Išlaužo mokyklai – 100. Istoriją kuria žmonės (II dalis)

Marcelė Kasakaitienė.

1948 m. rudenį, Išlaužo mokyklai tapus septynmete, joje pradėjo dirbti naujos pedagogės: E. Sabaliauskaitė, B. Žilinskaitė, L. Černeckytė, I. Ivanauskaitė, o direktore paskirta Marcelė Kasakaitienė. Ši mokytoja mokėjo suburti mokytojus darbui, buvo tikra kolektyvo siela. Jai vadovaujant mokykla tapo labai tvarkinga ir jauki. Mokyklos gyvenimas pamažu tapo įvairesnis: vyko ne tik pamokos, bet ir pradėjo veikti meno saviveikla. Mokykloje dažnai skambėdavo dainos, vyko meniniai pasirodymai (buvo pastatytas net mokinių baletas „Batuotas katinas“). Juos režisavo lietuvių kalbos mokytoja Laima Geniušaitė-Abucevičienė, įtraukdama ir kitus mokytojus.
Pedagogai ne tik ugdė mokinius, bet ir patys dalyvavo kaimo kultūrinėje saviveikloje. Mokinių gyvenimą paįvairino sportas, turizmas, ekskursijos. 1952–1954 m., vadovaujant mokytojai G. Juočytei, mokyklos mokiniai rajono spartakiadose laimėdavo pirmąsias

Spektaklio „Eglė žalčių karalienė“ aktoriai.

vietas. 1959 m. pavasarį mokyklos sportininkai pirmą kartą išvyko į rajono turistinį sąskrydį ir užėmė pirmąją vietą bei pateko į respublikines varžybas Nidoje. Turistams vadovavo J. Vakrinaitė ir L. Abucevičienė. Nuo to laiko turizmas mokykloje tapo tradicija daugiau kaip du dešimtmečius. 1949–1958 m. mokiniai ir mokytojai pabuvojo Palangoje, Trakuose, Vilniuje, Kaune, Rygoje, įvairių rašytojų gimtinėse. Valdžios nurodymu mokykloje buvo įkurtos pionierių ir komjaunimo organizacijos. Be duoklės to meto santvarkai, organizacijų nariai tiesiog įsitraukė į meninius pasirodymus, sportinius renginius.

1950 m. tautinių šokių ratelis.

1962 m. Išlaužo septynmetė mokykla perorganizuota į aštuonmetę. Tais pačiais mokslo metais keturiolika mokyklos mokinių pirmą kartą baigė aštuonias klases. Mokykloje mokinių skaičius vis augo, trūko naujų patalpų, todėl dalis mokinių buvo ugdomi Išlaužo žuvininkystės ūkio (vėliau žuvininkystės akcinės bendrovės) kontoroje bei kultūros namuose (šiuo metu – atnaujinti parapijos namai). 1961 m. mokyklos kieme pastatytas naujas medinis pastatas, kuriame pradėjo mokytis 1–4 klasių mokiniai, įsikūrė mokyklos biblioteka, technologijų kabinetas, pionierių kambarys.

Iš kairės: I. Čėsnienė, Baublytė, L. Abucevičienė, P. Karpavičienė, E. Žulienė ir J. Šklėriūtė.

1963 m. mokyklai pradėtas statyti dviejų aukštų priestatas. 1964 m. liepos mėn. jame jau buvo įruoštos naujos klasės ir kabinetai. 1964-1965 m. m. mokinių skaičius išaugo iki dviejų šimtų, juos ugdė penkiolika mokytojų. Mokykla įsigijo naujų vaizdinių priemonių, praturtino metodinį kabinetą pedagoginiais leidiniais. 1965 m. Išlaužo aštuonmetė mokykla tuo metu organizuojamose socialistinėse lenktynėse laimėjo pirmąją vietą tarp aštuonmečių mokyklų. Šis laimėjimas buvo nuoširdaus mokyklos bendruomenės darbo rezultatas.
1967 m. direktorė M. Kasakaitienė, išdirbusi mokykloje devyniolika metų, palydėta į užtarnautą poilsį. Mokyklai vadovauti patikėta Janinai Šklėriūtei, kuri mokykloje dirbo nuo 1950 m. ir turėjo didelę biologijos, chemijos bei geografijos mokytojos patirtį. Savo prisiminimuose ji kalbėjo: „Darbo sąlygos buvo sunkios: ankšta, šalta, sportuoti visai

Prie 1931 m. pastatyto mūrinio pastato.

nebuvo kur. Statant mokyklos priestatą skaičiuota, kad galės mokytis iki 170 mokinių, o 8-ame dešimtmetyje mokinių skaičius išaugo iki 300. Dar sunkiau buvo pakęsti okupacinę sovietų valdžią. Užrašyti direktorės atsiminimai mena: „Dešimt Dievo įsakymų pakeisti komunizmo statytojų kodeksu, kurį reikėjo gerai žinoti, ir kurio, deja, niekas nesuprato, bet turėjo atsilaikyti prieš visus politinius skersvėjus. Taip ėjo melas šalia tiesos ir sunkia našta gulė į jaunas sielas. Gal dėl to dalis dabartinės visuomenės sunkiai skiria gėrį nuo blogio“. Nepaisant sudėtingų socialistinės santvarkos aplinkybių, direktorė J. Šklėriūtė kartu su mokymo dalies vedėja Leokadija Gruzdyte dvylika metų nuoširdžiai būrė mokyklos mokytojus darbui siekiant kuo geresnių mokinių žinių ir tobulinti savo kvalifikaciją. Mokyklos vadovių rūpesčiu pedagogai nuolat lankėsi teatruose, koncertuose, literatūros vakaruose. Direktorė pažinojo visus mokyklos

1967-1979 m. J. Šklėriūtė jėgas ir laiką atidavė vadovaudama mokyklai.

mokinius ir jų tėvus. Jai rūpėjo, kad kiekvienas mokyklos vaikas įgytų kuo daugiau žinių, pasirinktų jam tinkamą profesiją. Susitikusi buvusius mokyklos mokinius visuomet nuoširdžiai domėjosi, kaip kiekvienam sekasi. Atskirai norėtųsi paminėti kartu su direktore J. Šklėriūte dirbusios mokymo dalies vedėjos Leokadijos Gruzdytės nuopelnus Lietuvos švietimui. Kilusi iš etninių lietuvių žemių Baltarusijoje, ji organizavo parašų rinkimą dėl lietuviškų mokyklų steigimo Gervėčių krašte, globojo savo krašto vaikus rūpindamasi, kad jie nenutautėtų. Maždaug aštuntojo dešimtmečio viduryje, jau dirbdama mokytoja, įsijungė į pogrindinių leidinių – „Lietuvos bažnyčios kronika“, „Aušra“, „Alma mater“ – platinimą. Lietuvos mokyklos 600 -ųjų metinių proga Leokadija Gruzdytė apdovanota Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 3-iojo laipsnio ordinu.
Janinos Šklėriūtės vadovavimo mokyklai patirtį perėmė buvusi istorijos mokytoja Aušra Rimavičienė. Nuo 1979 m., tapusi direktore, ji rūpinosi, kad būtų tęsiamos geriausios mokyklos darbo tradicijos: dėmesys aukštai mokytojų kvalifikacijai, atsakingas ugdomojo proceso organizavimas, kuo geresni mokinių pasiekimai, bendradarbiavimas su tėvais. Buvo pradėti organizuoti baigiamieji lietuvių k. ir matematikos egzaminai aštuonmečio mokymosi pasiekimų pažymėjimui įsigyti. Mokiniai, padrąsinti ir paruošti mokytojų (L. Gruzdytės, A. Klimavičienės, O. Arbačiauskaitės, A. Krušinskaitės, O. Kupčinskienės, I. Čėsnienės, B. Kalvaitienės, O. Rajunčienės, D. Banaitienės, J. Truncienės, A. Jarochino, A. Ramoškienės, J. Slavinskienės, A. Armonienės, O. Ratkevičienės, A. Kunigonienės, D. Ševčenko ir kt.), vyko į įvairių dalykų rajonines olimpiadas, sporto varžybas, meninio skaitymo ir kitus konkursus, vėliau – ir į respublikines varžybas, Dainų šventes, Dainų dainelės konkursus. Mokykloje klestėjo

Leokadija Gruzdytė.

kraštotyra. Mokytojos Elenos Sabaliauskaitės-Žulienės dėka surinkta istorinė medžiaga apie mokyklos istorinius faktus, Išlaužo apylinkių asmenvardžius, sukaupta vertingų eksponatų mokyklos muziejui. Mokyklą garsino mokytojos Janinos Slavinskienės parengtų mokinių sportiniai pasiekimai bei mokytojo Edmundo Truncės orientacininkai ir turistai. Mokytojai ir mokiniai džiugino mokyklos ir kaimo bendruomenes koncertais valstybinių švenčių proga. Jose pasirodydavo ir dramos būrelio nariai, skaitovai (vadovė mokytoja A. Klimavičienė), šokėjai (vadovė J. Slavinskienė), choristai (vadovė A. Armonienė). Mokytojos Janinos Slavinskienės iniciatyva pradėtos organizuoti mokyklos mokinių šeimų sporto šventės, tapusios labai populiariomis.
Sąjūdis, Atgimimas
1988–1990 m., prasidėjus Lietuvos persitvarkymo sąjūdžiui, mokyklos mokytojai aktyviai stebėjo politinius įvykius, jais džiaugėsi ir stengėsi patys prisidėti prie Lietuvos atgimimo.

Aušra Rimavičienė.

Nors nauji vadovėliai pagal atnaujintą Lietuvos švietimo koncepciją buvo išleisti vėliau, kūrybingi mokytojai mokinius ugdė atmesdami sovietinės sistemos dogmas. Iš mokyklos bibliotekos pašalinti sovietinės valdžios metais privalomi marksizmo ir leninizmo raštai, iš kabinetų – sovietinių vadų portretai ir vadinama tarybinė atributika. Nuo 1989 m. mokykloje pradėta švęsti Vasario 16-oji, Užgavėnės, Motinos diena, Šv. Kalėdos, Šv. Velykos. Mokytojams ir mokiniams nebeliko suvaržymų eiti į bažnyčią. Naujai susibūręs mokytojų etnografinis ansamblis (pirmasis vadovas Vaclovas Žvirblis) koncertų metu mokyklos ir viso Išlaužo bendruomenę džiugino populiariausiomis lietuvių patriotinėmis dainomis. Ansamblio dalyvės savo iniciatyva įsigijo tautinius rūbus, o direktorė Aušra Rimavičienė mokyklai pasiuvo tautinę vėliavą.
Kadangi mokykloje kasmet mokėsi daugiau kaip 250 mokinių, trūko ne tik dalykų

E. Žulienė ir O. Kupčinskienė renka tautosaką.

kabinetų, bet ir sporto bei aktų salių. Vienos klasės pradinukai pradėti ugdyti Išlaužo darželio patalpose. Daugelis mokyklos renginių, sporto užsiėmimų vykdavo arba kieme, arba koridoriuose, o svarbiausieji mokyklos bendruomenės koncertai – Išlaužo apylinkės savivaldybės salėje (dabar Išlaužo seniūnija). Mokyklos direktorei A. Rimavičienei daugelį metų Prienų rajono bei Respublikos valdžios atstovams įrodinėjant apie naujos mokyklos statybų būtinumą, 1991 m. pagaliau buvo parengtas 360 vietų naujos vidurinės mokyklos autorinis projektas statinius išdėstant pasagos forma. Tais pačiais metais lapkričio mėnesį suprojektuotame 2 ha ploto sklype įmūryta pirmoji naujosios mokyklos pamatų plyta su kapsule. Mokyklos bendruomenė svajojo apie 5000 m 2 naująją mokyklą su daugybe kabinetų ir salių. Tačiau mokyklos statybos dažnai sustodavo dėl lėšų trūkumo.
Bus daugiau.
Pradžia „Gyvenimas“, Nr. 23.
Išlaužo mokyklos 100-mečio paminėjimo darbo grupė

Vėliavos iškėlimo iškilmės.

Artėja labai svarbi šventė –
Išlaužo mokyklos 100 metų jubiliejus
Pasitinkame jį turėdami lūkesčių. Svarbiausias iš jų – atgaivinti istorinę mokyklos atmintį bei priminti kiekvienam, kad „mokykla yra gyvenimas“ (E.G. Hubbard).
Skirdami savo laiką, idėjas, darbus, stengiamės, kad šie metai taptų šventiniais Išlaužo mokyklos bendruomenei. Tačiau vien mūsų norų ir entuziazmo nepakanka – reikia lėšų.
Todėl nuoširdžiai kviečiame Jus – visus, kas galite – prisidėti prie šios svarbios datos paminėjimo.
Visas gautas lėšas, pervestas į atskirą sąskaitą Nr. LT057189900001142166, skirsime kuriamam filmui apie mokyklą bei kitiems šimtmečio renginiams.
Dėkojame visiems – prisidėsiantiems!
Visų Prienų r. Užnemunės pagrindinės mokyklos
Išlaužo skyriaus darbuotojų vardu – l.e. direktoriaus pareigas Ramūnas Makaveckas

Akimirkos iš mokyklos bendruomenės renginių.