendradarbiavimas su ESO nebuvo sklandus, o savivaldybės įtaka sprendimams – minimali. Ir mero, ir Savivaldybės administracijos specialistų teigimu, siekiant padėti nukentėjusiems gyventojams, buvo sutelktos visos rajono komunalinio ūkio, priešgaisrinės tarnybos, seniūnijų pajėgos. Pirmiausia buvo valomi keliai ir šalinami medžiai nuo pastatų, kad būtų užtikrintas specialiųjų tarnybų bei pačių gyventojų pravažumas. Buvo tvarkomos virtuoliais užverstos viešosios erdvės Balbieriškio, Jiezno, Stakliškių, Veiverių ir kt. seniūnijose.
Savivaldybės administracijos direktorė Jūratė Mickevičienė teigė, kad iškart po audros, sekmadienį, seniūnijoms perduota informacija apie galimybę būtiniausiais (ligos) atvejais gyventojams pasinaudoti savivaldybės rezerve esančiais generatoriais. Ji neslėpė, kad savivaldos atstovams teko veikti kaip tarpininkams tarp įpykusių gyventojų ir stringančio elektros operatoriaus, fiksuoti ir perdavinėti iš įvairių vietovių plūstančius skundus.
Kaip pastebėjo meras, ši neeilinė situacija pademonstravo pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms spragas, dėl ko, jo nuomone, valdžios institucijoms reikėtų susirūpinti. Merui pritarė ir politikai, kviesdami peržiūrėti kai kurias šiuo metu galiojančias tvarkas, pavyzdžiui, supaprastinti reikalavimus medžių kirtimui šalia linijų.
Savivaldybė įsitraukė ir į duomenų rinkimą apie audros nuniokotus vietos ūkininkų pasėlius bei turtą. Šie duomenys teikiami Žemės ūkio ministerijai, kuri iki spalio mėnesio kreipsis į Europos Komisiją dėl paramos ir žalos atlyginimo nukentėjusiems žemdirbiams.
Dalė Lazauskienė